Pure Future White – Arena Show@Vilniaus pramogų arena

Kaip Pure Future kultūros veteranas, šį kartą leisiu sau kalbėti be užuolankų. Vilniaus pramogų arena kaip vieta vakarėliams kelia daug abejonių. Jeigu lygintume, pvz., su Forum Palace, Arenos privalumas – šiek tiek daugiau erdvės ir vietos. Bet nepaaiškinama keistenybė buvo uždarytos ir uždangstytos sėdimos vietos, nors būtent čilauto ar šiaip poilsio vietos problema aštriai iškilo dalyviams gana anksti (ypač turint omenyje, kad oficialiai tūsas prasidėjo 19 val.!)

Pavargę tūsuotojai buvo nusėdę visus rūbinių stalus (ant kurių galėjo tilpti tik niekingas procentas norinčiųjų; vėliau, atrodo, kai kurios narsios merginos išsireikalavo įleidžiamos pasėdėti į vieną iš sėdimųjų sektorių).

Išreklamuotieji šviesos efektai atrodė durnai virš uždangstytų tuščių sėdimųjų sektorių. O dekoracijos… Gal tie uždangalai ir buvo dekoracijos?

Savaime aišku, šiame renginuke nebuvo (ir nebuvo galima tikėtis) tokios euforijos, kuri tvyro ore Helovyno, Valentino ir vasaros švenčių metu. Ir dreskodą dalyviai interpretavo aplaidžiai: matėsi vos vienas kitas išminuotojas su kombinezonu, pora akinukų su lemputėmis, vienas su ilgais naktiniais marškiniais, ant galvos užsirišęs rankšluostį, ir keletas juodai apsirengusių (?!? w.t.f) dalyvių. Kaip visada, renginys pritraukė daug sportininkų su sportine apranga bei spintos tipo vyriškių, kurie visi spietėsi V.I.P. balkonėlyje. Merginų stovykloje pasitaikė keletas balerinų. Tai tiek įvairovės.

Iškart pajutau, kad ir tolerancijos lygis čia (dar) žemesnis negu karnavaluose, nes eidami į tokius neproginius (eilinius) tūsus žmonės stengiasi atrodyti taisyklingai ir normaliai – ir to tikisi iš kitų. Todėl minėtos balerinos susilaukė visokių reakcijų ir replikų. Aš taip pat atrodžiau ne visai taisyklingai, todėl kai kurie dalyviai mane įdėmiai nužvelginėjo ir apkalbinėjo. Jau apie 22 val. buvo nemažai girtų, isterikuojančių dalyvių (vyrų – moterys niekada neisterikuoja).

Silence Family vakarėlio pradžioje atrodė be ryšio (jokių priekaištų jiems neturiu; tiesiog jie čia buvo prikergti be ryšio).

Nu ką galiu pasakyti apie kostiumų, šokėjų ir akrobatų šou. Kaip veteranas, galiu pasikalbėti su organizatoriais vyriškai, be jokių išsidarinėjimų. Kostiumai atrodė kaip megėjiška Leidi Gaga parodija. Šokėjai scenoje akivaizdžiai nuobodžiavo, nes neaiškiai suprato, ką ten išvis veikia. Akrobatai, kaip visada, atrodė nuobodžiai – ką nors daugiau iš to išlaužti ir neįmanoma. Jų paslaugų reikėtų atsisakyti.

Paprastas patarimas organizatoriams: baikit laužytis; jus gali išgelbėti (jeigu iš viso) tik klasika, klasikų klasika: sugrąžinkite go-go šokėjas ir šokėjus! Apnuoginti, seksualūs, išlavinti, prakaituoti kūnai, diktuojantys judesius miniai – štai ko reikia žmonėms.

Kleinenberg, Moschic, Adam K. Atrodo, net su viskuo sutinkanti, neišranki ir mandagiai plojanti šokėjų minia šiek tiek nuobodžiavo. Vientelis biški įsimintinesnis man pasirodė gerb. disko žokėjus Moschic iš Izraelio, gal dėl tos Artimųjų Rytų flava.

Labiausiai out of touch (iškritęs iš medžio) man pasirodė Adam K, nepaisant jo garbaus amžiaus, o gal kaip tik dėl jo. Tarkime, kad aš klystu.

Apskritai, organizatoriai turėtų susirūpinti muzikos dinamiškumu, įvairove, kontrastingumu, prieskoniais, įtampa – kad MUZIKA VALDYTŲ, O NE MIGDYTŲ MINIĄ, nesuprantu, kodėl tai vis dar reikia priminti.

Deja, šį kartą muzikinis vakaro turinys įvairovės atžvilgiu atitiko vakarėlio publiką. Organizatoriams laikas apsispręsti, ar jie nori ir toliau likti įstrigę praeityje (treniruoklių salės estetika), ar pasiryš žengti bent žingsnelį į ateitį, kuri neįmanoma be eksperimentų. Tik nereikia teisintis verslo planais: konservatyvus verslas – verslas be ateities.