Romantinis alko-džiazas iš Peterburgo

Billy’s Band – tai grupė iš Sankt Peterburgo, grojanti romantinį alko-džiazą ir bliuzą. Ją sudaro keturi draugai ir puikūs muzikantai: Billy Novik – kontrabosas, vokalas, pianinas, Andrej Ryžik – gitara, orkestrinės lėkštės, Anton Matezius – armonika, perkusija, Michail Židkich – saksofonas, pianinas, perkusija.

Susikūrę 2001 metais, Billy’s Band drąsiai ir užtikrintai žengia muzikos pasauliu, pritraukdami vis daugiau melomanų dėmesio. Grupė neapsiriboja klasikiniais pasirodymais – jų repertuare yra ir du spektakliai-performansai: „Being Tom Waits“ ir „Bliuz v golove“ („Bliuzas galvoje“).

Vasario 17 dieną klube New York Vilniuje jau trečią kartą įvyko Billy’s Band koncertas. Muzikantai atvyko su teatrine programa „Being Tom Waits“, kurią sudaro tiek legendinio muzikanto ir aktoriaus Tom‘o Waits‘o dainų koveriai, tiek kvarteto narių parašyti kūriniai. Laikydamiesi pasirinktos stilistikos, šioje muzikinėje pjesėje Billy’s Band dalinasi istorijomis apie marginalus, nuo vyno apsvaigusį protą ir fatališką meilę.

Prieš koncertą muzikantai skyrė mums minutėlę ir papasakojo apie būsima pasirodymą, įkvėpėjus ir santykius su lietuviška publika.

Pirmiausia, papasakokite, kaip atsirado idėja vaidinti Tomą Waitsą?

Billy: Visą gyvenimą bandžiau groti savo mėgstamiausių grupių – Depeche Mode ir Nirvana – dainų koverius. Deja, nelabai pavykdavo, nors turėčiau prisipažinti, kad Nirvanos dainas atlikdavau geriausiai už visus mūsų bendrabutyje. Išgirdęs Tomą Waitsą, nusprendžiau, kad gal ir nieko baisaus, jog neturiu balso, ir kad mano klausa nėra puiki. Juk įmanoma kurti ir be jų, bet reikėtų stengtis, kad gautųsi ne taip, kaip daro daugelis Rusijos muzikantų, bet iš tikrųjų gerai ir dvasingai. Taigi, nusprendžiau pabandyti sugroti Waitso dainas, o štai Andrejus ir Antonas, man paprašius, sutiko padėti.

Tai galima suprasti, jog draugaujate nuo pat vaikystės?

Billy: Galima. Na, kaip, man buvo dvidešimt penkeri.

Andrej: O man dar vaikystė.

Billy: O jam aštuoniolika, devyniolika, ar dvidešimt. Ir iš pradžių mes, kaip žmonęs, augę klausydamiesi daugiausia angliškos muzikos, deja, paklusome stereotipams dėl to, kokia muzika skamba gerai, o kokia ne. Tomo Waitso koveriai bent kažkiek atitiko mūsų lūkesčius, o štai apie rusiškus kūrinius šito buvo teigti negalima. Jos, Andrejaus ir Antano manymu, skambėjo kaip prasčiausias rusiškas šansonas blogiausia šio žodžio prasme. Bet kažkaip, laikui einant, mums pavyko pradėti groti ir šias dainas.

Kai kurie, vos išgirdę Billy’s Band muzika, iškarto tapatina jus su Waitsu. Suvokiate tai, kaip komplimentą, ar kaip jau įgrisusį palyginimą?

Billy: Be abejo, tai komplimentas. Jeigu mane lygintų su kokiu nors artistu, kurio aš negerbčiau, ar niekinčiau jo pažiūras muzikos atžvilgiu – tada, aišku, man tai nepatiktų. Tačiau akivaizdu, jog bet kuris mokinys trokšta būti panašus į savo mokytoją.

Ar norėtumėte, kad jis dabar būtų čia ir galėtų šįvakar pasiklausyti jūsų koncerto?

Billy: Taip, taip.

Andrej: O yra tokia galimybė?

Anton: Na, viena iš dviejų: arba ateis, arba ne!

