Su daugeliu Eat Concrete atlikėjų – Knalpot, Aardvarck, Dimlite, Herrmutt Lobby ir pačiu leidyklos įkūrėju Pete Concrete – “Satta” jau mus supažindino, tačiau iš kitos pusės bendras vaizdas nelabai aiškus.
Tiesą sakant, aiškesnis jis nelabai ir bus, nes Eat Concrete stilistinė paletė vadovaujasi subjektyviu Pete skoniu, nepasiduodančiu jokioms koncepcijoms ir madoms. Tačiau, kad bent kiek aiškesnė taptų idėja leidyklos, šių metų festivalyje “Satta Outside” prisistatysiančios savo atlikėjais Lumisokea ir Kubus, pakalbėjome su taipogi renginyje pasirodysiančiu Pete.
Ar tiesa, jog Nyderlandų elektroninės muzikos sceną valdo tranzas?
(Juokiasi) Tiesą sakant, neturiu nė menkiausio supratimo. Manau tai priklauso nuo to, kur pažiūrėsi, tačiau mano manymu – ne. Turiu pasakyti, jog labai retai susiduriu su šia muzika čia, tačiau, kaip ir minėjau, greičiausiai tai priklauso nuo to, kur leidi laiką. Manau klimatas čia pakankamai skirtingas. Jei ir yra kokia nors elektroninė muzika populiari tai – dubstep. Man nepatinka tranzo muzika visiškai (juokiasi).
Greičiausiai kai kuriems tai gali atrodyti todėl, jog turite labai du populiarius šio žanro atstovus Armin Van Buuren ir Tiesto. O tavo manymu, kas yra geriausias muzikos eksportas tavo šalyje?
Jei atvirai – neįsivaizduoju. Atlikėjai, kuriuos paminėjai yra taip toli nuo to, ką aš darau. Eat Concrete yra pogrindinė leidykla, kuri skiria dėmesį kokybiškai muzikai, daugiausiai elektroninei, bet labai įvairių žanrų ir stilių. Nelabai domiuosi populiariaja programa. Būtent todėl dirbu prie šios leidyklos – kad susijungti su nuostabiais atlikėjais iš viso pasaulio, ne tik iš Nyderlandų. Ir sudaryti katalogą, kuris būtų įdomus skirtingais lygiais ateityje.
Tačiau tu gerai žinai pogrindžio sceną. Galbūt yra kažkas iš ten, kas tiktų atstovauti šalį ir perteikti jos alternatyviąją kultūrą?
Be abejo aš pažįstu pogrindinę muziką. Todėl ją ir leidžiu. Mano mintyse ji turi būti pakankamai ekspresyvi, kad perteiktų šalies regioną, tačiau, be abejo, realybė yra tokia, jog mes negalime varžytis su populiariąja muzika. Tačiau tai nėra problema. Būtent todėl ji ir pavadinta pogrindine muzika, tiesa?
Manau, jog tai, ką darau su leidykla bei jos atlikėjais, kuriuos pristatau, nebūtinai yra susiję su Nyderlandais. 2011-aisiais nėra svarbu, kur gyveni, svarbiau – ką darai…
Galų gale aš neatsirinkinėju atlikėjų ir muzikos pagal tai, iš kur jie yra. Jei nuo šiol atsitiktų taip, jog visa muzika, kuri man patiks bus iš Lietuvos, man tai visiškai netrukdytų. Viskas yra apie muzika ir meną.
Pritariu, jog kalbant apie muziką nėra svarbu iš kur ji. Tačiau tai svarbu, jei kalbame apie šalies, iš kurios atlikėjas yra, palaikymą. Ar jūsų vyriausybė bent kiek palaiko nepriklausomus atlikėjus ir tokias leidyklas kaip Eat Concrete?
Visiškai jokio palaikymo. Hardcore DIY (juokiasi).
Jokių projektų ir finansavimo?
Ne, jiems visiškai nerūpi. Tiesą sakant, šiuo metu dėl ekonominės krizės karpomas šalies biudžetas, visa kultūra ir menai netenka rėmimo ir fondų. Mano leidykla finansuoja pati save ir kiekvieną dieną stengiasi išgyventi. Mes visi žinome, jog labai sunku uždirbti pinigų iš muzikos. Ypač tokioms pogrindžio leidykloms kaip Eat Concrete. Nepaisant to, pinigai nėra tai, kur prasidėjo šis leiblas. Tačiau pinigai yra esminis dalykas, dėl kurio esu gyvas jau keletą metų ir pripažinimas auga globaliai. Manau, visų pirma labai svarbu sutelkti dėmesį į kokybę ir būti kūrybingu kaip save išlaikyti. Tikrai padeda tai, jog susifokusuoji į gražią muziką bei viršelį vietoje pinigų darymo. Pažiūrėsime kiek laiko turėsiu skirti, kad galėčiau tęsti tai, ką darau. Muzika, kurią gaunu ir leidžiu nuolat gerėja, todėl jaučiuosi laimingas galėdamas tai pristatyti platesniai auditorijai. Žmonės mus turėtų surasti lengviau. Tai yra, ko aš tikiuosi ir ką darysiu iš visų jėgų.
