Rokas iš Skuodo: Wake‘N‘See

Penki jauni, 2007-ųjų pabaigoje pirmą kartą po Wake‘N‘See vėliava groję vaikinai Darius, Edgaras V., Edgaras P., Justas ir Karolis įrodė, kad lietuviškas rokas gali gimti ne tik Vilniuje ar Kaune. Iš Skuodo kilę žemaičiai praėjusiais metai laimėjo konkursą „Pagarsink savo muziką“, taip gavę šansą profesionaliai įrašyti kūrinį ir būti pastebėtiems platesnėse erdvėse. Wake‘N‘See nemokamai platina savo dainas internete. Jų yra sukurta tiek, jog užtenka dviems albumams.

Stebėtinas dalykas, kad atokiausiose Lietuvos periferijose gimsta potencialios roko grupės. O gal tai visiškai normalu? Jei patiems neatrodo keista, gal tuo stebisi kiti?

Darius: Manau, kad kiekvienoje provincijoje, kaip ir normaliame didmiestyje verda muzikinis gyvenimas, kuriame veikia daug potencialių, profesionalių muzikantų. Man tai visiškai suprantama ir nieko čia keista, tiesiog gal jų negirdime dėl mums per prievartą kišamos muzikos.

Edgaras V.: Patiems tikrai neatrodo keista. Gal kiti ir stebisi tuo, bet manau taip yra todėl, jog atokiuose kampeliuose žmonės užauga nesugadinti pasaulio bei pinigų. Tai, kas gimsta jų širdyse, yra tyra. Turbūt todėl tai ir kelia nuostabą kitiems.

Edgaras P.: Užuot veltui leisdami laiką, jaunimas imasi kūrybos. O tai daro poveikį ne tik mūsų aplinkiniams, bet kelia ir Lietuvos kultūrinį lygį.

Justas: Manau tai visiškai normalu. Provincijose dažniausiai nėra didelio muzikantų pasirinkimo, todėl susiburia tik patys geriausi.

Karolis: Nedaug kas žino, kur tas Skuodas. Manau, svarbiausia yra geros sąlygos. Jei žmogus yra skatinamas, jei jam suteikiama galimybė groti, sudeginti keletą kolonėlių, pagroti pro šalį keletą natų, tai galų gale yra didelė tikimybė, kad iš viso to išaugs perspektyvus atlikėjas.

Kur įgijote muzikos pagrindus? Kur tobulinote grojimo įgūdžius?

Darius: Pagrindus įgijau iš draugų ir šeimos. Tiesa, metus lankiau Skuodo muzikos mokyklą, bet nestropus akordeono pamokų lankymas daug naudos nedavė. Tobulinausi grodamas draugų būryje arba vienas namuose. Grojo brolis, tad reikėjo ir man. Pirmuoju pasirodymu scenoje laikau mokyklos kalbų dienai skirtą konkursą. Laimėjome pirmąją vietą, tai, tikriausiai, ir tapo stumtelėjimu siekti kažko daugiau.

Edgaras V.: Muzikos pagrindus įgijau dar būdamas vidurinėje mokykloje. Vėliau lankiau muzikos mokyklą, deja, jos nebaigiau. Turbūt dėl to, jog buvau truputį per jaunas įvertinti muzikos mokyklos svarbą. Groti išmokau pats savarankiškai, bet gitaros pradmenis perteikė tėtis.

Edgaras P.: Tris metus lankiau muzikos mokyklą, klarneto specialybę. Galiausiai viską mečiau, nes tiek tada, tiek dabar klarnetas manęs nesudomino. Gitara – visai kas kita. Kaip ir visi grupės nariai šiuo instrumentu išmokau groti pats.

Justas: Muzikos pagrindus įgijau meno mokykloje. Ten pasirinkau akordeono specialybę, tačiau būdamas maždaug dešimties metų pradėjau mušti būgnais meno mokyklos kapeloje, o vėliau ir orkestre. Šiuose kolektyvuose tebegroju iki šiol. Taigi meno mokykloje baigiau akordeonininko specialybę ir tuo pat metu grojau būgnais. Asmeninis pirmas pasirodymas buvo dar darželyje, o su Wake‘N‘See pirmą kartą pasirodėme 2007 m. gruodžio 27 d.

