Kitokio pasaulio alternatyva

Vakarų kapitalizmui patiriant vis sunkesnius išbandymus ir ES lyderiams kalbant, kad laisvoji rinka nebėra panacėja nuo visų visuomenės negandų, randasi nauji požiūriai į pasaulio raidą. Vienas jų – Zeitgeist.

Iš tikrųjų, tai 2007-ųjų birželį išleisto filmo pavadinimas. Jame pasakojama apie tai, kaip demokratija ir kapitalizmas apskritai veikia žmones, kaip mes tampame vergais patys to nesuprasdami. Pagrindinė filmo ir atsiradusio judėjimo idėja – pateikti alternatyvaus pasaulio viziją, priversti žmones mąstyti savo galva. Ir jeigu ta vizija priimtina – ją įgyvendinti.

Demokratija – tai vergovė, o ateities visuomenėje neturėtų būti piniginių mainų. Nusikalstamumas ir smurtas apskritai jei ir neišnyks, tai sumažės iki tokio lygio, kad nebereikės policijos… Tai kelios Zeitgesit judėjimo idėjos. Ar tai tik utopija, ar reali alternatyva? Spręskite patys.

ORE kalbina neprsistačiusį Zeitgeist judėjimo Lietuvoje atstovą.

Prašytume dar kartą trumpai mūsų skaitytojams papasakoti kokios yra Zeitgeist judėjimo pagrindinės idėjos.

Zeitgeist judėjimo pagrindinės idėjos yra apšviesti žmones apie esamą situaciją pasaulyje bei pateikti galimą kitokio pasaulio alternatyvą, kurią galėtume turėti, jei pakankamai gerai įsigilintume į žmogų, kaip individą bei jo poreikius.

Kaip pats susidomėjote Zeitgeist idėjomis ir kodėl nusprendėte jas populiarinti Lietuvoje?

Susidomėjau labai paprastai. Pamačiau filmą „Zeitgeist“, kuris iš pradžių uždavė daugiau klausimų negu pateikė atsakymų. Po šio filmo panaršęs internete radau informaciją apie antrosios dalies kūrimą. Ir tiesa pasakius, antrosios dalies laukiau taip, kaip nė vieno filmo nesu laukęs. O vos tik jai pasirodžius – peržiūrėjau ir jau kitą dieną užsiėmiau tinklapio kūrimu.

Pagrindinis mano motyvas sukurti tokį puslapį buvo noras perteikti kaip galima daugiau informacijos apie filmuose išdėstytas idėjas lietuvių kalba, kad žmonės galėtų sužinoti, kas vyksta šių dienų pasaulyje ir kaip jie yra išnaudojami. Iš tiesų net nesitikėjau, kad taip greitai žmonės panorės ne tik žinoti, koks yra pasaulis ir kas jį valdo, bet ir norės jį pakeisti.

Ar sulaukiate pritarimo savo idėjoms Lietuvoje?

Ko gero, reikėtų patikslinti – tai ne mano idėjos. Tai idėjos, kurios cirkuliuoja pasaulyje jau kurį laiką. Zeitgeist, ko gero, vėliausiai į traukinį įšokęs judėjimas. Kas liečia pritarimą šioms idėjoms, tai galiu pasakyti, kad sulaukiau tokio, kokio tikrai nesitikėjau.

Jeigu Zeitgeist utopija būtų įgyvendinta, ar tikrai norėtumėte gyventi naujajame pasaulyje?

Vėlgi – tai ne mano idėja. Ir kitas dalykas: neteikite iškart, kad tai utopija. Tai jau nuomonės formavimas. Ar tai utopija, turėtų apie tai pagalvoti kiekvienas žmogus, prieš tai, be abejo, rimtai pasigilinęs į šią temą. Mes esame linkę atmesti idėjas, kurios „grasina“ mūsų gerbūviui. Tačiau žmonėms reikia suvokti, kad čia ne puolimas, čia alternatyvaus pasaulio vaizdas. Mes nesame revoliucionieriai ar pasaulio gelbėtojai – mes esame žmonės, kurie nori parodyti kas yra ir kas gali būti.

