Showroom @ Cechas 48

Penktadienio vakaras, naktis, ir šeštadienio rytas buvo praleistas erdvėje pavadinimu Cechas 48. Vyko “Showroom”.
Dalis jaunimo Vilniuje eina į loftus, euroremonto nepatyrusius fabrikus, juos nudažo kontrastingomis spalvomis ir ten kuria įvairius dalykėlius – nuo butų, vakarėlių iki dirbtuvių naujam filmui ir dar neaišku ko. Taigi, saviraiška fabrikuose ir rūsiuose vyksta.

Lenkiu galvą prieš Cecho 48 rūsį, jų puikią garso sistemą (kokie bosai!), lankytojus ir apskritai atmosferą. Nors man ten labai patiko, jų piaras trenkė į paširdžius: “Cechas – kultūros kepykla”; registruodamasis naujienlaiškiui pažymėk, ar tu menininkas? organizatorius? muzikantas? sugėrovas? O kas, jei nei vienas iš duotų pasirinkimų? Registruodamas žymėjau “sugerovą”, kas beliko.

Puikius dalykus darantis, Cecho 48 įkūrėjas Markas Splinteris viename interviu portalui Cityout.lt rėžia, kad renginio stebėtojų ir vartotojų „mums nereikia. Kai vieni artistai bus scenoje, kiti juos stebės, mėgausis ir patirs įkvėpimą. Vilniuje yra pakankamai daug kūrybingų žmonių, kad užpildytų cecho erdvę“. Va taip. Žodžiu, menininke, atėjęs į Cechą dalyvauji veiksme ir kuri, nes visi mes čia – kūrybingi, aktyvūs ir dalyvaujame.

Nepykit už ironišką perfrazavimą, tačiau kodėl kalbama apie tai, jog vartotojų nelaukiama? Juk visuose vakarėliuose kūrėjai gamina vis daugiau informacijos ir ją skleidžia kažkokiems tolimesniems vartotojams. Be to, patys erdvę vadinate „kultūros fabriku“, semantiškai – vartojimu paremtą instituciją. O jei aš, eilinė žurnalistė, sukurčiau puikų pokalbį su naujai sutiktu žmogumi – ar tai būtų vakarėlio kūryba, ar tik „vartojimas“? O gal po žodžiais „kūrybingiems, menininkams“ slepiasi laukimas savimi patenkintų jaunų kūrėjų, kurie drįsta save vadinti menininkais; ar kūrėjų-draugų, kurie žino, kad viskas tame Ceche visgi labai gerai ir be problemų, o gal norima įspėti, kad Helios jaunimas čia nelaukiamas?

Šiaip ar taip, atvykus į Cechą jokio kūrybinio autoritarizmo nerasite. Vieta nuostabi, žmonės – draugiški, betarpiški, atsipalaidavę. Erdvė – atvira bet kokiam pagarbiam atvykėliui, o atvyksta į rūsį prie Panerių gatvės ne bet kas. Penktadienio vakarą Ceche veikė naktinė paroda, kurioje radome įvairių šviečiančių instaliacijų/video. Atėjom, įėjom, pirkom alų ir mums galvas nešė hardkoras, dubstepas, ir net nežinau, kokie stiliai. Po šių garsų į sceną užlipo beatboksinantis GON, savo balso lėjeriais kurdamas puikius gabalus, o mes judinom kojas, buvo tamsu ir faina.

Pauzes tarp pasirodymų užpildė 96WRLD, leidžiantis kapotus skweee garsus. Jam keturiolika, ir jis nuostabus. Po to prasidėjo kolektyvo Per.form performansas prasidėjo du kartus, nes pirmąsyk truputį trūko garso. Eksperimentas eksperimente. Ingra Miler ir Mindaugas Juknys stovi prie pulto ir derina paprastus, ritmingus garsus, Narvydas Naujalis ir Asta Ostrovskaja gyvai filmuoja aplinka per įvairius natūralius filtrus (mėlynas vanduo, pvz.) ir transliuoja per projektorių. Gražu! Stovėjau ir klausiau, pasirodymas patiko, nors dar kietesnis ritmas, kuris praverstų judėti ne tik mintis, bet ir kūną, mano nuomone, nepakenktų. Po to grojo Flesh Flash, Antiset, bet buvo jau rytas ir mūsų akys greitai merkėsi.

Vakaras buvo labai jaukus, sukurtas puikių žmonių, kurie buvo kartu ir šalia. Tarp pasirodymų sėdėjome ant stogo, žvelgėme į fabrikų peizažą, Cechas 48, pasirodymai ir jų vibracijos mums švietė galinga žvaigžde.