Karolis: Nuo antros klasės mokiausi Skuodo meno mokykloje. Ten grojau saksofonu. Baigus šią mokyklą, atsivėrė kitoks pasaulis: pučiamųjų orkestras, kaimo kapela, kurioje grojau kontrabosu, įvairūs ansambliai ir begalė kitų progų lipti į sceną. Kaip išmokau groti gitara, sunku net pasakyti, viskas, daugiau ar mažiau – savarankiškas darbas. Aišku, įgytos teorinės ir praktinės muzikos žinios visą šį mokymosi procesą palengvino begalę kartų. O išmokus groti kontrabosu, nesunku buvo pradėti groti ir bosine gitara.

Stengiuosi kasdien pagroti bent kelias minutes, tai leidžia palaikyti minimalią formą. O vasaromis, kai prasideda mūsų muzikavimo sezonas, kiekviena diena tampa ilga repeticija.

Wake‘N‘See kūrybos įkvėpėjas, tai klasikinis alternatyvusis rokas ar šio amžiaus neprikausomo roko atgimimo subžanrai? Kokie atlikėjai jums imponuoja, kaip kūrybos etalonai?

Darius: Kūrybai mane įkvepia klasikinis rokas. Lyrine prasme įtakos turi M. Mikutavičius ir A. Mamontovas (dėl kalbos barjero), muzikine prasme – visos pasaulio grupės, grojančios gyvą, profesionalią muziką.

Edgaras V.: Kiekvienas klausome labai įvairios muzikos. Man asmeniškai – lietuvių atlikėjai tokie kaip gerb. A. Mamontovas, M. Mikutavičius, J. Šeduikytė, o užsienio grupės – U2, Coldplay, Stingas. Aš asmeniškai esu užaugęs su Queen, Def Leppard, AC/DC, Kiss. Tai perdavė mano tėveliai.

Edgaras P.: Visų grupės narių įkvėpėjai skirtingi, nors įkvėpėjais jų nepavadinčiau – tiesiog klausome jų savo malonumui. Iš lietuvių atlikėjų dominuoja A. Mamontovas, M. Mikutavičius, Saulės Kliošas. Iš užsieniečių man patinka Chrisas Martinas („Coldplay“) bei Glenas Hansardas. Tikiuosi tai neprives prie to, jog nesavavališkai ims ir susikurs pasąmonėje užsistovėjusi kokio atlikėjo melodija.

Karolis: Esu perklausęs be galo daug laiko patikrintos muzikos, pradedant 60-70-aisiais. Klasikinis rokas visada bus vertas, kad jame ieškotume įkvėpimo. Tačiau reikia nepamiršti ir šiandienos tendencijų.

Specialiai nesistengiame būti į ką nors panašūs. O savo kūrybos etalonais galėčiau įvardinti tokias alternatyvaus roko grupes kaip Matchbox Twenty, Goo Goo Dolls. Iš Lietuvos atlikėjų – M. Mikutavičius.

Jūsų kūryboje stipresnė lyrinė ar instrumentinė pusė? Pvz. man įstrigo žodžiai: „nutrūkusią stygą gali dar surišti, bet skambesys jau bus nebe tas“. Įžvelgiu filosofinį atspalvį. Kas įkvepia parašyti tokius tekstus?

Darius: Kaip minėtų žodžių autorius galiu pasakyti, kad tai patirtis sumaišyta su fantazija. Ši frazė yra paslėptas įspėjimas draugams: branginkime ir džiaukimės tuo, ką turime, kol dar ne vėlu.

Edgaras V.: Lyrika yra mūsų stiprioji pusė. Mokame perteikti save žodžiais, o muzikos srityje mums trūksta patirties.

Įkvėpimo mums duoda gyvenimas ir, kaip daugeliui menininkų, aplinkybės. Šviesus žmogus yra pasakęs, jog menininko gyvenimą galima nuskaityti iš jo kūrinių. Iš jų galima matyti jo gyvenimo duobes, bei jo aukštybes Manau, jog šitaip yra ir su mumis.

