“Bukowski” baras – vieta ne tik išgerti

Kai sužinojau, kad Vilniaus Trakų gatvę ruošiasi pagyvinti naujas – ir dar tokiu pavadinimu(!) – baras, iškart susidomėjau. Ar tai bus „bukovskiškas Bukovskis“, ar „stilizuotas Bukovskis“? (nieko negirdėjusiems apie Charles Bukowski – lt.wikipedia.org/wiki/Charles_Bukowski – ore.lt past.)

Pirmasis variantas, mano įsivaizdavimu, turėtų būti kažkas panašaus į Hamburgo „Café Lehmitz“ arba į, gaila jau nebeveikiantį, Vilniaus „Suokalbį“. Antrasis – priešingas pirmajam. Perteikti abiejų atmosferų skirtumą galiu ir dviem muzikos kūriniais: pirmojo baro atmosferą atspindėtų Chinawoman “Party Girl“, antrąją – Molly Nilsson “Whiskey Sour“. Abi dainos geros, bet įkvėpia kiek skirtingus moterų paveikslus: pirmasis – grūdinančios patirties sukaupusios, skausmingų romanų raizgalynėje kenčiančios, antrasis – jaunatviška melancholija šviesaus gyvenimo perspektyvoje besimėgaujančios.

Sekdama besiruošiančio atsidaryti baro užkulsius taip pat prisiminiau J. Dobriakovo straipsnį (www.modus-radio.com/apzvalgos/nepagaunamas-muzikinis-nostalgijos-objektas), kuriame šiandieninę popkultūrą jis apibrėžia per nostalgiją, keistenybių kultą bei vaiduokliškumą, o didžioji dalis šiuolaikinio meno, pasak jo, vyksta kultūrinės archeologijos erdvėje. “Bukowski” baras, mano manymu, yra puiki nostalgijos „priepuolių“ persmelktos kultūros iliustracija, fantazmas, kuomet idėjiniai autoriai ir dauguma potencialių klientų (tarp jų ir aš), dėl savo amžiaus tiesiogiai nepatyrę tam tikros kultūros, gali mėgautis būtent tos, nepažintos, epochos ilgesiu.

Su smalsumu, labiau nuoširdžiai nei skeptiškai, laukiau baro atsidarymo. Buvo įdomu, ar idėjos sumanytojai sugebės pateisinti pavadinimo keliamus lūkesčius – vienaip ar antraip, jis tikrai intriguoja! Kita vertus, kokie tie lūkesčiai turėtų būti? Ar reikia tikėtis, kad vieną naktį į barą įžengęs pats Č.Bukovskis nepasijustų svetimas, susirastų jo vertą pašnekovą, o ir sugėrovą – lyg būtų ką tik nuėjęs nusilengvinti ir sugrįžęs bandytų prisiminti, apie ką gi sukosi kalba? O gal reikia tikėtis savaip interpretuoto Bukovskio pateikimo ir nebandyti prikišti stereotipizuotos „bukovskiško Bukovskio“ koncepcijos? O gal pavadinimas – tik tuščias, nieko nesuponuojantis ženklas? Kiekvienas apsilankęs bare ir turintis savo požiūrį į rašytoją nuspręs pats.

Baro atidarymo vakarėlyje supratau, kad „bukovskiško Bukovskio“ čia nebus, tačiau supratau ir kitą dalyką – du barai geriau nei vienas, dvi vietos, kur galima jaukiai praleisti laiką ne tik bendraujant su draugais, bet ir žiūrint filmus, ar skaitant knygą – geriau nei viena. Kita vertus, galbūt neskaitančius bei savaitgaliais iš barų neišlendančius jaunuolius “Bukowski” paskatins perskaityti bent vieną šio autoriaus knygą?

Stengdamasi perprasti baro idėją pakalbinau jo įkūrėją Ronį Šmitą.

Prisistatyk pats ir pristatyk Bukowski baro komandą, koks yra Tavo vaidmuo?

