Regeneratorius 2008

Milda P.:
Gėda prisipažint, bet pusę „Regeneratoriaus“ gėrio praleidome… Tačiau dėl ne ką mažesnio gėrio – krepšinio. Deja, po tokio nepelnyto lietuvių pralaimėjimo prieš ispanus nebekilo rankos nei krautis daiktų, nei vaidinant gerai nusiteikusią vairuot iki tokio, kaip vėliau paaiškėjo, linksmo festivalio… Pasirodo, veltui nekilo tos rankos, nes gavus tokia didelę pozityvių garsų dozę kilo ne tik rankos, bet ir kojos.

Direktorius:
Tuo tarpu mes pažiūrėjom, kaip lietuviai patiria eilinę nesėkmę Olimpiados pusfinalyje vienoje Labanoro girios užeigų, o pralaimėjimo kartėlį nuplovėme jaukiame ežeriuke pakeliui. Likus keliems kilometrams iki festivalio degalinėje pamatėme „Regeneratoriaus“ autobusiuką – vienas festivalio iniciatorių Nėrka, kelių gerai žinomų grupių trombono meistras, pylė degalus generatoriams.

Netrukus jau parkavomės nuo pernai pažįstamoje pievoje. Nespėjus nei pasistatyti palapinės, sulaukiau nerimo pilno skambučio iš kito festivalio organizatoriaus, ex-FUSEDMARC perkusininko, Vlado – pagrindinei Reggae scenai trūksta taip vadinamo stage manager. dr.Green gitaristo Mindo, atidirbusio šiose pareigose „-iausiame“ festivalyje prieš savaitę, prikalbinti nepavyko, todėl teko prisiimti šias pareigas: pasirūpinti, kad koncertai prasidėtų daugiau mažiau laiku, o muzikantams nieko netrūktų.

Su pusvalandžio vėlavimu pagrindinę sceną atidarė italai ENTROTERRA ROOTS, groję nuoširdų, tačiau kiek mėgėjišką reggae su world muzikos priemaišomis. Žinoma, nelengva groti, kai didžiuliame lauke prieš sceną siūbuoja vos keli šimtai žmonių. Skaitmeninio dub atstovai iš Leičesterio (UK) VIBRONICS tik atvykę iškart ėjo ant scenos ir susijungę pradėjo pumpuoti bosinius dažnius. 2 vokalistai ir selektorius susilaukė gana audringo publikos palaikymo ir pakėlė vakaro energetinį lygį. RADIKAL DUB KOLEKTIV iš Kroatijos jungėsi ilgai, net pakeitė skaitmeninį pultą į savo atsivežtą analoginį. Mergina prie klavišų ir mikrofono, ilgšis prie būgnų ir loops‘ų bei linksmas barzdyla surengė kiek netikėtą, tačiau originalaus neo-dub pasirodymą. Vėliau jie sakė, kad mėgstamiausias jų užsiėmimas yra „sitting on a bench“, o vokalisto neturi, nes nenori tradicinio mc, be to, instrumentinė muzika vienodai suprantama visame pasaulyje. Vakaro vinis – legendinė digi-dub grupė ZION TRAIN, tiksliau vienintelis jos originalus narys Perch su pučiamųjų duetu ir vokalistu. Pagaliau prie scenos susibūrė tūkstantinė minia, išsiruošusi į pasivažinėjimą Siono traukiniu. Kvartetas pamažu užkėlė visus į kalno viršūnę nuo kurios visi nudardėjo beprotiškų bmp greičiu. Patys ZION TRAIN vėliau savo naujienlaiškyje rašė: „Last weekend saw us at Regenatorius in Lithuania in the virtually unspoilt countryside“.

Dėl netikėto, bet visai malonaus „darbo“, teko praleisti įdomius pasirodymus Alternative scenoje. Ypač gaila, jog nepavyko pamatyti BANGO COLLECTIVE, FREAKS ON FLOOR, o DIGITAL SILENCE nugirdau tik paskutinius akordus.