Edgaras P.: Daug mieliau ir lengviau sukurčiau melodiją naujam tekstui, nei parašyčiau prasmingus žodžius…

Karolis: Buvo laikas, kai muzikai neskyrėme didelio dėmesio, taip pat buvo ir su lyrika. Tik dabar pradedame kritiškiau žiūrėti į tai, ką darome. Stengiamės išpildyti, atidirbti kūrinius. Tačiau prie tekstų nesikabinėjame, nuomonę daugiau reiškiame tik dėl muzikos, atlikimo. Tekstas yra autoriaus „nuoga širdis“, kurios natūraliai net nebandome liesti.

Svarstote apie debiutinį albumą? Jei taip, koks jis turėtų būti: skaitmeninis ar fizinis?

Darius: Aš pats apie debiutinį albumą CD formatu dar negalvojau. Jau turime du neoficialius albumus savo internetiniame puslapyje. Subrendus mūsų muzikiniam stiliui, būtų šaunu surinkti visa tai, kas geriausia, tai ką jau esame padarę, įrašyti naujai ir sudėti į vieną bendrą albumą. Albumo pristatymas turėtų būti atliktas ir skaitmeniniame, ir fiziniame pasaulyje, kad būtų pasiekiamas ir tiems, kurie dar negyvena apsikabinę kompiuterį. Svarbiausia būti išgirstam.

Edgaras P.: Man visai patinka dabartinė mūsų padėtis šiuo klausimu, t.y., kas tam tikrą laiko tarpsnį mūsų internetiniame puslapyje pasirodo po vieną ar keleta dainų. Taip geriau ir mums, ir klausytojams. Albumo, galbūt, tektų laukti metus ar net keletą.

Justas: Kiekviena jau grupė svajoja išleisti debiutinį albumą. Norėčiau, kad jis būtų fiziniame, o ne skaitmeniniame formate. Albumų pristatymas vien internete tinka tik tokioms grupėms kaip mes, kurios neturi susikrovusios kapitalo.

Karolis: Na, mes dažnai juokaujame, kad šiuo metu jau lipdome trečiąjį albumą. Wake‘N‘See kūryba juda tam tikrais ciklais: vasarą dirbame, per ją kūryba beveik nevyksta, daugiausia naujų kūrinių gimsta būtent rudenį, žiemą, pavasarį. Tuo tarpu po kiekvienos žiemos prasideda įrašinėjimo sesijos, kurios vyksta iki rudens. Per jas iki tol įrašytos dainos tarsi susigrupuoja. Taigi šiuo metu yra dirbama su trečiuoju „albumu“.

Kažkodėl dar nesvarstėme CD leidimo galimybės Savo kūrinius pateikiame klausytojams internetu, nes tai turi daug privalumų: nuolatos palaikomas ryšys su klausytojais, jiems nereikia už mūsų muziką mokėti. Šiais laikais daug paprasčiau įsikelti mp3 failą į grotuvą ir mėgautis juo kur tik nori. Tiesa, CD yra materialus, ant jo gali uždėti paveikslėlį, jis atrodo gyvensis, bet galų gale įkiši į stalčių ir jis dulka. Klausytojui svarbiausia garsas, o ne tai, ar jis sklinda iš CD ar mp3.

Wake‘N‘See: iš pradžių buvo žodis, kuris išsivystė į ką? Kokias prasmes dabar suteikiate veiklos kartu idėjai?

Darius: Wake‘N‘seE – tai žodis, išsivystęs į penkių žmonių grupę. Šis Žodis dabar aptinkamas daugelyje mūsų gyvenimo sričių: laisvalaikyje, vienatvėje, darbe, draugų rate. Bet nemanau, kad tai, kas dabar sukurta, yra jau galutinė žodžio Wake‘N‘See vystymosi stadija.

Edgaras P.: Wake’N’seE buvo tik žodis, kuris gerai skambėjo ir prilipo.

