Apie VJ (Visual Jockey) kultūrą ir vaizdo projektus gimstančius Šveicarijoje kalbamės su VJ mr. Shintla – grupuotės Bildstörung nariu, VJ leiblo Videokultur atstovu ir www.videopong.net platformos įkūrėju.
Kaip manai, kodėl žmonėms reikia vizualizacijų?
Jei galvotume realistiškai, tai žmonėms nereikia vizualizacijų. Ar matėte kada nors klube žmones šokančius vien tik pagal vizualizacijas? Žmonės ateina į klubą dėl ten grojančios muzikos ir šiek tiek dėl kitų faktorių, kurie sudaro tos nakties atmosferą. Taigi žmogaus klausa įdarbinta, na o kaip gi rega? Dabar mes gyvename vaizdinių pasaulyje, todėl vakarėlyje turi būti kas stimuliuoja žmogaus regą. Tai dekoracijos, apšvietimas, kiti žmonės ir žinoma vizualizacijos.
VJ gyvai atliekantis vizualizacijas pagauna vakarėlio nuotaiką, ritmą ir muziką konvertuoja į judančius vaizdus. Jei VJ gerai atlieka savo darbą, jo rodomi vaizdai susilaukia minios dėmesio, susilieja su muzika, to pasekoje sukuriama gera, neįpareigojanti atmosfera, žmonės gali mėgautis vakarėlio privalumais.
Tai vakarėlio lankytojo požiūris, bet yra ir kita monetos pusė – vakarėlių organizatoriai. Jaučiamas vis didesnis vizualizacijų poreikis iš vakarėlių organizatorių, kurie nori savo klientams suteikti nepamirštamų įspūdžių. Kaip jau minėjau, geras VJ ir gera video salė renginyje sukuria ypatingą atmosferą, o tai galų gale yra naudinga pramogų verslui.
VJ asocijuojasi su vakarėliais, renginiais, tačiau daugelis VJ‘ų užsiima ir kita veikla: kuria įvairius meno projektus, video klipus, reklamas ir t.t. Daugelis nuolat eksperimentuoja su naujomis technologijomis, VJ‘ai yra dalis įvairių judančių vaizdų meno rūšių pradininkų.
Papasakok daugiau apie Videokultur leiblą, ką jūs veikiate?
2007 metais Videokultur įsteigė 5 aktyviausios ir žinomiausios VJ grupuotės iš vokiškai kalbančios Šveicarijos dalies. Mes sugalvojome susijungti, nes matėme, kad VJ scena Šveicarijoje yra silpna ir atskiros grupuotės negali įgyvendinti didelių projektų, festivalių, kiekvienas VJ buvo konkurentas. Šiandien Videokultur veikia kaip VJ socialinis tinklas, suteikiantis atspirtį kiekvienam leiblo nariui įgyvendinti didesnius projektus.
Mes pristatėme VJ‘ingą visuomenei tokiuose Šveicarijos meno festivaliuose kaip Shift ir Copy. Be to mes organizuojame renginius, kurie daugiau yra skirti VJ bendruomenei – tai Vj-camp, Vj-stammtisch ir kt. Taip pat turime kelis projektus skirtus paremti VJ atlikėjams – tai videopong (video klipų dalinimosi ir online remiksavimo platforma), nebenkanal (eksperimentinė internetinė televizija).
Esame patenkinti susijungimo į leiblą nauda, kuri vis dar auga.
Kuo skiriasi muzikinis leiblas nuo video leiblo?
Jei lyginsime su tuo, kaip dirbame mes, kol kas mes nesistengiame dėl bendros reklamos ar užsakymų skaičiaus didinimo. Mes daugiau koncentruojamės į narių sujungimą į bendruomenę, organizatorių, rėmėjų, visuomenės, kitų kūrybinių industrijų interakcija. Kol kas veikiame nepriklausomai.
