“hard-to-pigeonhole” arba Fusedmarc muzika

Lietuvos audiovizualinio meno atstovai „Fusedmarc“ yra viena laukiamiausių grupių atgimusiame multimedija meno ir muzikos festivalyje „Centras“. Plačiau apie 2004 metais prasidėjusią grupės ir festivalio organizatorių draugystę ir apie festivaliui ruošiamas naujienas kviečiame susipažinti interviu su Fusedmarc nariais Syrtha ir Nurasho.

Koks jausmas apima užlipus ant scenos?
Sustoja laikas. Nepastebimai išgaruoja bet koks diskomfortas ar fizinis skausmas. Nebelieka nieko, kas tave erzintų. Apima begalinis džiaugsmas dėl to, ką tau tuoj teks išgyventi, euforija, kurią teks patirti. Tai kelionės pradžia.
 
Kaip gimė grupės pavadinimas?
Jis buvo sugalvotas spontaniško žodžių žaismo metu. Pamenu, repetavome pirmus „Fusedmarc“ kūrinius, o mūsų tuometinės studijos simbolis – filosofo Marko nuotrauka, pradėjo lydytis mūsų visų akyse…
 
Kokį keisčiausią / juokingiausią esate girdėję grupės pristatymą (festivalyje, žiniasklaidoje ar net iš gerbėjo lūpų)?
Vienas iš keistesnių „Fusedmarc“ muzikos žanro apibūdinimų mūsų laukė 2009-ųjų Maskvoje… tai “hard-to-pigeonhole”. Iki šiol nesuprantame šios formuluotės prasmės…
 
Ar galėtumėte prisiminti, kokia buvo pati pradžia? Kokį įvykį, renginį galima vadinti grupės šlovės / pripažinimo pradžia?
Pradžia buvo gana sunki ir chaotiška. Pirmųjų pasirodymų metu organizatoriams buvo sunku išaiškinti, kodėl jaunai, niekam negirdėtai, “ne-meinstryminei” grupei reikia tiek daug techninio dėmesio scenoje. Prieš grupės antrą pasirodymą („Centras’4“) teko asmeniškai įkalbinėti organizatorių, kad mums reikia šio pasirodymo ir jis kaip tik tapo tuo koncertu, kuris daugeliui žmonių atverė akis į „Fusedmarc“.
 
Jei reikėtų rašyti „Fusedmarc“ dešimtmečio strategiją, kokius išskirtumėte pagrindinius siekius?
Tapti visiškai nuo nieko nepriklausoma grupe.
Įamžinti sukauptas dainas keliuose albumuose.
Turėti nuosavą įrašų studiją.
 
Kokiuose festivaliuose esatę dalyvavę? Ar galėtumėte išskirti tuos, į kuruos visada mielai sugrįžtumėte? Kas juose sužavėjo?
Esame sudalyvavę masėje užsienio ir vietinių festivalių. Mums patinka, kai organizatoriai pagalvoja apie viską, ypač apie grojamos muzikos laiką, kontekstą ir svarbą. Su malonumu dar kartą aplankytumėme „Sziget“ (Vengrija), „New Culture Festival“ (Maskva), „Spoffin“ (Nyderlandai)…
 
Ar turi kokią nors įtaką festivaliui laikas ir vieta (o gal šalis)? Kas yra svarbiausias geros atmosferos festivalyje ingridientas?
Be abejo turi. Jūs tik pagalvokite… Elektroninės bei drone muzikos festivalis Katedros aikštėje, antradienį 12:00 dienos. Neskaitant gero garso ir šviesos, adekvatus atlikėjų eiliškumo išdėstymas bei efektyvi savi-promocija visada padeda.
 
Kokie esate scenoje ir už jos ribų? Ar žmonės jus atpažįsta gatvėje?
Matyt, kad scenoje mes visai kitokie, nes gatvėje mus atpažįsta nedažnai.
 
Kokius lūkesčius sau kėlėte grupės susikūrimo pradžioje?
Stengtis visada kurti kažką naujo, kaskart nustebinti visų pirma save. Norėjome atrasti savo muzikinį braižą žaidžiant su skirtingomis muzikinėmis formomis bei formulėmis.
 
Kas jus įkvepia?
Kinematografiškumas, garsas, sapnai, drąsa, nepatirtos žmogaus būsenos, metamorfozės, absurdas, detališkumas, atvirumas, vanduo…
 
Jei galėtumėte rinktis iš bet ko, su kuriuo pasaulio muzikos atlikėju / kūrėju norėtumėte įgyvendinti bendrus projektus?
Sunku rinktis vieną… galime pavardinti dešimt muzikantų / prodiuserių, su kuriais norėtume bendradarbiauti: The Cinematic Orchestra, Ben Frost, Burnt Friedman, Chris Clark, Amon Tobin, Matthew Herbert, Neil Davidge, Markus Popp ir David Sylvian.
 
Drauge grojate nuo  2004 m. Ar nuo to laiko esate sukūrę dainų dėl kurių gailitės ar norėtumėte perdaryti?
Šiuo klausimu mums ramu. Šiai dienai nesame padarę nė vieno kūrinio, dėl kurio būtų gėda. Nebent Bob’as Marley buvo prieš, kad mes karjeros pradžioje grodavome jo koverį.
 
Esate pripažinti pačiu įdomiausiu muzikos projektu Baltijos šalyse, geriausia Lietuvos elektroninė grupė ir manau čia dar tikrai negalima dėti taško. Kaip jūs patys vertinate savo sėkmę?
Sėkmė, kad būnant neįprasta grupe, neįprastoje aplinkoje sugebame daryti neįprastus žingsnius.
 
Kokie jūsų artimiausi ateities planai? Kada pasirodys jūsų pirmasis oficialus albumas?
Kol kas planuose turime bendrus koncertus su grupe iš Dublino, projekto „WAFT“ su „Trys Keturiose“ albumo įrašymas ir bendradarbiavimas su rusų grupe „Theodor Bastard“.
 
Kokia programa ketinate nustebinti muzikos ir multimedios festivalio Centras’11 lankytojus?
Kauno publikai pristatysime keletą Lietuvoje dar negirdėtų kompozicijų, o tie, kas matė mus paskutinį kartą Centro festivalyje 2006-tais, turės progą susipažinti su grupe iš naujo.

Festivalio „Centras11“ programa.