Vibronics

Atsigriebiau jaukiai įrengtame ir socialiai draugiškame „Satta“ bare, kur riebus Genio dubstep setas žmonėms be kaulų galutinai nuvarė nuo kojų. Taip, kad net teko bėgti nuo paskutinio savo užsisakyto kokteilio.

Milda P.:
Šeštadienio rytą mūsų mašina jau stovėjo neįprastoje kalnuotoje stovėjimo aikštelėje. Nuokalnėje pastatyta mašina atrodė kaip taikinys aukščiau ant slidžios žolės išsidėsčiusioms mašinoms. Kadangi jokie koncertai dar nevyko, dieną pradėjome apžvalgine ekskursija po festivalio teritoriją. Mintyse nejučiomis prisiminiau savo įspūdžius iš neseniai vykusio „Baltic prog fest“ prie Kernavės. Apie pastarojo festivalio turinį nieko blogo negaliu pasakyt, bet aplinka iškart nuteikė nervingai – išdžiūvusios beveidės pušys, kurių viršūnėse ratus suko mašalų spiečiai, durianti ražiena, ant kurios padrybsoti ir pasiklausyti muzikos nepavyko – apsiginti nuo milžiniškų sparnuotų skruzdėlių nepadėjo net kilimėlis. O štai Antaprūdės kaimo teritorija paliko labai gerą įspūdį: seni medžiai ir tvenkiniai suteikė gyvybingumo, kalvos puikiai izoliavo garsus tarp scenų, o kelios trobelės teritorijos viduryje suteikė jaukumo. Visas festivalio išdėstymas buvo tiesiog superinis. Būti tokioje aplinkoje – vienas malonumas, o dar aplink vaikštinėja spalvingi, linksmai nusiteikę laisvi žmonės. Atrodė, kad jie atvyko būtent ten, kur ir norėjo būti. Beje, festivalio teritoriją paįvairino daug karvių paliktų torčiukų… Nenuostabu, kad vaikštant nuo vienos scenos prie kitos, žmonės dažnai nepakeldavo akių nuo žemės, tačiau tai buvo aktualu tik festivalio pradžioje.

Direktorius:
Šeštadienį atsikėliau apie vidurdienį – nuo šokių maudė visus raumenis ir sąnarius, nuo suvartotų svaigalų – smegenis. Pernai buvęs seklus upelis šalia pirties (beje, veikusios festo metu), šiemet tebuvo sausa vaga tarp medžių su keliomis nedidelėmis balomis. Laimei, vos keli kilometrai mus skyrė nuo gaivaus ežero. Nors dangus žadėjo lietų, nėriau į vandenį, išbaidydamas netoliese plūduriavusių žvejų laimikį. Vanduo atgaivino ir suteikė jėgų tolimesniam judesiui. Iki vakaro sėdinėjau šen bei ten, o „Regeneratoriuje“ skambėjo afrikietiški ritmai…

Milda P.:
… atsekusi iki jų, sustojau pasižiūrėti, kaip džembe instrumento meistras iš Londono MAMADOU SARR su savo kolega Remigijum Uzdru moko norinčius groti, kaip chaotiški baltaveidžių ritmai pagaliau susijungia į harmoningą „juodą“ skambesį. Susižavėjus stebėjau, kaip dėstytojas jaučia kiekvieno grojančiojo rankų judesius, girdi kiekvieną netikslumą, kūno kalba sugeba perteikti ritmą. Paplekšnojimas per petį geriau įsimenamas nei žodžiai – reikia ne galvoti, o jausti. Smagu buvo stebėti šį procesą, neabejoju, dalyvauti- dar labiau.

Dangus jau nuo pat ryto žadėjo lietų, tad nenustebau, kai prapliupo. Prieglobstį suradau jaukioj virtuvėlėj, kur buvo galima susišildyti netradicine kava su prieskoniais ir karštais „samosais“ su daržovėmis. Beje, vėliau teko stebėti pyragėlių tešlos gaminimą – pasidėjęs ant grindų didelį puodą, šeimininkas energingai minkė tešlą ir, pritariant gitarai, ne mažiau energingai traukė Les chansons d’amour. Atrodo, viskas šiame festivalyje buvo daroma linksmai.

