.D.S.. – “Distance/Perception”

Pernai šis kolektyvas pradėjo „skambėti” plačiau nei jų repeticijų kambarys. Jaunų atlikėjų konkurso „Eurorock” iniciatorius, LT indie scenos kardinolas D.Bluvšteinas iš karto atkreipė dėmesį, jog tai – vieni įdomiausių dalyvių. Iš pradžių vadinęsi Digital Silence, vėliau jie pakeitė pavadinimą į gerokai paslaptingesnį .D.S.. Tiesą sakant, pastarasis labiau ir dera prie jų atliekamos instrumentinės „sapnų” muzikos. Tik sunkoka įpratinti koncertų organizatorius sudėti visus taškus prie DS.

Kadangi ore.lt vienu metu pasiekė 2 trio albumai, o bendra jų trukmė neviršija valandos („Distance” 2007 su 28 min. ir „Perception” 2008 su 18 min.), leidau sau sudėti viską į vieną apžvalgą. Abu įrašus išleido su (turbūt progresyviausia šiuo metu Lietuvoje) radijo stotimi „Start FM” susijusi įrašų kompanija „Charivari”. Atskiro žodžio verti tamsių tonų originalūs ir asketiški pusiau-rankų-darbo viršeliai – viena priežasčių, kodėl suradus šias kompozicijas internete, gausi tik dalį atlikėjų sumanymo. Naująjį įrašą, be įprastinio digipako, „lydi” ir savotiškas mini meno albumas, sukurtas, kaip suprantu, .D.S.. gitaristo Andriaus.

Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta: gitara, bosas, būgnai. Vokalo nėra, vietoje jo – šiek tiek efektų ir daugybė garso matematikos formulių, sudėliotų įvairiais sluoksniais. Dar yra pavadinimai: Exposition, One Sided Lake, Looking Stones, Lost Chapter, Kite, Little Princess And The Wind, Sphere, Allegory Of A New Beginning, Mercury, Faded Glass, Return, Vibrant. Trio sugeba pabėgti nuo beprasmiško grojimo technikos demonstravimo, dažnai įklampinančio instrumentinio roko atlikėjus. Grupės kompozicijos primena svajingas keliones po žmogaus pasąmonės užkaborius. Joms apibūdinti labai tinka ir pačių muzikantų vartojamas „garso peizažų” terminas. .D.S.. balansuoja tarp senoviško psichodelinio progressive roko ir dabartinio apokaliptinio post-roko. Kartais pasigirsta OZIRIC TENTACLES ar KING CRIMSON rifų, kartais atrodo, jog tuoj užgrius ISIS ar PELICAN garso siena.

Vis dėlto .D.S.. galėtų praplėsti savo garsų emocijų spektrą, nes beveik 20 minučių trukmės kompozicijos išlaiko kokybišką vidurį, tačiau retai kada išeina už jo ribų. Net labai gražus peizažas ilgainiui nusibosta, jei jis iš esmės nesikeičia. Keletas semplų ar garso efektų suteiktų naujų įspūdžių, užtušuotų tolumoje kirbančią neužbaigtumo nuojautą. Post-roko plačiai naudojamas „gražiai baisu, kraupiai gražu” kontrastas taip pat galėtų būti viena naujų spalvų. Prog-rokui būdingas rimtumas įpareigoja, tuo tarpu sveiko humoro dozė nepakenktų – tai puikiai įrodo MOGWAI. Kitais žodžiais, grupė laimėtų, jei žiūrėtų labiau į priekį nei atgal. Arba dar kitaip – mažiau akcentuotų galūnę rock.

Nepaisant aukščiau išsakytos kritikos, .D.S.. Lietuvos kontekste jau iššoko gerokai aukščiau vidurkio, nebijodami būti originalūs ir pasirinkdami pakankamai rizikingą formatą – ilgas instrumentines kompozicijas be įsimenančių priedainių. Belieka palinkėti jiems kantrybės ir kūrybiškumo plėtojant savo idėjas.

Ore vertina: 7 iš10