Kai galvoju apie atlikėjus iš Nyderlandų, žinau vieną tokį seną Eboman ir dar kelis. Ar manai tai yra todėl, jog stipri J.K. bei Vokietijos elektroninės scenos komunikacija užgožia atlikėjus bei leidyklas iš kitų, mažesnių šalių?
Iš dalies taip. Sutinku, jog Nyderlandai negarsėja tikra elektronine muzika. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl leidžiu nemažai muzikos ne tik iš Nyderlandų. Kai kurie vietiniai atlikėjai, su kuriais aš dirbu yra Aardvarck, Funckarma, Knalpot. Jie visi nuostabūs, tačiau nėra labai žymūs.
Kaip leidyklos savininkas, kiek dedi vilčių į atlikėjo sėkmę, meno idėją bei reklamines paslaugas?
Taip, aš neturiu didelio biudžeto, kurį galėčiau skirti reklamai, ši muzika dažniausiai parduoda pati save su nedidele mano pagalba bei atlikėjo dalyvavimu. Viršelius paprastai darau aš bei mano draugai arba atlikėjų draugai arba visi kartu. Tai yra labai svarbu. Sunku padaryti teisingą meną, tačiau verta. Taip kaip muzika: jei sukuri ką nors gero, tai išlieka gerai ir ateinančiais metais. Manau Eat Concrete užsitarnavo gerą reputaciją dėl savo iliustracijų, kaip ir dėl muzikos.
Iliustracijos geriau atrodo atspausdintos ant fizinio paviršiaus. Ar vinilo plokštelių pardavimai pagerėjo nuo didžiojo nuosmukio keletą metų atgal?
Ne tiek pagerėjo, kiek tapo stabilesni… Kas yra gerai kalbant apie nuosmukį. Ir taip, iliustracijos yra viena iš priežasčių, kodėl aš teikiu pirmenybę vinilui… kaip leidykla. Puiku turėti tokį katalogą su gražiu viršeliu. Jie atrodo geriau realiame gyvenime nei internete.
Iliustracijos geriau atrodo atspausdintos ant fizinio paviršiaus. Ar vinilo plokštelių pardavimai pagerėjo nuo didžiojo nuosmukio keletą metų atgal?
Ne tiek pagerėjo, kiek tapo stabilesni… Kas yra gerai kalbant apie nuosmukį. Ir taip, iliustracijos yra viena iš priežasčių, kodėl aš teikiu pirmenybę vinilui… kaip leidykla. Puiku turėti tokį katalogą su gražiais viršeliais. Jie atrodo geriau realiame gyvenime nei internete.
Tai kokia ta Eat Concrete istorija?
Viskas prasidėjo 2006-aisiais. Didžėjavau ir kūriau muziką metų metus pats sau. Prieš tai, 1990-aisiais turėjau kitą leidyklą ir jaučiau, jog dauguma leiblų nuolat laikosi žanrų linijų, tad nėra labai eklektiškos ir pasižyminčios nuotykiais. Taigi, įkūriau Eat Concrete, skirtą mano pačio ir mano draugų muzikai. Ji ėmė augti, burdama vis daugiau stilių ir ji plečiasi iki šiol link dar naujesnių skambesių.
Kas yra tas pagrindinis varžtas, sprendžiantis kas bus išleista tavo leidykloje?
Asmeninis skonis. Jei man labai patinka, aš tai išleisiu. Nepriklausomai nuo nieko. Tai turi pakankamai gerai skambėti ir ateinančiais metais, tad aš stengiuosi per daug nekreipti dėmesio į madas. Nenorėčiau leisti muzikos vien dėl to, jog ji naujoviška, o po kelerių metų skambės šūdinai. Visa leidyklos idėja yra klausytis plataus spektro muzikos, kuriai nesvarbu kurie metai dabar yra. Be abejo, aš suprantu, jog muzika progresuoja ir keičiasi, tai yra gerai, bet nenoriu per daug skirti dėmesio tam, ką mėgsta publika ir kas gali pasikeisti per naktį.
Kalbant apie spektrą. Knalpot ir Boy King Islands atspindi instrumentinę Eat Concrete pusę. Kaip sugebi išlaikyti tą roko mikstūrą ten pat, kur gausu elektroninių ritmų, kuriuos daro Aardvarck, Caural, Herrmutt Lobby, Funckarma?
Kaip ir minėjau, tai – ne apie žanrą. Taip atsitiko, jog pradėjau veiklą kaip elektroninės muzikos didžėjus, tačiau mano skonis keičiasi ir progresuoja taip pat. Kodėl tai negali būti atsitikti ir leiblui? Nors suprantu, jog tikrai nepalengvinu situacijos iš muzikinės agendos pusės, tačiau stengiuosi tai išlaikyti šviežiai keliuose lygiuose. Jei tai reiškia, jog tai apsunkina reklamos galimybes – tebūnie. Galų gale aš tikiu, jog žmonės, kurie skiria laiko muzikos pasiklausymui, taipogi palaiko mano agendą, nes ji skiriasi nuo didžiosios dalies to, kas sukurta. Galima atrasti muziką Eat Concrete viduje ir taip atsitinka, jog žmonės susipažįsta su leidykla iš vieno kampo, pvz. instrumentinio hiphopo, o tada atranda, jog čia yra daug kitokios muzikos. Kai kurie žmonės labai apsidžiaugia ta kita muzika ir pradeda plėsti savo skonį taip pat. Labai džiugu, jei gali inspiruoti.