O patys ar matėte Tomo Waitso pasirodymus gyvai?

Billy: Taip. Tai buvo prieš ketverius metus Berlyne. Teatre „Des Westens“.

Ar Tom Waits jums patinka tik kaip muzikantas? Gal ir kaip aktorius?

Billy: Labiausiai jis man įdomus kaip dainų autorius, kaip žmogus, mokantis sukurti ypatingą muzikos instrumentų paletės atžvilgiu garsinį paveikslą.

Taigi, nesidomite jo aktorine veikla?

Visi kartu: Domimės, domimės.

Billy: Tikrai domimės, bet, tiesą sakant, yra ir stipresnių aktorių.

O ar matėte vieną iš paskutiniųjų filmų, kuriuose jis vaidino – „Daktaro Parnaso Fantazariumą“?

Billy: Mačiau, be to, žinau, jog tuo pačiu metu buvo išleistas dar vienas filmas, kuriame vaidina Waitsas, bet pamiršau, kaip jis vadinasi. Kažkas susiję su karu, ir jis man pasirodė geresnis… O kad „Fantazariumas“ man patiko, tikrai negalėčiau pasakyti.

Kas dar įkvėpia jus ruošiant teatrinius pasirodymus?

Andrej: Mūsų teatrinės programos – tai ne visai spektakliai. Tai tiksliau būtų pavadinti teatralizuotais performansais, ir tai, ka mes jiems panaudojame, dažniausiai yra tai, ką matome kitų grupių muzikiniuose šou. Tai pat ir Waitso.

Puikiai įsijaučiate į Tomo Waitso vaidmenį. Gal, be jo, vaidinate dar ką nors kitą?

Billy: Man kartais atrodo, jog vaidinti skirtingus žmones – tai mano pašaukimas. Norėčiau suvaidinti… Iš tiesų, kai tik man pradeda patikti koks nors personažas, netgi nebūtinai dailininkas ar aktorius, tiesiog naujas pažįstamas, aš nedelsdamas pradedu jį vaidinti: perimu visus jo kalbos manieras, mimikos ypatumus, judėsius, viską! Toks jau esu žmogus, ir tai, tikriausiai, visai nėra blogai. Batsiūvys siuva batus. Kompozitorius kuria muziką. O aš darau štai šitą.

Michail: Beto, vyras privalo turėti kokį nors kitiems nepavojingą pomėgį.

Nuo ko patartumėte pradėti klausytis jūsų muzikos žmogui, kuris susiduria su jūsų kūryba pirmą kartą?

Billy: Patarčiau pradėti nuo paskutiniojo albumo, kuris dar nėra išleistas. Jis pasirodys balandį ir vadinsis „Bloshinij rynok“ („Blusų turgus“)

Jūsų ankstesnis koncertas Vilniuje surinko labai daug žmonių. Kaip galėtumėte apibūdinti lietuvišką žiūrovą?

Billy: Gaila, nematėme atėjusiųjų. Tačiau puikiai pastebėjome išeinančiuosius, tiksliau tai, kokie buvo žmonės po koncerto. Mums atrodo, jog tai yra žymiai svarbiau. Puikiai atsimenu trumputį susitikimą su publika, įvykusį po pasirodymo. Pamačiau inteligentišką, mąstančią iš ieškančią publiką. Labai įvairaus amžiaus.

Ar jums patinka Vilnius?

Billy: Taip. Jau pasivaikščiojome jo gatvėmis.

Andrej: Mes čia jau trečią kartą. Atvažiavę pirmąkart, gyvenome pačiame centre… Be to, greitai ir vėl čia grįšime.

Billy: Kovo mėnesį grosime jūsų mieste, Šv.Kotrynos bažnyčioje.

Ir kaip jus reagavote į ideją groti bažnyčioje?

Billy: Tiesą sakant, iš pradžių tai nepradžiugino, bet sužinoję , kad rūmuose buvo sukurta koncertų salė, ir kad tai – viena iš žinomiausių koncertinių erdvių sostinėje, visgi įtikinome save, jog tai nėra šventvagystė.

Andrej: Gal bažnyčioje duokime roko?

Šioje bažnyčioje yra groję daugybė artistų, pavyzdžiui, Alina Orlova.