Karolis: Iš pradžių buvo idėja. Wake‘N‘seE skiriasi nuo prieš tai buvusių projektų, kuriuose grodavome. Po ilgesnio laiko praktikos ir šiokios tokios patirties, sudėjome viską, ką turėjome geriausio ir gavome gana neblogą pradžios tašką. nuo kurio kažko siekiame ir tobulėjame toliau. Iš savo muzikos komercijos nedarome, tenka ir iš grojimo užsidirbti. Žinoma, stengiamės griežtai skirti darbą ir muziką, todėl grojimas visgi tebėra daugiau laisvalaikio leidimo būdas. Visi esame geri draugai, todėl jei negrojame, tai kitokiu būtų praleidžiame laiką kartu. Galima sakyti, kad grojimas, tai tik vienas iš mūsų draugystės požymių. Esame be galo skirtingi žmonės, dažnai nuomonės išsiskiria ir muzikos srityje, tačiau kažkas vis tiek laiko visus kartu.

Internete esate pristatomi kaip rokenrolo ir akustikos atlikėjai. Turite galimybę tai paneigti arba patvirtinti.

Darius: Darome tai, kas patinka, o kaip tai pavadinti, tegu sprendžia tie, kurie mūsų klausosi. Šiandien galėčiau mus pavadinti lengvo roko atlikėjais. Kaip pavadinsiu rytoj – nežinau.

Edgaras V.: Mes patys ieškome savęs ir nesame dar tiek suaugę, jog turėtume savo spalvą: tikrą, sodrią, ryškią ir užtikrintą.

Edgaras P.: Pas mus kone visos dainos skirtingos, tad ir patiems vis dar neišspręstas klausimas – kokie mes? Vis dar ieškome savęs. Visi esame skirtingi ir man smalsu, kas iš to išaugs.

Justas: Rokenrolas pasilieka, akustika po truputį traukiasi.

2008 m. pabaigoje nugalėjote konkurse „Pagarsink savo muziką“. Prisiminkite tas varžytuves. Kodėl Lino Adomaičio studijoje įrašėte ne tą dainą, su kuria nugalėjote (laimėta buvo su daina „Long Five Days“, o įrašyta „Vinis į širdį“, – aut. past.)?

Edgaras V.: Visi nusprendėme, jog išrinkt reikia „Vinį į širdį“, todėl, kad, tai labiausiai išpildytas kūrinys, neturintis jokių mechaninių trūkumų.

Edgaras P.: Norėjome, kad pirma mūsų įrašyta daina būtų lietuviška. Pats, kaip tos laimėjusios dainos autorius nė kiek nenusivyliau dėl to, kad vietoj mano dainos įrašėme brolio dainą. Be to, „Vinis į širdį“ – viena iš mėgstamiausių tarp klausytojų.

http://www.youtube.com/watch?v=VfvvR98KzZwWake‘N‘See – Vinis į širdį (live @ Torana)

Neretai roko atlikėjai prisistato besipriešinantys popso įsigalėjimui, neva kovojantys prieš visokius radžius ir yvas. Ar tokia priešpriešų paieška ir konfrontacija su jais jums yra priimtina kaip reikšminga muzikos gairė?

Edgaras V.: Teoriškai taip, nes tarp roko muzikantų visada toks požiūris į tą vadinamąjį popsą, gal dėl to, jog jie jaučia nuoskaudą muzikos kūrimo atveju, tarsi klausdami, „kaip Yva gali vadintis tikra muzikos grupe, jei ten visiška tuštuma, nei žodžių prasmingų, nei muzika gyva“. Bet praktiškai manau, kad kiekvienas gali rinktis savo muzikos stilių, klausyti tai, kas kiekvienam patinka asmeniškai. Ir nesvarbu ar tai bus Yva, ar Radžis. Tai, jog ši muzikos rūšis yra labai išpopuliarėjus Lietuvoje, parodo tik pačių klausytojų lygį.

Karolis: Visada yra kažkas, į ką stengiesi lygiuotis, ir kartu, kuo stengiesi netapti. Rokas irgi gali būti pigus, banalus.