Kas link gyvenimo naujame pasaulyje, geriau atsakykite sau: ar nenorėtumėte gyventi pasaulyje, kur jūs tikrai turite laisvę rinktis? Kur nereikia bijoti, kad galite prarasti darbą ir nebeišgalėti pragyventi? Kur pasaulio žmonės nebadauja, nesmurtauja ir nekariauja? Aš norėčiau.

Ar Zeitgeist idėjos kažkaip susijusios su kultiniu G. Orwell romanu „1984“? Gal tai bandymas išvengti aprašytos ateities?

Deja, šio romano skaityti neteko. Tačiau jei kalbate apie jame aprašytos ateities išvengimo, tai galima spręsti, kad kalbama visišką pasaulio ir žmonių valdymą. Tada taip, Zeitgeist judėjimas bando išvengti ateites, kur pasaulį valdys sauja žmonių, o žmonės bus dar labiau priklausomi negu yra šiandien.

Yra tokia reformacijos kryptis, marijonai. Jie maždaug IV – XVIa. gyveno Lietuvoje ir buvo sukūrę savo socialinės utopijos modelį. Jo esmė trumpai: valstybė yra kilusi iš blogio, todėl atsisakoma dalyvauti jos valdyme, stengiamasi nesikišti į viešąjį gyvenimą, atsiriboti nuo jo. Su blogiu nekovojama, tai paliekama Viešpaties valiai. Po kurio buvo prieita išvados, kad tokia utopija yra nereali, tai buvo (yra) maišto forma prieš nusistovėjusią santvarką? Galbūt Zeitgeist idėjos taip pat yra maišto forma?

Zeitgeist judėjimas siekia pabudinti žmones. Tai nėra kažkoks uždaras utopinis judėjimas, kuris nori atsiriboti nuo pasaulio ir jame vykstančių dalykų. Kaip tik atvirkščiai. Stengiamasi kaip galima labiau paviešinti esamo pasaulio korupcijos ir absurdo lygį, lygiagrečiai pateikiant vieną iš galimų alternatyvų – projektą Venerą.

Tarp kitko, ši „reformacijos kryptis“ man atrodo ne tik kad neišnyko, bet taip giliai įleido šaknis, kad kiekviename žingsnyje galime pamatyti jos apraiškas. Paimkite eilinį lietuvį. Ar jam rūpi, kas vyksta Lietuvoje, pasaulyje? Ne. Jis yra atsiribojęs nuo visko, kas neliečia jo asmeninių reikalų ir gerovės. Jam nerūpi, kad kažkur yra grobstomi turtai, ir dėl to kenčia daugybę žmonių.

Kaip manote, kokią naudą Zeitgeist idėjos gali duoti nūdienos Lietuvos visuomenei?

Tai tik nuo pačios visuomenės priklauso. Zeitgeist idėjos ir liks idėjomis, jei žmonės jų nesupras. Jie turi patys persilaužti ir suvokti, kas jie iš tiesų yra: ar vergai, didžiąją savo gyvenimo dalį pravergaujantys taip ir nepasiekę nieko ko iš tikro norėtų, ar individai su savo tikslais, kuriuos norėtų pasiekti.

Šią akimirką Zeitgeist siūlo žmonėms pažiūrėti į pasaulį ne pro savo susikurtą pasaulio vaizdo prizmę, o į tokį, koks jis iš tiesų yra. O ar šis vaizdas privers žmogų sustoti ir pagalvoti „Velniava, juk iš tiesų pasaulis yra kupinas smurto, karų ir nepritekliaus. Juk jis gali būti kitoks“, jau priklauso tik nuo pačio žmogaus.

Jei remiantis Zeitgeist idėjomis būtų panaikinti piniginiai santykiai, ar nesustotų progresas ir technologijų raida? Kas motyvuotų žmones dirbti ir kažko siekti? Jei viską gali gauti be pastangų, kodėl reikėtų stengtis?