Andrej: O, Alina Orlova gi jūsų, vietinė? Mes kol kas nesame pažįstami. Gal supažindintumėte? Pakviestume ją į koncertą.

Michail: Ji jau nespėtų, tikriausiai.

Billy: Kokiame nors korporatyve susitiksime, štai ir pakviesime!

Andrej: Tu manai, kad ji groja korporatyvuose? Vargu.

Billy: Kodėl „vargu“? Ji tau ką, nepanaši į žmogų?

Аndrej: Na, ji atrodo tokia lengvutė, nežemiška…

Billy: Bet jos dainose nėra akivaizdaus protesto. Groti korporatyvose negali sau leisti tik protestuojantys prieš socialinė nelygybę. O su Orlova, duok Dieve, dar susitiksime.

Ir, pabaigai, gal galėtumėte aprašyti savo grupė vienu sakiniu?

Michail: Romantinis alko-džiazas iš Piterio!

Billy: Šiaip tai galima aprašyti ir tik vienu žodžiu – super.

Andrej: Geriausia šių dienų rusiška grupė.

Billy: O aš išmesčiau žodžius „šių dienų“, tiesiog: „geriausia rusiška grupė“!

Michail: Galima paprasčiausiai viską išmesti, it liks tiesiog „grupė“.

Pasirodymui pasibaigus, mes, apsvaigę nuo malonumo dozės, paprašėme kelis žiūrovus pasidalinti savo įspūdžiais po koncerto:

Man labai patiko. Seniai klausausi Billy’s Band, todėl ir atėjau. Matau juos gyvai jau antrą kartą, todėl žinojau, ko laukti. Emocijos, kurias gavau, yra lygiai tokios, kurių aš tikėjausi – ir tai nuostabu. Paskutinės dvi dainos pakėlė nuotaiką taip, kad, rodos, būčiau galėjęs klausytis dar kokias dvi valandas. Taigi, jau nusipirkau bilietą į kovą vyksiantį koncertą!
– Gintaras

Galvojome, kad neisime kovo mėnesį į koncertą, nes labai toli gyvename. Atvažiavome iš kito Lietuvos galo tam, kad pamatytume Billy`s Band. Prieš metus darydami džazinį plakatą netyčia radome jų posterį, perklausėme daug dainų – labai patiko. O paskui paaiškėjo, kad jie atvažiuoja. Abudu mes esame studentai, taigi, kaip žinia, tokiems kaip mes yra sunku, bet mes bandysime surasti pinigų kitam koncertui, nes po šio vakaro emocijos iš tiesų labai pakylėtos. Ačiū.
– Vladas ir Solveiga

Jeigų tik pavyks, tikrai dalyvausiu kitame koncerte. Maža pasakyti “patiko”. Save drįstu vadinti Billy’s Band fanu, nes jie groja mano muziką, tai, ką aš tikrai myliu. Nepasakyčiau, kad aš viską apie juos žinau ir viską esu girdejęs, bet tai man labai artima. Tai, kas vyko koncerto metu gal netgi viršijo mano lukesčius, nes maniau, kad praleisiu laiką geram muzikiniam fone, o pamačiau taip pat ir kokybišką šou.
– Svajūnas

Artėjau prie New York’o drebančiais keliais, nes žinojau, kad šio pastato viduje – mano mėgstamiausia grupė. Klubo interjeras – baro ir teatro mišinys – puikiai atitinka Billy’s Band kūrybą. Jeigu prieš koncertą mano nuotaikos stiklinė buvo pilna, tai po jo emocijos tiesiog pylėsi per kraštus! Šis dainos man yra daugiau, negu tiesiog muzika. Galbūt tai kvaila, vaikiška ir visai ne rimta, bet visą paskutinį pusmetį aš norėjau būti tik tai čia.

– Artūras

Kaip jau galėjote suprasti, kovo 15 dieną Šventosios Kotrynos bažnyčioje Vilniuje įvyks dar vienas grupės koncertas, ir aš iš tikrųjų laukiu naujų džiazo melodijų, pasakojimų apie šiltą alu ir šaltas moteris ir naujos malonumo dozės.

Nuotraukos © Aleksandra Plešivova