Sean Booth ir Rob Brown susitiko Mančesteryje tada, kai bene nemaža dalis Ore.lt skaitytojų tik gimė ir dar negalėjo pažinti viso to liūdesio bei beprotybės, kurią pasauliui atneš elektroninė muzika. Su Autechre abu vaikinai prievartauja mūsų protus jau 22 metus ir šiemet išleido naują albumą „Oversteps“.
Autechre galima vadinti populiariais muzikantais-akademikais. Vaikinai kuria garsus, remdamiesi matematikos, fizikos formulėmis, bandydami įvairias programines įrangas, ir taip tas formules perteikdami garsais. Klausantis jų kūrybos nekyla klausimas: ar tai „veža“? Dažnai grupės muzika sukuria atmosferą, erdvę užpildo garsais, kurių klausytojai nepajėgūs vienu ypu aprėpti. Sunki, kompleksiška Autechre kūryba galėtų atstovauti „autonominės muzikos“ apibrėžimui, pasirodžiusiam XX a. pirmojoje pusėje. Tai muzika, kuriama dėl muzikos, o ne dėl išorinių tikslų. Autechre kūryba nėra tiesiog „faina“, dažnai ji atstumianti ir šalta. Tačiau ją perklausius neretai atrodo, jog smegenys perėjo per įtampą, lyg palietus atvirą elektros lizdą. Bent jau aš, norėdama paklausyti Autechre vėl, pagalvoju dukart.
Naujasis albumas „Oversteps“ – tai kūrinys, kurio visgi klausau net kasdien. Jis įdomus ir gražus pačia banaliausia prasme. Jis net truputį veža. Švelnūs mikrogarsai, melodingumas, retai būdingas Autechre darbams, tylos akimirkos, išskaidrinti garsai…Lengva ritmika jau kelia tavo kūną nuo kėdės, bet greitai visvien supranti, jog tai Autechre, ir niekur tu nepabėgsi. Grupė turi savo „prekinį ženklą“ – it metalą raižančius garsus, kurie lėtai kažką dar ir pjausto. O tu, klausytojau, tiesiog stovi už juodos užuolaidos, kurios kitoje pusėje girdi garsus. Tačiau užuolaidos atidaryt ir pasižiūret, kas už jos vyksta, niekaip negali. Taip ir lieki stovėti savoje erdvėje, nežinioj, bet su tam tikru pasitenkinimu, kad išgirdai kažką iš anapus.
Naujame albume – 14 kūrinių, beveik visi pavadinti mums nieko nesakančiais vardais. Albume galima rasti ir lėtų, beveik ambientinių, gabalų, ir „pjaustymų“. Nemanau, jog šiuo albumu Autechre eina į kompromisus su klausytojais, kurdami tai, ko reikia, kas malonu ir ko iš eilinės grupės albumo dažniausiai tikimasi – to, kas jau pažįstama ir madinga, melodinga ir ritminga. Jie tiesiog darė ir daro muziką savaip. Tokiu atveju klausytojų visuomet atsiras.
Puikus pirmasis albumo kūrinys – “r ess”
http://www.youtube.com/watch?v=rCXTq-ufUEk
Miglė iš ORE vertina 9 iš 10
Kovo 22, 2010 14:42
miglute, galejai pasistengt ir labiau. kita karta kai rasysi apie juos itrauk siuos zodzius: algoritmai, max msp, ensembles, tikrai neprasausi.
Kovo 24, 2010 13:57
labiausiai savininkiška el. muzika už brangią kainą.
Kovo 25, 2010 11:35
Atpažinau tavo straipsnį iš pavadinimo.Galvojau – apie ką čia Miglė galėjo rašyti-ir pataikiau iš karto. Kažkaip ir kažkodėl naksčiau į savo rašinius įdėdavai daugiau širdies……
Tavo brolis šiuo metu klauso Krašto apsaugos ministerijos big bendo. Sako, kad jam patinka.
Gegužės 10, 2010 14:25
ne bobom autechre albumus apžvelginėt , bet pagyrimas už tai, kad nerašei kaip visi kiti – kad tai sugryžimas į Amber, EP7 ar dar kažkur.
Mane darbas kiek nuvylė, kas kart kai klausau negaliu patikęti, kad kaikurie gabalai ne “fake”, nes yra tiesiog banalūs, o kai kur nužengė ne į savo teritoriją – atrodo kad klausytum AFX, boards of canada ar NIN, beje vienas gabalas priminė vaikystėje mėgtą geima – supaplex:) Žodžiu anksčiau jie grojo tai ko neišgirsi niekur kitur, ir nebuvo jokių saldenybių, kaip pas minėtus kaimiečius. Bet kaip kažkada kažkas sakė, kad jam sakė – kiekvienas Autechre albumas keliais metais priešakyje, tad ateityje gal viskas susidelios į savo vietas. Ačiū