Neseniai grįžę po muzikinių gastrolių Europoje ir nufilmavę spalį ekranus išvysiantį klipą, audiovizualinės poezijos ir eksperimentinės muzikos grupė AVaspo naują sezoną pradeda rugsėjo 9 d. 19 val. „Menų Spaustuvės“ Juodojoje salėje, kur pristatys užsienio žiūrovų puikiai įvertintą poezijos ir muzikos programą.
Kol grupės muzikantai kruopščiai kontempliavo instrumentines kompozicijas, vis dar neužmirštais įspūdžiais iš gastrolių su manimi dalijosi grupės įkvėpėja poetė, dramaturgė, tekstų perteikėja Gabrielė Labanauskaitė ir poetinių vaizdo mozaikų kūrėjas (liaudiškai tariant VJ) Simas Gineika.
Neseniai grįžote po gastrolių Europoje. Sulaukėte didelio susidomėjimo ir palaikymo užsienio šalyse. Ar patiems tai unikali patirtis? Kaip patys vertinate tokį pasisekimą?
Gabrielė: Įdomu buvo jausti, kaip skirtingose šalyse tuos pačius kūrinius priima skirtingai, kaip salės akustinės galimybės, mišri auditorija, mūsų pačių nuotaikos ir pasiruošimas sukuria atmosferą. Tai tarsi kita planeta, kurioje sukiesi apie tą pačią koncertinę orbitą, tačiau trajektorijos gali būti skirtingos.
Simas: Aš kiekvieną patirtį vertinu teigiamai, kokia ji bebūtų. Grupėje esu naujokas, tad man buvo
smalsu, kaip mes visi sugyvensime, nes kelionėse dažniausiai pasireiškia visokie sklandumai nesklandumai.
Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio auditorijos?
Simas: Na.. galima įžvelgti kultūrinių skirtumų.. kroatai, čekai buvo šiltesni, vokiečiai ir austrai šaltesni, bet jei būtume nukeliavę į Ispaniją ar Italiją, gal viskas atrodytų dar kitaip. Manau, namuose šilčiausia auditorija, nes čia labai daug šilumos skleidžia draugai, susirenkantys į koncertus.
Kaip užsienio žiūrovai priima poetinius AVaspo tekstus? Kaip manote, ką labiau akcentuoja – muziką, tekstą ar vaizdą? Ar visgi AVaspo gyvi pasirodymai neatsiejami nuo šių trijų elementų, o žiūrovas priima visumą?
Simas: Na, manau, reikėtų paklausti pačių žiūrovų, bet mes atiduodame viską, t.y. viskas yra kaip nedalomas vienetas.
Gabrielė: Taip, tai priklauso nuo žiūrovų – ar juos domina visuma, ar tam tikri elementai – pavyzdžiui, muzikantas vis tiek labiau atkreips dėmesį į garsą, besidomintys literatūra – į tekstus ir pan. Nors man tobuliausi yra tie kūriniai ar AVaspo pasirodymai, kuriuose žiūrovas užsimiršta ir nebenarsto koncertinio stuburo, o tiesiog pasiduoda bendrai atmosferai, “išskrenda” kartu su mumis.
Koncertavote Čekijos, Vokietijos, Kroatijos ir Austrijos scenose. Kurie koncertai paliko didžiausią įspūdį?
Gabrielė: Vokietijoje buvo visiška tyla nuskambėjus “Karui”. Nors eilėraštis ir ne apie šią šalį, o veikiau globalius šiandieninės istorijos įvykius, tačiau ši tema Vokietijai dar labai opi. Simas turi baltų svastikos tatuiruotę, tai ją paprašė užsiklijuoti pleistru, nes gali suimti policija. Tad neveltui kelionės metu aforizmais ir visokiausio plauko pasakymais sublizgėjęs Simas padarė išvadą – “Ant mano rankos yra Vokietijos žaizda”.
Simas: Čekijoje ir Kroatijoje gavau gerą energijos ir šilumos dozę iš publikos.
Gabrielė: Zagrebe maloniai nustebino publika – žinojo dainas, ištardavo pavadinimus, niūniuodavo kartu, prisimindavo net ir senesnius gabalus. Tam tikra prasme koncertas Zagrebe nurovė stogą – tiek žiūrovams, tiek mums patiems.
Nuotykiai ir kuriozinės situacijos kiekvienos grupės gastrolėse atrodo neišvengiami. Pasidalinkite
savaisiais. Ką iki šiol prisimenate su šypsena? O ką vis dar su dideliu įspūdžiu?
Simas: Net nenoriu prisimint 38 laipsnių karščio… o nepamiršiu vieno Vlado sakinio viename Kroatijos miestelyje: „Simai, be kalmarų šiandien negrįšim.“
Gabrielė: O taip, Kroatijoje buvo kalmaromanija. O šiaip nuotykių buvo begalės – vieną naktį nelegaliai miegojome Kroatijos pajūryje, nes į kempingą nebeįleido. Po aibės viešbučių ta naktis po atviru dangumi buvo pati nuostabiausia – žvaigždės, žuvėdros, bangų mūša. Ir pro mūsų galvas pralekiantis prožektoriaus šviesos ratas, besidairant tokių nelegalų, kaip mes, iš apsauginių bokštelio. Taipogi vis dar negaliu pamiršti Čekijoje po koncerto priėjusios pensijinio amžiaus porelės. Be tradicinių klausimų, jie pasiteiravo, ką žinau iš čekų muzikos. Paminėjau vieną roko grupę. “Oi, tai gi čia popsas!”, – numojo ranka. “O ko klausotės jūs?”. “Undergroundo”. O čia
tai jėgelė – įsivaizduoju savo senelius besimalančius alternatyviuose renginiuose ir angliškai patarinėjančius, kokios teisingos muzikos galima atrasti mūsų šalyje.
