Menų spaustuvėje žvarbų šeštadienio rytą elektroninės muzikos supratėjai, mylėtojai, kūrėjai ir visi kiti neabejingi susirinko pasiklausyti pranešimų, diskusijų ar iškamantinėti pasižymėjusius elektrinėje scenoje antrą kartą surengtoje Baltijos Elektronikoje. Smagu, kad rengėjai nepamiršo pirmą kartą duoto pažado nesustoti ir dar šalia pagrindinės pranešimų erdvės pasipildė workshop’u elektroninės muzikos kūrėjams.
Šiltadaržių gatvėje smalsiausi ir nepabūgę ankstyvos konferencijos pradžios reiveriai rinkosi pasiklausyti krūvos rinktinių pranešėjų. Menų spaustuvės erdvė puikiai talpino apie porą šimtų dūšelių. Lūkuriuodami eilėje prie bilietų keitimo punkto, ar tiesiog šiaip konferencijos pradžios, dalyviai gurkšnojo dykai dalinamą visai neprastą kavą ir šnekučiavosi tarpusavyje. O veidai daugumai pažįstami. Tiesa, šį kartą pačių naktinio gyvenimo atstovų buvo mažiau, bet paprastų klubinėtojų susirinko nepalyginamai daugiau.
Geras reivas prasideda tada, kai visi susirenka. Tad sąvoka durys atsidaro XX:XX, reiškia tik tai, kad visas veiksmas prasidės kažkada, bet ne ankščiau. Šį kartą optimistinis konferencijos atidarymas iš pusės vienuolikos nukeliavo į kažkada po vienuolikos, kai baigė rinktis visi dalyviai. Bet naivu buvo tikėtis, kad bus kitaip.
Tą jau tikrą konferenciją pranešimu pradėjo Tomas Pečkys ir pravedė pakankamai įdomią turiniu, bet pagardintą nereikalingu skaitymo iš popieriaus lapų prieskoniu, psakaitą apie elektronikos (ir nebūtinai) diskotekų bei pačios muzikos istoriją Lietuvos TSRS ir Lietuvoj. Gaila, kad ne visi istorikai gimsta oratoriais, nes tik tai ir kišo koją potencialiai nuostabiam pristatymui.
Su sąlyga, kad Heiko MSO neatvyko, galimai įdomias įžvalgas apie įrašų kompanijos gyvavimą pakeitė pakankamai nuobodi ir vienpusiškai diskusija apie ACTA. Tiksliau tai buvo padriki komentarai apie autorines teises, o kas ta ACTA tikriausiai suprato tik tie, kurie ją jau perskaitė.
Rytinį bloką uždarė diskusijos apie festivalius, kur Sūpynių, Yagha Gathering, Tundra ir Satta Outside organizatoriai papsakojo, kad jei nori turėt didelį festą reikia rėmėjų, mažesnį gali ištempt ir ant bilietų. O kad festą organizuoja saujelė, kuri aplimpa 10 esminių žmonių komandą. Tačiau nereikia pamiršti ir savanorių, be kurių joks festas Lietuvos žemėje nebūtų įmanomas. Ir šiaip, Lietuvoj festų bilietai pigūs, tad nezyskit. Ilgų veidų diskusija baigėsi beveik tiksliai pietų laiku.
Ir šį kartą ‘Pietūs’ tai nebuvo tiesiog formalus pertraukos pavadinimas. Taip, buitis gal ir nėra pats svarbiausias dalykas, bet sotus pilvukas visada padeda žvaliau mėgautis likusia pakankamai ilgos konferencijos dalimi. Per pietus trumpai šmurkštelėjau į workshopą, nukepiau kelius kadrus, pastebėjau Golden Parazyth su K@ ir grįžau į pagrindinę diskusijų erdvę. Galima pastebėt, kad Menų spaustuvės erdvė, net jei ir nėra pati didžiausia, bet puikiai talpino susirinkusią apie dviejų šimtų žmonių minią. Tiesa NDG didybės ir erdvės aiškiai nebuvo įmanoma pasiekti. Tad plačias Panerio erdves pakeitė labiau kluberiams pažįstamas senamiesčio ankštumas.