Čia yra vienas iš didžiausių dalykų, kurių šiuolaikinio žmogaus protas nelabai supranta. Kodėl jūs manote, kad tik siekis uždirbti skatina žmogaus norą tobulėti? Kaip tik yra atvirkščiai. Ar Einšteinas siekė uždirbti milijonus ar siekė rasti atsakymus į sudėtingus fizikos klausimus? Ar jis buvo turtingas ir ar jam tai rūpėjo? Žinoma, ne visi mes mokslininkai. Bet tą patį galima pasakyti apie bet kurią kitą sritį. Ar profesionaliais sportininkais tampama dėl to, kad norima uždirbti, ar kad norima pasiekti naujas aukštumas? Žinoma, visada bus išimčių, bet daugumoje atveju – yra tik taip. Savo maksimalų potencialą žmogus gali pasiekti tik tada, kai jis iš tikro to nori, o ne dėl to, kad jį motyvuoja pinigai.

Apskritai, žmogų motyvuoja tobulėti ne pinigai ir ne turtas, o noras save realizuoti. Kas šių dienų pasaulyje yra labai sunkiai pasiekiama. Žmogus yra priverstas gaišti laiką dirbdamas kitiems ir neturi galimybės realizuoti savo tikrųjų norų. Šį žmogaus savirealizacijos poreikį puikiai iliustruoja garsaus 20 amžiaus psichologo Maslow poreikių piramidė (5 lygiai).

Pačiame viršuje yra žmogaus savirealizacijos poreikis. Tačiau, kad iki jo prisikasti reikia iš pradžių patenkinti žemesnius poreikius. Dabartiniame pasaulyje tai padaryti yra pakankamai sudėtinga ir žmogus visą savo gyvenimą dažniausiai sugaišta ties pirmuoju laipteliu – fizinių poreikių patenkinimu.

Įsivaizduokite, kad kelioms dienoms tampate Seimo Pirmininku. Ką imtumėtes keisti mūsų visuomenėje pirmiausia?

Kad ir ko imčiaus – nieko nepavyktų padaryti. Nepraeitų nė tas keletą dienų, kaip būčiau pašalintas, prikuriant nebūtų faktų. Pakeitimus gali padaryti tik patys žmonės. Vienas žmogus tikrai to nepadarys. Ypač kaip aplinkui yra tiek suinteresuotų žmonių, kad tų pakeitimų nebūtų. Mums nereikia valdžios. Mums reikia žmonių ir jų noro bei pastangų pakeisti. Žmogui pats laikas suvokti, kad jam nereikia kito žmogaus, kad už jį darytų sprendimus. Jis ir pats tą kuo puikiausiai sugeba padaryti.

Svarbu paminėti, kad bet koks valdžios koncentravimas į vieną žmogų, anksčiau ar vėliau priveda prie korupcijos, nes tie žmonės, kurie remiasi tuo „išrinktuoju“, faktiškai yra valdomi kaip lėlės. Ką jis pasakys, tas ir bus. Kaip jūsų manymu yra valdomos ištisos nacijos? Nereikia papirkti jos žmonių, reikia papirkti jų atstovus valdžioje.

Kokios Zeitgeist sąsajos su marksizmu? Kaip supratau, Jūs irgi teigiate, (gal ne taip tiesmukai), kad religija yra būdas valdyti žmones, tai labai panašu į K. Marxo teiginį „Religija – tai opiumas liaudžiai“? Be to, K. Marxas teigė, kad socializme niekam nereikės dirbti, nes visi darys tik tai, ką nori. O jei veiki tai, ką nori, to negalima pavadinti darbu. Taip pat Jūs kalbate, kad nūdienos žmogus jaučia susvetimėjimą savo atlikto darbo rezultatams, tiksliai taip kalbėjo ir K. Marksas: kapitalizme darbininkai yra susvetimėję savo atliktam darbui (pagamintoms prekėms), nes jie patys negali jomis naudotis ir pan. Tai gal bendrumo tarp šių dviejų požiūrių yra daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio?

Yra daugybė idėjų, kurių užuomazgų galima rasti Zeitgeist judėjime. Konkrečiai jis nėra siejamas nė su viena. Kas liečia religiją, tai Zeitgeist apie ją kalba taip tik dėl to, kad nori iliustruoti, kaip galima žmonėmis manipuliuoti pasitelkiant jų tikėjimą (primestą ar laisvą).

Iš esmės, Zeitgeist pagrindinis objektas yra žmogus ir jo gerovė. O kaip tą pasiekti, mes galime rasti įvairių veikalų ta tema. Čia kaip ir tinka K. Marxas. Zeitgeist šiuo atveju siūlo projektą Venera, kurio esminė idėja yra išteklių ekonomika ir harmoningas technologijų bei gamtos santykis.

