Internetas išgarsino indie muzikos žvaigždes?

Radiohead interneto pagalba nemokamai atiduoda savo albumą ir tampa „menas turi būti nemokamas“ pavyzdžiu, verčiančiu tokius atlikėjus kaip The Cure ar Sonic Youth teisintis prieš savo gerbėjus. „Arctic Monkeys“ išgarsėja susikūrę anketą socialiniame tinklapyje „Myspace“, o Sandi Thom šlove pradeda mėgautis tiesiogiai transliuodama koncertus iš savo miegamojo Londone. Tai vadinama urban legends.

Tokių mitų (su)kūrimas iš esmės yra sveikintinas, nes urban legendos, stovėdamos priešakinėje linijoje kartu su guerilla ir Word of Mouth marketingu, suteikia galimybę šviežiai grupei, net ir neturinčiai daug lėšų, efektyviai reklamuotis. Vis dėlto, sugrįžkim į realybę, t.y. į šaltą daugiabučio rūsį, ar garažą, kuriame grupė iš Lietuvos kuria muzikos šedevrus ir mintyse svajoja jais užkariauti pasaulį. Atlikus nedidelį vietinės reikšmės tyrimą miesto mitų tema, pasirodo, jog dažniausiai tokia grupė svajodama užkariauti pasaulį tikisi, jog iš dangaus nukris kažkokia mistinė būtybė, pasivadinusi leiblu, vadybininku ar prodiuseriu, bei išgarsins grupę, jei tik ši gerai gros.

Deja, realybė kitokia – leidėjai nebeinvestuoja pinigų į jaunas grupes ir jų nebeaugina, o laukia, kol šios pačios išmoks ne tik originaliai, bet ir gerai groti, susikurs ne vieną ir ne dvi anketas socialiniuose tinklapiuose, užsiims jų nuolatiniu atnaujinimu, taip susikurdamos pirmąjį tvirtą gerbėjų ratą, bei išmoks save kūrybiškai pateikti tikslinei auditorijai (įskaitant ir minėtų urban mitų kūrimą), trumpai tariant – žengs pirmuosius marketingo žingsnius.

Pirmasis toks marketingo žingsnis – ne aklai susikurta „MySpace“ anketa (pasirodo, taip mano dauguma apklaustųjų grupių), o bent minimalus muzikos verslo ir internetinio marketingo išmanymas, bei svarbiausia – marketingo būtinybės suvokimas. Žymus muzikologas Tom Hutchison yra pasakęs, jog „70% informacijos apie muziką Europos žiniasklaidoje yra reklaminiai pranešimai“. Idėjinės muzikos (indie, alternative, underground, – kaip bepavadintum) rėmimas – ne išimtis, – jei mus pasiekia informacija, kad indie muzikos grupė tapo populiari dėka „MySpace“ socialinio tinklapio, pirma mintis, kuri turėtų ateiti mums į galvą – „kaip ir kodėl mes tą sužinojome?“.

Akivaizdu, kad indie muzika ir pati jos sąvoka, sukurianti idėjinės muzikos projekciją klausytojo galvoje, turi būti pateikta kaip meno kūrinys, žibantis jau vien iš savo paties nuostabumo, bet jokiais būdais ne dėl kruopščiai apgalvoto marketingo plano (juk didesnė tikimybė, kad nusipirksite daiktą, kurį jums rekomendavo draugas, ar pats/pati jį „netyčia“ atradote, bet ne dėl to, jog jums tą daryti liepė balsas iš TV ekrano).

Kaip pavyzdį galimą pateikti jau minėtą škotų multiinstrumentalistę Sandi Thom, kurios oficiali sėkmės istorija – internetinės jos atliekamų dainų transliacijos iš jos namų Londone, kurias tiesiogiai stebėjo šimtatūkstantinė auditorija, atnešusi jai kontraktą su viena didesnių leidybos įmonių – Sony. Svarbu yra tai, jog mes išgirdome šią istoriją iš reklaminių pranešimų, kuriuos vis dėlto kažkas turėjo parašyti. Įsigilinus į šią istoriją, nesunku paskaičiuoti, kiek kainuoja tiesioginė transliacija internetu, kai žiūrovų kiekis viršija šimtą tūkstančių, nekalbant apie milžinišką interneto greitį, kurio iš esmės negali suteikti eilinis internetinio ryšio operatorius. Įsigilinus dar geriau, ne taip jau sunku išsiaiškinti, kad Sandi Thom buvo pasirašiusi kontraktą su Sony dar prieš tai, kai išgarsėjo. Paprasta – žmonės galvoja, kad ji išties talentinga, nes million people can‘t be wrong, ir skleidžia informacija draugams, šie – savo draugams, tokiu būdu ją garsindami ir kurdami mitą, kuris yra lyg ir teisingas, bet tuo pat metu ir apgalvotas (lygiai taip, kaip kokakolos ir žiaumojamųjų pastilių „Mentos” tarpusavio sąveikos sukelti sprogimai, gerokai papildę šių gamintojų kišenes).

Trumpai tariant, pradedant naudotis interneto teikiamomis galimybėmis siekiant populiarinti grupę, svarbu atsiriboti nuo gajaus mito apie indie muzikos žvaigždes, kurios išgarsėja vien savo talentu (užtenka tik interneto jį viešai pademonstruoti), vietoje to – būtina suvokti, kad internetinis marketingas yra pradedančiųjų grupių reikalas, būtinas siekiant vienintelio tikslo – užkariauti pasaulį, net jei jis kol kas apsiriboja tik gimtuoju miestu.