O tu pats užsiimi tik solo kūryba, nes tik keletą tavo kūrinių galima rasti Eat Concrete kataloge?
Išleidau keletą kūrinių, kurie buvo įtraukti į EAT002 ir EAT007 leidinius. Dabar jau esame ties numeriu 025. Nelabai turiu laiko kūrybai. Ji turi taip pat būti labai gera, supranti? Todėl aš be jokių problemų galiu leisti svetimą muziką. Aš taip pat didžėjauju ir darau miksus kelioms platformoms. Perdarau daugumą muzikos ir groju ją per savo didžėjinius pasirodymus ir tai pakankamai daug atima iš manęs laiko. Be to – tai smagu.
http://soundcloud.com/eatconcrete/pete-concrete-oddstream-mix
Tie tavo kūriniai taip pat labai skirtingi: vienas pompuoja acid techno, o kitas skraido tarp lėtų ritmų. Ar tai reiškia, jog vis dar ieškai kažko itin savotiško?
Mano muzikinę paletę gali atrasti per mano miksus. Tačiau grojama muzika gali labai skirtis nuo to, kas leidžiama Eat Concrete ir ji varijuoja pakankamai smarkiai. Man patinka groti skirtingą muziką taip pat, kai darau pasirodymus. Kartais tai suveikia labai gerai, kartais žmonės nelabai pagauna (juokiasi). Geras pusė darant tiek daug skirtingų dalykų yra ta, jog gali naudoti daug muzikos iš praeities, o ne tik pristatyti madingus garsus. Man, kaip didžėjui ir leidyklos savininkui, patinka tokie kontrastai kaip psichodelinis džiazas po industrial metalo (juokiasi). Na, ne visada (juokiasi).
Iš kur tavo muzikinės šaknys?
Daugiausiai iš ankstyvojo detroit techno ir acid house… Derrick May, Carl Craig, 808 State. Man tikrai jie patiko. Atradau juos, kai buvau 14-os, kažkur 1991-aisiais. Manau ankstyvoji detroit kūryba tikrai man padarė didelę įtaką. Ir tai nėra vien tik šokių muzika, tokios (detroit – Ore.lt) labai daug yra ir liūdnos. Galingi akordai, nuolydžių vingiai, puikūs dalykai. Taip pat Juan Atkins, be abejo, ir ambient muzika. Eno (Brian – Ore.lt) mane paveikė labai. Miles Davis – taip pat. Ankstyvasis IDM nuo Black Dog, B12, Aphex Twin ir t.t.
O kas labiausiai žavi paskutiniu metu?
Kažko ypatingo nėra. Labai patinka The Books, nuostabi grupė. Tačiau taip pat man patinka ir Enemy Earth, kurių du leidinius išleidau. Patiko ankstyvoji James Blake kūrybą – CMYK. Tai tiek, tiesą sakant.
Patinka ir sena muzika. Visada jaučiuosi atsilikęs, nes mano draugai yra taip pat muzikos kolekcionieriai, todėl nuolat girdžiu tai, ko nežinau. Beje, nelabai gerai atsimenu vardus ir pavadinimus. (juokiasi).
Grįžtant prie didžėjavimo – ar tavo grojama muzika labiau šokiams ar minčių poginimui?
Abu.
Kaip perdirbi muziką, kurią groji?
Kiekvienam kūriniui – skirtingai. Kartais tiesiog iškerpu tas dalis, kurios man nepatinka, kartais padarau kažką naujo iš esamos medžiagos.
Išvardink keletą atlikėjų, kurių muziką grosi per savo pasirodymą tam, kad žinotume, ko tikėtis.
Caural, Brian Eno, Dabrye, Aardvarck, Pete Concrete, Hearin’ Aid , Flying Lotus, Hudson Mohawke, Keith Leblanc, El-P, Lumisokea, Phoenix, J Dilla, Ebola, Vangelis, Heralds Of Change, D-Frost Beats, Aphex Twin, Busta Rhymes, Beastie Boys, Ateeze, The Books, Dimlite, Ro Lee & Mike Slott.
Ar tavo programa skirsis nuo to karto, kai buvai “Satta” klube?
Ką aš groju iš dalies priklauso nuo esamo momento. Stengiuosi visada tai daryti skirtingai.
Pete Concrete, Lumisokea ir Kubus iš Eat Concrete pasirodys rugpjūčio 12-15 dienomis festivalio “Satta Outside” scenoje kartu su daug kitų puikių atlikėjų.
www.eatconcrete.net
www.soundcloud.com/eatconcrete
www.facebook.com/eatconcreterecords
www.sattaoutside.lt
Komentarai