Kaip grupę veikia toks nuolatinis buvimas kartu? Stiprina, įkvepia ar pamažu ima erzinti?
Gabrielė: Tai buvo vienas iš tų retų kartų, kai beveik pusę ekipažo sudarė merginų komanda (kartu su vadybininke Agne ir Rytį laikinai pavadavusia klasikinės muzikos atstove Marija). Man dėl to buvo tik smagiau, o vaikinams – ne visada (šypsosi). Tačiau manau, kad tai buvo abipusiai naudinga.
Simas: Iš mano pusės buvo susierzinimo.. bet ne dėl to kad nemėgčiau kažko, tiesiog kartais pasijusdavo miego stoka ir nuovargis, kuris virsdavo į neigiamas emocijas, bet nieko daugiau.
Gabrielė: Tačiau nepaisant Simo minėtų faktorių, visi kartu išgyvenome daug smagių akimirkų. Vadinome save “Frankonių šeimyna”. Vis dar sukelia šypseną daug intymių ir buitinių smulkmenų. Viena jų – gražios grupės narių Simui sukurtos pravardės: „Mažytė“ (nes visą laiką dėl ko nors skųsdavosi), „Dauguvietytė“ (nes daug rūkė), „Emo“ (nes karščiausiomis dienomis vaikščiojo juodais rūbais ir su juodu neva nuo saulės skėčiu).
Kelionės įkvepia. Ar inspiravo ir jus? Gimė naujų eilėraščių ar kompozicijų? Ką kelionės su grupe reiškia jums?
Simas: Įkvėpė. Ne daug, bet.. ir jei dar po kelionės nori susitikt ir leisti laiką kartu su žmonėmis su kuriais “tryneisi” visą kelionę, tai tikrai „kažką“ reiškia…
Gabrielė: Kūrybos šįsyk, priešingai nei pernai, kai keliavome po Balkanus, buvo ne daug. Kelionės metu nebuvo nei tam sąlygų, nei tinkamo noro – per dieną praleki tiek miestų, kad norisi eiti, dairytis, žvalgytis, o ne užsidarius gabalus generuoti.
Kas įkvepia (Gabrielės atveju – tekstų, Simo atveju – vaizdo) kūrybą? Kas padeda neišsikvėpti ir nesikartoti?
Gabrielė: Būna, kad ir išsikvėpi, ir kartojiesi. Tai kaip didelės bangos – kartais esi viršuj, kartais apačioj. Svarbu pajausti, kada slysti žemyn ir tam per daug nepasiduoti. O įkvepia viskas – kelios minutės pabudus, sapnai, kelionės. Keista, bet geriausiai rašosi lėktuve. Kūrybinių krizių metu juokauju, kad reikia paskutinės minutės skrydį „pasiimti“ tik tam, kad parašytum kažką naujo.
Simas: Aš manau, kad mano kūryboje yra atsikartojimų ir gana daug, tik nevertinu to kaip trūkumo, man tai patinka, mano stilistika tokia. Net jei ir kiekvieną koncertą rodomos tos pačios vizualizacijos, naudojami tie patys video semplai, tačiau jų dėstymas kita tvarka kuria visai kitokį pasakojimą. Dėl neišsikvėpimo… visi svyruojam… bet, manau, kad tų nepapasakotų istorijų yra labai daug, tiesog reikia išsirinkti pačią mėgstamiausią ir ją pa(pa)sakoti.
Kokiomis temomis komunikuojate kūryboje? Ką jums, kaip kūrėjams, svarbu iškelti į viešumą?
Simas: Aš mėgstu pakritikuoti visuomenę, kuri tampa vis labiau nepasotinama ir vartotojiška, kreipiuosi į ją, sakydamas „vartok atsakingai“, tad kai kurias mano nuostatas galima rasti ir vizualizacijose, nes taip jau yra – dažniausiai kūrinyje atsispindi tai, kas rūpi autoriui.
Gabrielė: Kartais esu labai sociali, kartais – tekstai taip keistai suraityti, kad išversti jų beveik neįmanoma, o ir patiems lietuviams skamba nesuprantamai. Tačiau negaliu išversti savęs į kitą pusę – kaip jaučiuosi, taip ir kuriu. Be to, manau, kad svarbiau pateikti klausimus, o ne atsakymus.
AVaspo nuolatos nustebina. Nebūna nė vieno vienodo koncerto. Kuo stebinsite šį kartą?
Gabrielė: Be poezijos, bus ir ne mažai prozos. Beje, ne mano…
Simas: Kas ateis, tas pamatys…(šypsosi)
Taigi, netradicinis pasimatymas su AVaspo – Rugsėjo 9 dieną, 19 val., „Menų Spaustuvėje“.
Pasimatyme dalyvauja:
Gabrielė Labanauskaitė (tekstai, jų atlikimas)
Vladas Dieninis (elektroniniai būgnai, perkusija)
Pavelas Kostiukovas (elektr. gitara)
Rytis Koreniukas (klavišiniai)
Simas Gineika (VJ)
Tomas Marcinkevičius (prozos tekstai)
Tomas Verbaitis (garsas)
Agnė Samulytė, Edvinas Grinkevičius (vadyba)
Bilietus bus galima įsigyti renginio vietoje, valanda prieš koncertą. Bilieto kaina: 15 / 10 Lt. (pateikus studento arba moksleivio pažymėjimą)
Komentarai