Alus lietuvių kultūroje (II dalis – tinklaraščiai)

Pirmoje straipsnio dalyje rašėme apie alaus istoriją, reikšmę ir vartojimo ypatumus lietuvių kultūroje. Šįkart Vilniaus universiteto sociologijos studentės pateikia informaciją apie alaus kultūrą internete, konkrečiai – tinklaraščiuose.

Darant analizę remtasi didžiausio tinklaraščių portalo Lietuvoje Blogas.lt rastais duomenimis. Tinklapio paieškos sistemoje įvedus užklausą „alus“, buvo pateikti 708 vieši straipsniai, kuriuose minimas šis žodis. Peržiūrėta 300 paieškoje rastų straipsnių ir pabandyta juos suskirstyti pagal tai, kokiame kontekste minimas alus. Išskirta kelios tekstų kategorijas. Trumpai apžvelgiame kiekvieną jų:

1. Humoristinio pobūdžio straipsniai bei komiksai alaus tema.

Ši kategorija komplikuota todėl, jog savo darbe mes nagrinėjame alaus kultūrą Lietuvoje, o visi rasti juokeliai ar komiksai buvo vertalai iš anglų kalbos, t.y. neoriginalaus turinys. Taip pat dauguma identiškų straipsnių buvo rasti ne viename, keliuose skirtingų autorių tinklaraščiuose („copy-paste“ principas).

Populiariausi juokeliai: alus prieš moteris, Lietuvą, Dievą, kuriuose gėrimas, žinoma, yra pranašesnis. Tokio pobūdžio neoriginalių straipsnių buvo apie penktadalis iš visų peržiūrėtų. Kyla klausimas kodėl taip trūksta originalių lietuviškų humoristinių straipsnių apie alaus vartojimą. Gal tokių straipsnių autoriai nesugeba (ar nenori) sėkmingai paviešinti savo kūrybos internete?

2. Alus – tai gėrimas, padedantis gerinti sveikatą.

Apie 5% skaitytų straipsnių buvo pateikti mokslinių tyrimų rezultatai apie teigiamą alaus poveikį sveikatai, pavyzdžiui: karštas alus – profilaktinė priemonė nuo peršalimo, alus mažina insulto riziką ir pan.. Kaip ir humoristinio pobūdžio straipsniai – daugumą įrašų apie sveikatą buvo nukopijuoti arba išversti iš užsienio šaltinių.

3. Alus ir jo rinkodara Lietuvoje.

Šiai kategorijai priskirtini visi straipsniai, kuriuose rašoma apie Lietuvos alaus gamintojus („Švyturys“, „Tauras“, „Utenos alus“ ir t.t.) ir jų vykdomą rinkodarą Lietuvoje. Pagrindinės straipsniuose keliamos problemos: depozito mokestis už stiklinę alaus tarą, naujos alaus rūšys, reklama. Šioje kategorijoje alus dažniausia pasirodo neigiamame kontekste: piktinamasi prastėjančia lietuviško alaus kokybe, ypač lyginant su užsienio alumi. Tokių straipsnių yra apie 5%.

4. Alaus rūšių degustacija ir vertinimas.

Šiai kategorijai priskirta bene didžiausia dalis straipsnių (nors jų autoriai tik keli). Juose degustuojamos bei vertinamos įvairios alaus (lietuviško ir ne tik) alaus rūšys. Šiai kategorijai galima priskirti ne tik atskirus straipsnius, bet ir alaus degustacijai dedikuotus tinklaraščius (www.nulis.lt/alus), kuriuose autoriai yra aprašę ir įvertinę kelis šimtus ragautų įvairių pasaulio alaus rūšių. Kartu pateikiamas pasaulio žemėlapis, kuriame nuspalvintos valstybės, kurių alus ragautas.

5. Gyvenimiški nuotykiai, kuriuose minimas alaus vartojimas.

Tai pati plačiausia ir įdomiausia straipsnių kategorija dėl kelių priežasčių: šių įrašų turinys originalus bei autentiškas, skirtingai nei kopijuoti juokeliai alaus tema. Tokių straipsnių turinys subjektyvus ir nuoširdus, dėl to geriausiai atskleidžia alaus vartojimo kasdienę praktiką (vartotojai – šiuo atveju siaurąja prasme – alaus vartotojai tinklaraštininkai).

Apibendrinus tokius straipsnius galima išskirti kelias tendencijas: alus beveik visuose straipsniuose minimas teigiamame kontekste. Į akį krito alaus suasmenininimas: alus – ne tik gėrimas, bet ir draugas. Alaus gėrimas – preliudija į gerą šventę, o krepšinio ar futbolo varžybos – pretekstas siurbti.

Taigi vartojimo motyvai dvejopi: yra situacijų kai reikia vartoti alų, taip pat alus vartojimas sukurti tokiai situacijai (tarkim išgeriama alaus, kad atsipalaidavęs galėtum eiti švęsti).

Šis tyrimas padėjo išsklaidyti mitą, jog lietuviškas alus – geriausias. Daugelyje straipsnių, kuriuose lyginamas lietuviškas ir užsienietiškas alus – užsienietišku žavimasi labiau (ypač jei lyginamas garsiųjų Lietuvos prekinių ženklų alus su, pavyzdžiui, belgišku). Žmonės yra nusivylę baruose skiedžiamu pasterizuotu alumi, jie nori „tikro“, autentiško alaus su istorine praeitimi (ant butelių ir skardinių etikečių esanti aprašyta atskiro prekinio ženklo alaus „istorija“ nebežavi, ar yra nepastebima). Nepaisant alaus gamintojų atliekamų rinkodaros veiksmų (gražesnės skardinės, butelio) „degustuotojams-mėgėjams“ svarbiausia yra skonis. Pasak alaus eksperto Vidmanto Laurinavičiaus, „Lietuvoj yra geriamas ne alus, o grynai pats pavadinimas“.