Patraukiau prie Alternative scenos, kur turėjo grot Eglė Sirvydytė su grupe. Sutiktas grupės narys perspėjo, kad pasirodymas vėluos net pusantros valandas. Diskutavau, jog grupė šiame festivalyje ganėtinai išsiskiria iš kitų grupių konteksto – vis gi dainuojamoji poezija.

Direktorius:
Ieškodamas kokių nors garsų, pagaliau užklydau į atokiai įrengtą Indijos sceną – matyt organizatoriai sąmoningai nukėlė ją tolyn nuo visko, kad čia užklystų tik ramybės mėgėjai. Tuo tarpu scenoje pasirodė duetas NADAPREM: pučiamasis su tablomis bei nesibaigiančiu sitarų semplu. Rami graži, profesionaliai atlikta muzika, tačiau iki indiškosios meditacijos jai kažko trūksta. Galvoju, keista, kai vienos šalies muzikantai atlieka kito pasaulio regiono folklorą. Kažkaip netikra…

Milda P.:
MIR Project kitoje scenoje sulaukė daugiau klausytojų, o jų „Building“, atrodo, žinojo visi. Po pasirodymo su kitais klausytojais sutarėme, kad groja jie gerai, tačiau scenoje atrodo labai nedrąsiai, ypač vokalistė. Visai tiko kažkada A.Mamontovo pasakytas komentaras, kad jų muzika hipnotizuoja.

Direktorius:
Savotiškas MIR Project kuklumas ir nedrąsumas sužavėjo, nors ritminė sekcija neatrodė labai susikausčiusi. Nepaisant nedidelių klaidų, grupė lipo nuo jausmingo triphopo į gana audringus post-roko kalnus. Malonu buvo pirmą kartą išgirsti grupę ir nenusivilti. Kažkam nepatiko vyriškas vokalas, tačiau man jis priešingai suteikė grupei papildomų spalvų – retas lietuvių vokalistas leidžia sau atverti tokius trapius jausmus.

Milda P.:
Netrukus patraukiau prie Reggae scenos, kur rinkosi žymiai daugiau žmonių nei prie kitų scenų, o ir pati scena atrodė kur kas spalvingesnė ir judresnė. Gero regio dozė anksčiau ar vėliau išjudino daugelį- šokti pagal regio muziką vienas malonumas. Tiesą sakant, neatsimenu, kada buvau panašaus stiliaus koncerte – čia rodos nebuvo vietos ramybei.

Direktorius:
Šeštadienį regio nebuvo daug – daugelis pasigedo įprastų roots vibracijų. Latviai STRIKIS pagrojo dar labiau mėgėjiškai nei minėti italai ENTROTERRA ROOTS. Simba Vibration iš Rusijos su linksmu vokalistu iš Kongo ir anglai Zubopgambia su buvusia ZIONTRAIN vokaliste Morava taip ir nesugebėjo suburti tiek žmonių ir priversti juos šokinėti taip, kaip vakarą prieš tai. Pirmieji grojo afrikietiškos muzikos mišinį su ska ir regiu, o antrieji – nelabai užvedančią world muziką. Deja, intriguojantys rastamanai FC APATRIDE UTD iš Serbijos neatvyko, nes negavo laiku vizų. Tiesa, kroatai užsiminė, kad serbai labai jau nukrypę į dešinį radikalumą.

Milda P.:
Palikau Reggae sceną linksmybių įkarštyje ir sugrįžau atgal prie Alternative, kur pasirodymui ruošėsi FUSEDMARC. Į šį koncertą susirinko bene daugiausia žmonių, o ir pasirodymas paliko turbūt didžiausią įspūdį. Gal tik vokalistės balsas skambėjo kiek per tyliai – jo norėjosi daugiau. Tačiau bendra atmosfera, vaizdo projekcijos, muzika, atlikėjų judesiai atjungė nuo realybės. Gali mėgt, gali nemėgt šios grupės, bet pasirodymas buvo tikrai ypatingas.