Niekada nebuvau popso gerbėjas, tačiau muzikos mokykloje išmoko vieno dalyko – tolerancijos. Nebūtina viską mėgti, bet ir nereikia nieko nesuprantant visiems afišuoti savo nenutuokimo. Man juokingiausi yra tie, kurie nešioja marškinėlius su užrašu „nekenčiu popso“ ar panašiai, o nuėję į gegužinę trypia rateliu pagal tą patį popsą. Viskas priklauso nuo žmogaus muzikinio skonio, nuo poreikių, galų gale nuo jo požiūrio į pasaulį. Kad ir be galo specifinį muzikos skonį turintis melomanas gali rasti jam tinkantį popso kūrinį.

Nemokamai platinti muziką, tai pigaus populiarumo siekimas ar nesena muzikos idėja, kad, norint pasiekti klausytoją, pinigų iš jo reikalauti nereikia?

Edgaras V.: Tai šiek tiek panašu į verslo įdėją. Pirmą kartą duodi nemokamai, bet jei prekė gera, įsimenamas ir jos prekinis ženklas. Sekantį žingsnį mokami pinigai.

Justas: Taip parodome, kad dar nevalgome duonos iš muzikos. Be to, šiuolaikinių technologijų dėka, kas tik nori, tas gali pasiekti visų atlikėjų dainas nemokamai.

Karolis: Vienintelis atlygis mums yra žinojimas, kad žmonės klauso.

Minate radijo stočių slenksčius, siūlydami savo dainas?

Darius: Patys suprantame, kad dar truputį skambame mėgėjiškai, taigi akių nedraskome. Nors pirmus mūsų „blynus“ mielai sutiko groti Telšių „Žemaitijos radijas“. Ačiū jiems.

Edgaras V.: Radijo stočių redaktoriai mūsų muziką laiko šiek tiek pogrindine, nes neturime savo konkretaus nusistovėjusio ir vientiso stiliaus. Tačiau manau, kad mes jį tikrai neužilgo įgausime, ir tada mus kas nors išgirs ir pastebės.

Edgaras P.: Neneigsiu, jog bandymų jau būta. Kol kas mes dar arba neformatas, arba mums dar daug „groti ir dainuoti“. Bet kuriuo atveju, radijas nėra mūsų pagrindinis tikslas.

Justas: Kai kurie redaktoriai labai nuoširdžai pasako, ko mums trūksta, kad pakliūtume į geriausių radijo stočių eterius.

Karolis: Bandėme „Vinį į širdį“ pasiūlyti porai stočių, tačiau nepavyko. D. Užkuraitis draugiškai ir atvirai pasakė, kad mums dar kiek ankstoka skambėti stotyje. Mes tai priimame kaip sveikintiną kritiką, reiškia, reikia stengtis dar labiau. Nors iš kitos pusės nesiverčiame per galvą dėl populiarumo. Mes turime kaip pasiekti savo klausytojus, todėl kol kas mums to užtenka.

Pasaulyje vyksta alternatyvaus roko krizė. Lietuvoje, regis, atvirkščiai: vis gręžiamasi į ankščiau vadinto neformato atlikėjus. Kaip jums tokios realijos ir, ar džiaugiatės, kad pastaruoju metu lietuviškas popsas ima buksuoti?

Darius: Manau, kad jei populiarieji muzikos televizijos šou būtų groję neformatu vadinamą muziką, padėtis Lietuvoje jau seniai būtų priešinga dabartinei.

Edgaras V.: Visiems kažkada galiausiai turi atsibosti „žvaigždės“, iškylančios per pažintis, ir gyvuojančios tik skandalų dėka. Lietuvai reikia kažko naujo. Tik manau kad liaudis yra susirgusi popso liga, ir jei mes jiems duosime iškart kažko sunkaus, jie tiesiog nesupras.

Karolis: Pasaulinė niša, matyt, jau atsikando, reikia kažko naujo. Tuo tarpu Lietuvoje, kad ir vejantis pasaulines tendencijas, visgi jaučiasi, kad esame keliais laipteliais žemiau. Lietuvos estrada per ilgai užsibuvo šioje popso stadijoje. Metas truputį pasikeisti. Tačiau nebūtinai tai turi būti nauja ir pasaulyje.

Wake‘N‘See – Viena iš jų (live @ Juodkrantė)

Wake‘N‘See namai internete – wakensee.tik.lt