Idėjinis vadas esu aš vienas – čia yra mano baras, mano idėja, mano pinigai. O prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo labai daug žmonių – kas interjerą kūrė, kas logotipą, kas barmenais dirba. Visi tie žmonės buvo, yra ir, tikiuosi, bus mano draugai. Pavyzdžiui, barmenus rinkau ne pagal darbo greitumą, ne pagal kokteilių skanumą, o pagal tai, kad įneštų dvasios į barą, kad kiekvienas turėtų ką pasakyt klientui, kad galėtų su juo pasišnekėti. Aš tiesiog svajojau atidaryti barą, kur žmonės ne tik gertų, bet ir bendrautų, kažką kartu veiktų.

Ką veikei iki baro atidarymo?

Visą gyvenimą veikiau tą patį – dirbau bare. Esu baigęs fotografiją, bet iš esmės visą gyvenimą pradirbau bare – “Play” ir “Ramybėje”, abu man padarė didžiulę įtaką. Barmenas – toks jau reiškinys: iš pradžių dirbi padavėju, tada – barmenu, po to – pamainos vadovu, tada administratorium – ir, galiausiai, nebėra ką daryti, pradedi svajoti apie savo barą. Apie “savo” pradėjau svajoti nuo kokių 18 metų. Iš pradžių, kadangi gyvenau Palangoj, dirbau “Ramybėje” – ten įgyta patirtis labai daug prisidėjo prie “Bukowski”. Pavyzdžiui, tokie smulkūs dalykai kaip indai. Ten buvo žiūrima, kad kiekvienas gėrimas būtų pilamas į tam tikrą taurelę, mūsų vadovas nepatingėdavo palipti du metrus į viršų, kad paimtų vieną stikliuką būtent tam ar kitam gėrimui – iki šiol jaučiu sentimentus.

Kas kurį inspiravo, ar Bukovskis baro atidarymo idėją, ar baro atidarymo idėja Bukovskį?

Gal galima sakyti, kad kartu atėjo, nes aš Bukovskiu seniai norėjau pavadint, bet ilgą laiką bijojau, kad žmonės tiesiog nesupras.

Kodėl?

Visų pirma, visiems atrodo, kad čia kažkokia lenko pavardė – niekas jo nežino. Apie 70% mano draugų nežino, kas yra Č.Bukovskis. Bijojau, labai bijojau, bet tai buvo nenuilstanti idėja. Aš ant jo esu sėdęs jau daug metų, kaip ant narkotikų – man jis labai patinka ir labai tinka barui, ir reakcija žmonių buvo gera. Šiaip buvau Berlyne tokiam bare “Milinski”, labai nuostabus baras, ir grįžęs pasakiau – viskas, jeigu Milinskis tinka, tai Bukovskis tikrai tiks. Sakau, idėja apie barą ir Bukovskį buvo seniai, bet aš labai bijojau, kad žmonės nesupras, kad tiesiog neatsiras žmonių, kurie norės eiti į barą tokiu pavadinimu.

O svarstydamas apie baro pavadinimą, galvojai, ar tai baras – Č.Bukovskį skaitantiems ar netgi jo fanams, ar tai visai nesvarbu? Tikėjaisi, kad didesnioji lankytojų dalis bus skaitę bent vieną Bukovskio knygą?

Man atrodo, čia tik dalis tų skaitančių lankytojų bus, bet iš esmės aš nesiorientavau vien tik į juos. Orientavausi į tuos žmones, kurie nori pabėgti nuo gėrimo kultūros. Norėjosi duoti žmonėms ne tik alkoholio, bet dar ir kitų dalykų – knygų, kino, poezijos. Č.Bukovskis yra tik kaip tos visos kultūros atstovas. Šiaip mes tikrai ne kokia gerbėjų sekta (juokiasi).

Kodėl būtent Bukovskis? Kodėl ne Čiurlionis, Škėma, Kamiu, Joyce ir t.t.?

Nes aš labai sėdęs ant jo – tai inspiravo mano pomėgis. Aš jį skaitau jau daug metų, domiuosi ir kitais jo nuveiktais darbais. Kol kas tik neturiu anglų kalba poezijos parsivežęs, bet ateity tikrai perskaitysiu. Č.Bukovskis nėra jau toks latras – jis padarė daug mažų gerų dalykų, pavyzdžiui, kine, ir jis gi kažkada tapė.
Be to, aš mėgstu tą laikotarpį: visada norėjau gimti daug anksčiau, pavyzdžiui, kai buvo Didžioji depresija. Mane Amerika labai traukia, nors aš ten nesu buvęs – sumokėčiau, jei mane kas nukeltų į to laikotarpio Ameriką (šypsosi).

