Interviewing Fanfarlo

Šiandien ORE kalbasi su Amos Memon, jaunos grupės iš Londono – Fanfarlo – būgnininku. Kolektyvas visai neseniai išleido debiutinį albumą Reservoir ir leido jį visiems norintiems parsisiųsti už vienintelį dolerį. Visus penkis šimtus albumo kopijų Fanfarlo nariai apipavidalino savo rankomis. Kaip jau veikiausiai supratote ši grupė neturi sutarties su leiblu, o laisvalaikį leidžia skaitydami knygas.

Beje, „La Fanfarlo“ yra Šarlio Bodlero novelės pavadinimas. Šiuo metu grupė yra ture po Jungtinę Karalystę, o rudenį skrenda į JAV. Kai kurie muzikiniai žurnalai, pavyzdžiai NME ar Mojo apie jaunuosius britus kalba tokiais epitetais kaip „nuostabus pop barokas“, „Reservoir – vienas geriausių anglų albumų per daug metų“ ir panašiai. Tai kas tie Fanfarlo iš tikrųjų – kylančios žvaigždės, ar dar vieni pervertinti Londono snobai?

Gal galėtumėte trumpai prisistatyti mūsų skaitytojams, kai kas dar tikriausiai nėra girdėjęs apie Fanfarlo..

Amos Memon: Fanfarlo yra grupė iš Londono. Mes grojame muziką naudodami styginius, mušamuosius, pučiamiuosius ir visa kita, kas pakliūna po ranka. Esame penkiese, o jeigu rasime dingusį grupės narį, būsime šešiese. Aš groju būgnais ir dainuoju.

Jūs neseniai įrašėte debiutinį albumą „Reservoir“ ir leidote jį parsipūsti už vieną dolerį. Vienas doleris, beje, yra suma, kuria už albumą gauna grupė, pasirašiusi sutartį su leiblu. Ar toks Jūsų poelgis reiškia, kad visuomet liksite indie?

Taip, pirmąjį albumą išleidome savo jėgomis, be jokio leiblo pagalbos, tačiau esame atviri pasiūlymams, jeigu kokia nors leidybinė kompanija norėtų platinti mūsų muziką. Žinoma, savarankiška leidyba turi savų privalumų, be to, savo jėgomis labai sunku plačiai paskleisti kūrybą.

Kodėl savo albumą parsipūsti už vieną dolerį leidote tik iki liepos ketvirtos, JAV nepriklausomybės dienos?

Tai tiesiog sutapimas, tiesiog taip išėjo, tai turėjo būti laikina akcija, kurios data sutapo su nepriklausomybės diena.

Kažkuriame interviu esate minėję, kad albumą už vieną dolerį leidžiate atsiųsti tik dėl to, kad galite sau tai leisti. Ar tai reiškia, kad turite “normalius” darbus ir muzika yra tik hobis?

Taip, mes visi turime darbus (ir supratingus viršininkus), kuriuos deriname prie muzikos.

Savo tinklaraštyje rašėte, kad albumų viršelius paišote savo rankomis. Ar planuojate tęsti šią tradiciją? Galbūt kai tapsite garsūs nebegaišite tokiam dalykui laiko?

Na tai buvo tik penki šimtai albumų, be to, turėjome pagalbininkų, sakykim tai buvo aštuoni mūsų draugai. Taigi išeina, kad kiekvienas turėjome padaryti po 62.5 albumo. Tai visai nedaug, kai geriau pagalvoji.. Mes nuolat keitėmes darbais, todėl nebuvo taip, kad kad vienas žmogus visą laiką pjaustytų popierių ar spalvintų viršelį. Žinima esame pasirengę ir antrąjį savo albumą apipavidalinti patys, kodėl gi ne?

Arcade Fire, Beirut, Fanfarlo… Ar mes esame liūdininkai naujos indie/folk grupių aušros?

Aš dabar kreipiu daugiau dėmesio į grupes, kurios savo muzikoje naudoja tautinius instrumentus, tačiau nemanau, kad tokių grupių sparčiai daugėja. Arba aš to nepastebiu.

