Freaks On Floor – Freaky Wonder (2010)

Viename “pasikėlusių” interviu muzikantai pažadėjo pirmąją savo debiutinio albumo kopiją padovanoti publikai, t.y. išmesti į minią “Freaky Wonder” pristatymo koncerte. Kas spėsit perskaityti šią apžvalgą prieš koncertą Vasaros terasoje – į priekines eiles gaudyti.

Prieš kelis metus pasigirdęs trio energingais ir gyvais koncertais peršoko kelias klases iškart. Šiandien FOF jau yra pilnavertė Lietuvos roko scenos dalyvė (“Eurorock” nugalėtojai, „Pravda“ metų naujokai, geriausia “Opus 3” grupė), vieni iš naujosios bangos vedlių. Savo ilgai tobulintu albumu muzikantai pagaliau suteikia galimybę geriau išmokti priedainius audringuose “plotuose” ir turbūt tikisi atsakomosios reakcijos koncertuose.

Aplink debiutinio albumo išleidimą sukiojasi kokybės ženklai “Tuborg” ir “iDeal” – vienas remia albumo pristatymo koncertus, kitas – jį platins. Charizmatiškas grupės lyderis Justinas Jarutis skraido motoroleriu “Ežio” klipe. FOF veidaknygė nuolat skelbia paskutines naujienas. Rokeriai netgi netingi anksti keltis: “Pradėkime “Labą rytą” rokenrolo mankšta su Freaks On Floor:) laidoje pasirodome prieš 8 valandą!” Grupė turi ir savo garso operatorių, nematomą, bet labai svarbų veiksnį roko grupėje. Paprasta ir nuoširdi FOF vadyba kaip reta raštinga alternatyviojo (Lietuvos kontekste) roko scenoje.

Albumas prasideda tituliniu vidutinio tempo Freaky Wonder ir (turbūt) filmų citatomis – skamba …amerikietiškai erdviai. Tikras “prerijų rokas”, pasibaigiantis ledzepeliniškomis kaskadomis bei sirenomis. Fankuojantis ir peperiškas “Touched”. Tą pačią muzikinę temą pratęsia pristatomasis albumo singlas “Symphony About The Goodman” – garso takelis iš dar nesusukto lietuviško filmo, kuriame nebus daug mąslios tylos. “Saugokitės, žmonės gerieji” – perspėja Justas, Rokas ir Julius. Beveik brolių Koenų filmo bendravardžio “No Country For Oldman” melodingumas ir nuotaika primena Sietlo herojus Band Of Horses. Ryžtingais akordais prasideda “I’m OK” – kompozicijoje persipina grunge ir Jimi Hendrix, galima nugirsti netgi ankstyvųjų Empti ir I.R. atgarsių. Toliau – poilsis ir liūdnai bliuzuojantis “Funny Games”, momentams kai atrodo, kad vilties nebėra. Vokalas kartais skamba vos ne kaip J.Hatfield iš Metallica. Natūralu, kad “I Will (Hit The Road)” pakelia už rankos ir nusiveda kartu, siūlydamas į viską pažvelgti kitaip. “Freaky” semplų koliažas perkelia į peperišką-truputį bladhoundgangišką repuojantį-skrečuojantį “Work Hard”. “Friendo” užbaigia kiek daugiau nei pusvalandį lietuviško premium roko. Kažkodėl tikėjausi daugiau rokenrolo – kaip koncertuose.

Gaila, kad nėra nė vieno kūrinio lietuviškai, Justas sako: “Lietuviškai negaliu nieko padaryti. (…) Man lengviau ir paprasčiau išreikšti mintis angliškai.” Angliškai viskas skamba kiečiau, tačiau gerai sudėtas lietuviškas tekstas dažnai turi daug didesnį emocinį užtaisą. Juk sako, kad lietuvių kalba labai daininga. Gal pasauliui būtų įdomiau paklausyti grupės, dainuojančios “freaky” kalba?

Albumą įrašinėjo ir prodiusavo pati grupė „Tabami Studio“ įrašų studijoje. Techninę pusę prižiūrėjo garso režisierius Šarūnas Tamulaitis-Omenas, gerai pažįstantis tiek roko, tiek elektroninės muzikos koridorius. Sakoma, “jis pasistengs, kad Jūsų būgnai skambėtų kaip Guns n‘ Roses arba Neptunes, gitara kaip AC/DC arba Wyclef Jean, o bosas kaip Bootsy Collins.” Panašu, kad įrašo procesas buvo įdomus abiems pusėms, o Omenas pateisino savo reputaciją.

FOF yra viena grupių, sklaidančių mitą apie lietuviško roko bejėgiškumą. Subjektyviai palinkėčiau “fryksams” pridėti daugiau kreivumo “tarp natų” ir roko balls bei padidinti greitį, kad neužklimptų klampiame vietiniame pramogų versle ir kada nors sugroti, tarkim, pagaliau pastatytame Nacionaliniame stadione arba “Heineken Opener”.