Jūs teigiate, kad tiek demokratinė santvarka yra vergovė todėl, kad žmogus negali dirbti to, ką pats norėtų. Bet vis gi tenka sutikti žmonių, kurie tikina, kad gyvenime veikia būtent tai, ką nori. Tad ar nėra taip, kad problema yra ne santvarkoje, o pačiame žmoguje, jo nesugebėjime (ar nenorėjime) daryti to, ką jis tikrai norėtų daryti, baimėje įgyvendinti savo svajones?

Tokį žmogų, kuris nesiekia savo svajonių, pagimdė ir pavertė savo vergu būtent ta visų taip išgarbinta pseudo demokratija bei kapitalizmas. Žmogus yra įspraustas į rėmus, kuriuose jis turi labai mažai erdvės. Gerai, kai žmogus tai supranta ir bando su tuo kovoti. Tačiau yra daug žmonių, kurie tai priima kaip natūralų dalyką ir mano, kad taip ir turi būti.

Jūsų tinklapyje rašoma, kad norėti kurti savo verslą „yra idiotiška“, tačiau tuo pat metu teigiate, kad siekti kokio nors kilnesnio tikslo, pavyzdžiui tapti geriausiu žaidėju (kaip M. Jordanas) yra gerai, nors už tai taip pat gaunami pinigai. Tai kaip čia išeina: jei mes dirbame dėl pinigų, esame kvailiai, jei dirbame dėl kokių nors kilnesių idėjų, esame protingi? Jei po Zeitgeist įgyvendimo praktikoje dirbti nebereikės, kas tuomet darys tokius dalykus kaip gatvių valymas ar pastatų statymas, kurių niekas nenori daryti ir atlieka juos tik dėl pinigų?

Žmogus kvailiu yra „padarytas“. Jis yra nukreiptas nuo savo tikrojo potencialo realizavimo, nes jam sistema suteikė (primetė) galimybę siekti turtų. Atsakykite man, ar sulaukus senatvės tie turtai turės kokios nors reikšmės, jei taip ir nesupratote ir nepasiekėte to, ko iš tiesų norėjote?

Kas link darbų atlikimo. Apie tai kuo puikiausiai paaiškina projektas Venera. Kad ir tas pats elementarus dalykas – gatvių šlavimas – gali būti automatizuotas. O taip sparčiai tobulėjant technologijoms, ir namų statyba tuoj taps robotizuota. Juk iš esmės namo statyba – tai tik tikslių veiksmų atlikimas. Paimkime kaip pavyzdį automobilių gamybą. Anksčiau tai buvo atliekama rankomis, dabar tai atlieka robotai. Ir tokie pasikeitimai iš esmės gali būti bet kurioje kūrybiškumo nereikalaujančioje srityje.

Humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto docento Aldžio Gedučio komentaras

SANCTAS SIMPLICITAS: ZEITGEIST

Interviu paskelbimas bei dėmesio atkreipimas į Zeitgeist pasirodo itin laiku – kuomet dažniausiai vartojamas žodis yra „krizė“, susidomėjimas šiuo judėjimu turėtų sustiprėti, nes jis bando pateikti paaiškinimą apie tai, kas šiuo metu vyksta. Tai pozityvu.

Tačiau tiek interviu, tiek ir Zeitgeist tinklapis, švelniai tariant, atrodo naivokai. Siekiai ir idealai lyg ir kilnūs, norai lyg ir geri, kalba lyg ir suprantamai, tačiau kažkas čia ne taip… Pradėkime nuo to, kad Zeitgeist teigia žiną, kas yra blogai (tai nėra problematiška), tačiau jie taip pat nurodo, kas yra tiesa (ar bent kas yra teisinga), t.y. jie žino, kokia yra tikrovė. Šioje vietoje bet kuris skeptiškai mąstantis asmuo turėtų suklusti: jei visa tai, ką žinome yra klaida ir iliuzija, kas tuomet įgalina Zeitgeist atstovus teigti, jog jie turi privilegijuotą prieigą prie „tikrovės“? Kitaip tariant, kodėl turėtume tikėti būtent jais? Iš kur jie žino, kad būtent interviu nurodytas filmas yra teisingas tikrovės aprašymas, kad tai nėra propaganda? Ypač atsižvelgiant į tą faktą, jog filosofai, sociologai ar socialiniai mąstytojai (plačiąja prasme) per ilgą laiką taip ir nesugebėjo pateikti vieningo receptų rinkinio, ką reikėtų daryti. Be to, net ir pati „tikrovės“ samprata nėra vieninga – palyginkime, kad ir socialinius konstruktyvistus su socialiniais realistais.