Arcade Fire ir Beirut yra pasaulinio lygio grupės, kurias mes labai gerbiame ir aš su tam tikromis išlygomis sutikčiau, kad jos groja indie/folk… Tačiau visuomet bus gitaros-būgnų-boso indie roko kolektyvų, kurie sulauks daugiau dėmesio ir parduos daugiau albumų.

Skaičiau, kad žodis “fanfarlo” yra literatūros kūrinio pavadinimas. Papasakok daugiau apie knygų skaitymą, kokia tavo mėgstiamiausia?

Taip, tu teisus, “La Fanfarlo” yra Charles Baudelaire novelės pavadinimas. Simoną (kitas grupės narys – aut. past.) skaitymas apie religiją ir mitus įkvepia kurti dainas, Justin (dar vienas grupės narys – aut. past) dirba knygų pardavėju, taigi jį kasdien supda daugybė knygų. Cathy (grupės ledi – aut. past.) teigia, kad šiais metais ypač daug skaitė moterų autorių kūrybos, Leon (ir dar vienas grupės narys – aut. past.) labai daug skaito apie kelionės ir fantastikos. Aš pats mėgstu skaityti liaudies padavimus, meno istorijos vadovėlius bei kitų muzikantų biografijas. Mes atsipalaiduojame skaitydami, ypač koncertinių turų metu. Kaip matote, knygos turi didelę įtaką mūsų kūrybai. Viena mano mėgiamiausių knygų yra Italo Calvino “Italų liaudies istorijos”.

Kokia Tavo nuomonė apie torrentus? Kaip manai, ar jie nužudys muzikos albumus, nes žmonės gali viską parsisiųsti nemokamai…

Ne, torrentai nenužudys muzikos albumų, bet jie pakeitė būdus, kuriais muzika yra platinama ir parduodama. Žmonės vis dar domisi naujais kūriniais. Tad jeigu jiems patiko nemokamai atsiųstas albumas, jie pasidalino juo su draugais, o tada visi kartu atėjo į grupės koncertą. Jo metu galbūt nusipirko naują albumą arba grupės marškinėlius. Juk tai gerai, tiesa?

Šiuo metu iš spaudos galima uždirbti mažiau pinigų, nes yra naujienų portalai, kuriuose naujienas gali skaityti nemokamai, nebereikia pirkti laikraščio. Lygiai taip pat ir su muzikos įrašais, žmonės perka vis mažiau albumų, nes muziką parsisiunčia internetu.

Girdėjome, kad esate geri Sigur Ros bičiuliai. Kokie ryšiai Jus sieja su islandų kolektyvu? Galbūt kada nors Jūsų išvysime bendrą darbą?

Taip, mes esame islandų draugai, bet, kad ir kaip būtų gaila, pasimatome tik tada, kai jie užsuka į Londoną. O taip būna retokai… Jeigu mes kada nors su jais grotume kartu, tai būtų atskiras projektas, o ne Fanfarlo ir Sigur Ros. Tačiau nesupraskite manęs klaidingai, aš tikrai norėčiau pamuzikuoti su islandais.

Kokie Jūsų ateities planai? Turas, debiutinio albumo pristatymas, antrojo įrašymas…?

Šiuo metu mes esame koncertiniame ture. Spalį varome į Ameriką. Pirmą kartą grosime Vakarų Pakrantėje. Užsukite į mūsų puslapį norėdami sužinoti daugiau datų, o mūsų “Reservoir” šiuo metu ruošiamas išleisti vinilinės plokštelės pavidalu.

Mačiau, kad naudojatės Twitter, Facebook ir MySpace.. Kokį vaidmenį Jūsų kolektyve atlieka socialiniai tinklai?

Visi įrankiai, kuriuos išvardijai, yra dažniausiai naudojami visų šiuolaikinių grupių. Vis gi, skirtingai nei kiti, daugiausia dėmesio skiriame savo tinklapiui, ne socialiniams tinklams. Reikia pripažinti, kad web du nulis ne visada naudojame muzikiniais tikslais. Pavyzdžiui Justin šiuo metu įsitraukęs į dviračių mėgėjų bendruomenę.

Galbūt dar ką nors norėjote pasakyti, ko nepaklausiau?

Ačiū! Linkiu geros dienos ir ateityje labai norėčiau apsilankyti Lietuvoje.