Phoenix – Wolfgang Amadeus Phoenix (V2 Records, 2009)

Dar viena per gerklę lendančio indie roko grupė? Taip, iš pirmo žvilgsnio galima ir tiesmukai paklausti, tačiau tai ne įgrisęs britpop, ne amerikietiškas indie su grunge liekanomis, ne AC/DC paveiktas australiškas hard indie, o europietiškasis šio stiliaus variantas. Jo resursai dar neišsemti.

Paryžiaus synth indie roko kvartetas Phoenix gegužės 25 d. išleidžia ketvirtąjį karjeroje albumą iššaukiančiu pavadinimu Wolfgang Amadeus Phoenix. Nuoroda į klasikos perlą Mocartą išsyk perša mintį ieškoti paralelių tarp prancūzų roko grupės ir Vienos klasiko. Iššūkiai tokie: klasikinis skambesys savo žanre su aistringa talentu paremta kompozicija. Ar tą įgyvendina naujasis Phoenix albumas? Pasvarstykime.

Verta pradėti nuo klavišų. Tai bene aktualiausias instrumentas, turint omeny, kad Phoenix naudoja elektrinius synth klavišus, kurie leidžia priskirti grupę synth rock žanrui. Jo paklausa šiemet įkaitusi iki raudonumo. Žinome garsųjį pianino virtuozą vengrą Francą Listą. Būtent su jo vardu yra siejamas pirmasis singlas iš aptariamo albumo – „Lisztomania“ (išleistas gegužės 18 d.). „A Lisztomania / Think less but see it grow / Like a riot like a riot oh!“.

Dar prieš šio singlo pasirodymą, vasario mėnesį, nemokamai buvo išplatinta ne ką prastesnė albumo daina „1901“, kurioje grupės polinkis klubinio roko skambesiui ypač atsiskleidžia, todėl tampa patraukliu užsiėmimu muzikos remiksuotojams.

Ieškant priežasčių, kuriomis sąlygiškai būtų galima šį albumą vadinti klasišku, tereikia įsivaizduoti aibę žaliuojančių krūmų. Žydėjimas – gerai, tačiau tik retas iš jų skleidžia žiedus. Savo ruožtu tą muzikoje daro ir Phoenix, kurie nenaudoja akivaizdžiai nusidėvėjusių (kūrybine prasme) gitarų rifų, o tezė, kad jie dar turi ką parodyti, jiems kuo puikiausiai tinka.

http://vimeo.com/4138409Phoenix – Lisztomania

ORE vertina: 8 iš 10