mmpsuf – „Expeditors“ (mmpsuf, 2011)

Visiems gyviesiems kosmoso ekspeditoriams, kuriems nebuvo leista mesti по-морскому, atminti

Pusvalandžio ekskursija per kristalais tviskantį sniegą kartu su kalbančiais gyvūnėliais, jaukiai šviečiant Baltijos pašvaistei, intymiai virpant blakstienoms ir pro betoną besikalančiomis smilgomis. Pagaliau bent iš dalies atiduota pagarba islandams už LT pripažinimą. Gal jau galime eksportuoti pirmuosius lietuviškus garsus į „Iceland Airwaves“ festivalį?

Prieštarauju atominės elektrinės uždarymui! Tegul galingiausias tokio tipo reaktorius pasaulyje sukasi ir toliau, nes suaktyvėjęs atomų judėjimas, panašu, skatina vietinių gyventojų kūrybingumą. Jau antra lakštingala pasiekia mus iš Visagino. Paskui jau pripažintą ant balso stygų pertempimo laviruojančią Aliną Orlovą, atkeliavo dar viena trapi mergaitė.

Po sudėtingu ir sunkiai įsimenamu projekto pavadinimu slepiasi gana gerai žinomi vardai. Visų pirma, psichologė Eglė Sirvydytė, kurią buvo bandyta pakišti po dainuojamosios poezijos „velėna“. Šis įrašas puikiai atskleidžia, kad Eglė linkusi eskperimentuoti – su šia programa ji galėtų puikiai pasirodyti ne tik “Poezijos pavasaryje”. Nori nenori peršasi palyginimai su Alina, visus „paėmusia“ savo atvirumu, tačiau Eglės balso diapazonas platesnis – nuo intymaus šnabždėjimo iki sodraus džiazuojančio aksomo.

Eglė Sirvydytė: „Geras muzikos kūrinys – kaip geras filmas, kuris vyksta klausytojo sąmonėje, kai tu sėdi ir pasineri į save. Pasineri ne į muzikos atlikėją, o būtent į save. Kai kūrinys baigiasi, klausytojas supranta pajutęs stiprų vidinį išgyvenimą.“ (Ugnė Karaliūnaitė | Alfa.lt)

Už Eglės pečių stovi du patyrę muzikos ekspeditoriai: daugelio „Avasapo“ garsų generatorius Aivaras Ruzgas ir Pranas Gudaitis aka Pranza, keliavęs su „SheeZzanova“ ir kitais projektais. Būtent jie nutiesia skambius takelius ir tiltus Eglės pasakojimams.

Mmpsuf kūryba primena tai, kas atkeliauja iš “Europos mėnulio” Islandijos, kur groja kas antras šios salos pilietis. Svajinga ir rami asketiška elektronika, šiuolaikinė klasikinė muzika, su lengvais shoegaze dvelktelėjimais – atrodo, kad girdžiu Slowdive gitaras „Sleepy animals“. Tarsi žaisdami slėpynes pasigirsta ir nutyla Amiina, Mum, Bjork sąskambiai. Taip miela girdėti ne kietus I’m all-right, o kuklius ir subtilius lietuvius.

Vienas retų atvejų, kai lietuviškas albumas baigiasi ir spaudi repeat. Stiprus debiutas!
Jokių korporatyvinių nesąmonių – spaudi www.mmpsuf.lt ir parsisiunti.

9/10