Dėl visų bėdų Zeitgeist kaltina sistemą. Tačiau visiškai neaišku, kas yra ta sistema, kokios yra jos kontrolės ribos, kas atsiduria anapus sistemos ir t.t. Kaltinimai sistemai skamba labai rimtai, tačiau kyla įspūdis, kad mažų mažiausiai jie kalba apie Matricą…

Sociologas Karlas Mannheimas apibūdina utopinį mąstymą kaip tokį, kuris iš principo negalėdamas pakęsti esamos situacijos, visas pastangas nukreipia į totalų jos neigimą, (ne)sąmoningai išryškindamas vien tik negatyvius aspektus, tuo pat ignoruodamas bet kokius jos privalumus. Šiuo požiūriu, Zeitgeist yra utopija.

Koks yra Zeitgeist sekėjas? Romantiškas idealistas, amžinas opozicionierius, nenorintis (o gal negalintis) prisiimti atsakomybės. Kritikuoti lengva, tačiau imtis efektyvių, į veiksmą vedančių, strategijų kūrimo yra gerokai sudėtingiau. Zeitgeist žino, kas blogai, „kas kaltas“, žino, koks turėtų būti galutinis rezultatas, bet ar jie skamba įtikinamai tuomet, kai aiškina, kas konkrečiai turi būti padaryta? Interviu pateiktas klausimas apie Seimo pirmininką akivaizdžiai tą parodo: maždaug „prakeikta sistema nieko man neleistų padaryti“. Mes bejėgiai… Kas tai jei ne rezignacija ir lūzeriška pozicija… Jei norime, kad revoliucija ir revoliucionieriai keltų simpatijas, jie privalo pralaimėti. Būtent taip elgiasi Zeitgeist. Kažkodėl kyla asociacija su prancūzų filosofo Raymond Arono posakiu: „jei tau dvidešimt, o tu nesi komunistas, tai tu neturi širdies, jei tau penkiasdešimt, o tu vis dar komunistas, tuomet tu neturi proto…“. Vietoje žodžio „komunizmas“ galima įstatyti žodį „Zeitgeist“, gausime panašų rezultatą.

Zeitgeist teiginiuose esama ir daugiau linksmų detalių. Pvz. pats pavadinimas „Zeitgeist“ (vok. – laiko dvasia) priskirtinas vokiečių romantikams (J.G. Herderis, C. Jagdmannas ir pan.), tačiau labiausiai šį terminą išpopuliarino Georgas Hegelis. Siūlyčiau judėjimo atstovams pasidomėti, ką Hegelis turėjo omeny vartodamas šį terminą – bus įdomu. Iki paskutinės interviu dalies, maniau, kad Zeitgeist tai „žaliasis“ neo-rusoizmas (nuo J.J. Rousseau), tačiau kuomet prasidėjo nuorodos į robotizaciją, paaiškėjo, kad tai visiška mišrainė. Keista, kad taip kritiškai nusiteikęs Zeitgeist atstovas itin naiviai vertina technologijas. Gal vertėtų labiau pasidomėti H. Marcuses, J. Ellulio ar Unabomberio idėjomis. Gal tai paskatintų išvengti akį rėžiančių teorinių prieštaravimų?

Akivaizdu, kad Zeitgeist trūksta savikritikos ir autoironijos. Tačiau džiugu, kad atsiranda kitokių balsų ir nuomonių. Kuo daugiau skirtingų požiūriu, tuo geresnis intelektualinis klimatas. Bet kokios problemos parodymas iš kelių skirtingų perspektyvų visuomet naudingas ir sveikintinas.

Long live, Zeigeist!