Pietūs baigėsi šiek tiek užsitesę ir prasidėjo geriausia konferencijos dalis. Aš gailėčiausiai, jei būčiau tai praleidęs. Taip, Ramūnui Zilniui buvo duota 15 minučių pašnekėt apie spaudos pranešimų rengimą, bet aš nebūčiau supykęs, jei ji būtų užsitėsusi bent 45 minutes. Informatyvi profesionalo paskaita su įžvalgom tiesiai iš vidaus. Ploju katučiui.
Nors tiesą sakant, jei praleidai šitą pristatymą-paskaitą dabar turėtumei pradėt rautis plaukus. Savo vietą valandos trukmės ekskursijai į grupės kūrimo 101 pavadintą „Aš esu genijus, bet niekas to nežino“ užemė Tomas Ramanauskas. Tiek objektyviai, tiek subjektyviai geriausiai konferencijai pasiruošęs pranešėjas. Tobulai sukaltas pristatymas, su aiškia vizualine žinute ir dar aiškesniais teiginiais. Nuo to, kad Limp Bizkit pavadinimą turėtumėt sukramtyti prieš kitą kart sakydami, iki to, kad niekas už tave viso 9 etapų promo maratono neprabėgs. Neveltui per šį pristatymą salė buvo sausakimša, ir net praėjimas buvo vos ne mirtinai užsėstas. Ir tai nieko nuostabaus, nes patys dalyviai prieš tai prabalsavo, kad tai laukiamiausias šiųmetės konferencijos pranešimas. Peršasi banalus palyginimas, bet pranešimo kokybe ramiai galėtų lygiuotis į Steve Jobs. Ant tiek buvo gerai.
Po Tomo benefiso išėjo ne ką mažesnio kalibro duetas – Daina Dubauskaitė kalbino Ewan Pearson. Klausimų – atsakymų sesija tęsėsi gerą valandą, ir buvo išniukštinėta viskas – nuo akademinių Ewan šaknų, iki to, kaip viskas pasikeitė muzikos industrijoje per nepilnus dvidešimt metų bei pagvildenimų autorinių teisių tema. Vėlgi, bergždžias reikalas atpasakoti visą pokalbį, juo labiau, kad tinkamai to net negalėčiau padaryti. Ewan mielai atsakė ir į keletą publikos klausimų ir visi išėjo atsigerti kavos.
Konferencijos uždarymui neišvengiamai artėjant salėje jau matėsi vienas kitas snūstelėjęs dalyvis. O tuo tarpu Jennifer Cardini pabėdavojo, kad moteris DJ, yra daugiau egzotika, vyrai nelabai rimtai žiūri į jas. Atsiprašė, kad nepasiruošė kažko labai ypatingo papasakot ir pasisūlė atsakyt į bet kokius klausimus, jei tik tokių bus. Klausimų buvo, atsakymų taip pat. Tad apie DJ kultūrą, formatus, jų kaitą ir pačia Jennifer atsakymų pakako.
Konferenciją užbaigti patikėta Vaiperiui ir diskusijai apie laužytus ritmus. Dauguma dalyvių užuodė Konferencijos pabaigos kvapą ir iš artipilnės salės diskusijos pradžioje tyliai tyliai, po vieną, po du, ir į pabaigą liko tik pusė tiek. Kita vertus, diskusija kaip niekas kitas tiko pabaigai. Lyg senų draugų pasisėdėjimas prie alaus, tik šį kartą alaus nebuvo, o visą pokalbį stebėjo ištvermingiausieji. Vaiperis tikslo paaiškinti kas yra beats iki galo taip ir nepaaiškino, bet gal ir nereikėjo. O po ‘Ar čia repuojat?’ atėjo laikas nuleisti virtualią uždangą ir ruoštis vakarinei daliai.
Taigi, Konfenrencija pasibaigė. Aš nedrįsčiau sakyti, kad šį kartą ji buvo geresnė nei pernai, negalėčiau pasakyti, kad ir blogesnė. Tiesiog kitokia. Išnyko Baltijos prieskonis – konferencija skirta lietuviams papildyta užsienio svečiais. Tačiau reikia pripažinti, kad galimybė pakalbėti apie vakarinį gyvenimą, ne klubo triukšme, o sąlyginai ramioje konferencijų salės aplinkoje, yra nuostabi galimybė.
Daugiau nuotraukų iš renginio – Ore.lt Facebook paskyroje.
Komentarai