Kaip gali apibūdinti šveicarišką VJ kultūra? Kur jūs esate ir kur link einate?
VJ kultūra Šveicarijoje daugiausiai susijusi su klubine kultūra, jei taip galima pasakyti. Tai reiškia, kad daugiausia VJ gyvai atlieka vizualizacijas vakarėlių metu. Daugelis rodo vizualizacijas vietiniuose klubuose, kartais keliauja į kitus miestus, retai dalyvaujame tarptautiniuose festivaliuose, nes VJ-ing‘as daugiau ar mažiau yra kaip hobis, laisvalaikio užsiėmimas, o pirmadienį kiekvienas turime grįžti į darbovietes padorios būklės.
Pastaraisiais metais pastebėjome, kad VJ scena darosi vis labiau organizuota. VJ‘ai jungiasi į grupuotes, leiblus, o pastarieji į didesnius leiblus tarptautiniu mastu.
Papasakok daugiau apie videopong.net projektą. Kas tave įkvėpė sukurti šią platformą?
Įprastai VJ‘ai pradeda dirbti su kokia nors video medžiaga kurią tiesiog parsisiunčia iš interneto, vėliau pradeda kurti patys kol atranda savo stilų ir jį tobulina. Taigi pradedantiesiems reikia tokios platformos, kur jie galėtų rasti geros kokybės vaizdų.
VJ, kurie turi susikūrę savitą stilių, nori pasidalinti savo turima medžiaga, tačiau ne su bet kuo. Nei vienas kūrėjas nenori, kad iš jo kūrybos kas nors uždirbtų pinigus, o autoriui nieko nemokėtų, todėl videopong‘e galima dalintis video medžiaga pagal tam tikras sąlygas, pvz.: skirstant komerciniam ar nekomerciniam naudojimui.
2008, kai pradėjome kurti Videopong, įsitikinome, kad nėra sukurta panašaus projekto, kuris tokiu būdu remtų VJ bendruomenę. Dabar, po dvejų metų, matome, kad neklydome. Videopong veikia 700 aktyvių vartotojų, kuriems prieinama daugiau, nei 3500 video klipų. Netolimoje ateityje su šiuo projektu dalyvausime festivaliuose Romoje, Barselonoje ir VisualBerlin festivalyje.
Videopong veikia kaip virtualus serveris, čia galima rasti Onyx open source video mikšerį ir miksuoti vaizdus tiesiog naršyklėje. Ateityje turime idėjų sukurti video mikšerį mobiliajam telefonui, kuris naudotų videopong.net esančius video klipus, taigi tai būtų patogu daug keliaujantiems VJ.
Kiekvienas VJ turėtų žinoti:
He he, be abejo www.videopong.net O jei rimtai, tai dabar yra sukurta tiek daug įvairių dalijimosi bendruomenių, įrankių VJ‘ams, video klipų e-shopų ir t.t. Kiekvienas VJ turi jam asmeniškai reikalingus ir naudingus linkus, aš net neįsivaizduoju, kurie yra svarbiausi. Linkiu kiekvienam atrasti savo.



Gegužės 15, 2010 14:19
gera tema, bet bėda man su logika.
“Jei galvotume realistiškai, tai žmonėms nereikia vizualizacijų.”
“Dabar mes gyvename vaizdinių pasaulyje, todėl vakarėlyje turi būti kas stimuliuoja žmogaus regą.”
Kas tas “realistiškai”, kuris, aiškiai, gyvena “vaizdinių pasaulyje”?
T.y. Kaip ir kokiu būdu, vienoje pastraipoje, susidaro “nereikia vizualizacijų” ir ” turi būti kas stimuliuoja žmogaus regą” bendras minties ilgis?
Ačiū
Lapkričio 11, 2012 12:49
generic tramadol online tramadol high opiate tolerance – tramadol for dogs
Lapkričio 15, 2012 15:55
soma drug somanabolic muscle maximizer free trial – soma class of medication