Direktorius:
FUSEDMARC iš tiesų subūrė ir užbūrė didžiąją festivalio auditorijos dalį. Jų pasirodymai dažniausiai yra skirtingi ir netelpa į įprasto koncerto rėmus. Juos galima sulyginti su D.Lynch kūryba – prietema, nuogi jausmai, paslaptis, klajonės pasąmonės užkaboriais. Į koncertą atvesti kroatų muzikantai susikaupę stebėjo pasirodymą ir klausė, kaip vadinasi grupė.

Italų STEARICA projektą S-CAPE su FUSEDMARC vaizduokliu Syrtha pražiopsojau, o Rusijos neo-hipiai RADA I TERNOVNIK nesužavėjo.

Pro visada burbuliuojantį ir gyvą „Satta“ barą nupėdinome link palapinės.

Milda P.
Naktį užbaigėme Dj’s mini-scenoje prie jau minėto baro, kur linksmybės netilo iki pat saulėtekio. Ten vyravo visiškai laisva atmosfera, toks grynas tūsas. Kažkas šoka, linguoja, o šiaip visi geria, rūko, kalbasi… Visi tiek rūkė, kad scena buvo nuolat apgaubta rūko. Tikrai linksma buvo, žiauriai linksma muzika ir tokie pat žmonės, žodžiu, visi kas ką nori, tą daro.

Tik trumpam palikau šią linksmą vietą – sekmadienį 7h ryto tik čia atradau gyvos dvasios. Paaiškėjo, kad žadėtą krepšinį rodys būtent čia per labai mažytį ir mirguliuojantį televizoriuką. Šiek tiek nusivyliau, juk taip norėjau pažiūrėti paskutines svarbiausias rungtynes. Keista, o gal ir nelabai, bet krepšinis iš miegų prikėlė gal tik 20 žmonių…

Direktorius:
Sekmadienį laukė eksperimentas – daugumoje festivalių ši diena yra pakavimosi ir važiavimo namo metas, o „Regeneratoriuje“ buvo numatyta pilnavertė programa. Dalis žmonių, žinoma, išvažiavo, tačiau bent 2/3 jų liko, nepaisydami įkyraus lietaus ir atvėsusio oro. Dauguma jų laukė amerikiečių NEW YORK SKA-JAZZ ENSEMBLE. Organizatoriai jau buvo truputį atsipalaidavę, nors jų galvose turbūt sukosi finansiniai rebusai – vietoje planuotų 3000, festivalyje apsilankė tik ~2000 žmonių, o išlaidos (scenos, garsas, šviesos, toitoi wc ir prausyklės ir kt.) tiesiog badė akis. Su pilka realybe kontrastavo linksma BALTIC SALSA ORCHESTRA fiesta.

Kartu su „kosminio pyrago“ prisivalgiusiu ir dub ritmu linguojančiu šarpėjumi sulaukiau vakaro, o tada visi smagiai plojome ir šokome pagal niujorkiečių džiazuojantį ska. Iš pradžių atrodę kiek arogantiškai, vėliau muzikantai sugrojo nuoširdų koncertą ir susilaukė prašymo pakartoti. SKATALITES klasikos koveris suėjo sklandžiai.

Kadangi žmonių buvo mažiau ir kelios Alternative scenos grupės netavyko, buvo nuspręsta veiksmą sujungti į vieną sceną. Ten turėjo pasirodyti lenkai HATTI VATTI, suomiai IKIHEVONEN. Bet mes jau sukom vairą link miesto, nors pasakojo, kad vėlų vakarą vykusį A.Pulkauninko spektaklį stebėjo dar pakankamai daug žmonių.

Milda P.:
Esu tikra, kad jei ne tuo pačiu metu vykęs kitas festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – žmonių būtų susirinkę kur kas daugiau. Dalis auditorijos būtų mielai apsilankiusi ir ten, ir ten. Tačiau neabejotinai kitąmet vėl pasirinksiu šį festivalį ir kitiems rekomenduosiu.

Direktorius:
Organizatoriai jau „laižosi žaizdas“ ir netrukus ketina sėsti bei tartis kas buvo ne taip, ką reikėtų pataisyti ir kaip viską padaryti dar geriau kitais metais. Iki susitikimo po „Regeneratoriaus 2009“ ąžuolais!