Kas dar, be pavadinimo ir jo knygų baro lentynose lankytojui leis pasijusti, kad tikrai atsidūrė Bukovskio bare?

Darbo laikas (juokiasi). Gal paprastumas ir laisvė. Čia niekas nieko nevaržo, čia barmenai yra tokie patys žmonės, jie gali ne tik įpilti taurelę, bet įsipilti ir sau, draugiškai su tavimi išgerti, pakalbėti. Rodysim kiną, bandysim kažkaip susisieti su Č.Bukovskiu. Muziką taip pat stengiamės parinkti, kad būtų iš to laikotarpio. Prieš viską aš labai daug skaičiau, ieškojau, pavyzdžiui, kokia muzika patiko Č.Bukovskiui, bet nieko neradau, kad jam būtent tas ar anas labai patiktų.
Man labai skaudu, kai žmonės sako „tik nesušikit vardo“ – man tai skaudžiausias komentaras. Kaip gali nesušikt vardo, kai tu pats jį matai kaip alkoholiką ir besidulkinantį čiūvą. Aš jį labai mėgstu, nesiruošiu sušikt vardo – prižadu. Jeigu čia bus labai jau blogai, tai pakeisiu pavadinimą.

Ką pagalvotų pats Bukovskis, vieną naktį įžengęs į Jūsų barą? Ar jam patiktų?

Pirmiausia labai išsigąsčiau (juokiasi). Dar trūksta iki to, kad jam patiktų, bet čia tik laiko klausimas. Dar pasistengsiu ir su interjeru, ir su idėjom.

Nori, nenori, kalbant apie Č.Bukovskį neišeina nepaliesti alkoholio ir moterų temos. Šios temos dar būtų galima išvengti, jei ir autoriaus kūryboje jos nedominuotų. Kitaip sakant, moterys ir alkoholis – ir kūryboje, ir gyvenime.

Taip, bet kaip jau sakiau, jis nebuvo latras, kuris tik geria ir dulkinasi. Jis buvo geras rašytojas, kai jį skaitai, jautiesi lyg šnekėtum su draugu, būna, kad jau baigiasi knyga, o tau atrodo, kad juk tik ką paėmei į rankas. Man jis yra ir rašytojas, ir scenarijaus kūrėjas, ir šiaip žmogus, su kuriuo, atrodo, gali susišnekėti, su kuriuo gali išgert – jis padarė ir gerų dalykų. Bet taip, jis garsus yra ir dėl alkoholio ir moterų. Bet ar jis būtų toks garsus tik dėl gėrimo, jei nebūtų geras rašytojas? Man atrodo, kad nereikia visko suvesti į tai, kad baras jo pavadinimu turi būti skylė, kurioje pigus alus, apsimyžę klientai ir pan. Čia jau gaunasi kaip žmogaus įžeidinėjimas, kai matai vien tik tą blogąją pusę. Beskaitydamas internete apie geriančius rašytojus esu radęs neblogą pasakymą: nežinia, ar tie rašytojai gerai rašo, nes daug geria, ar kaip tik pradeda daug gerti nuo to gero rašymo.
Buvo visokių laikotarpių Č.Bukovskiui. Kartais sėdėjo prabangiuose restoranuose apsirengęs kostiumu ir gerė vyną, buvo ir blogesnių – kaip ir bet kuriam žmogui.

Dar iki atsidarant barui jūsų puslapį Facebook‘e pamėgo virš tūkstančio gerbėjų, tikrai įspūdinga. Kaip manai, dėl pavardės?

Taip, manau, kad dėl pavardės. Aišku, turiu nemažai draugų, jie daug tų like‘ų davė (šypsosi). Šiaip mane ne tik nustebino tas milžiniškas žmonių skaičius, bet ir išgąsdino. Kaip ir atidarymas, kurio metu buvo sausakimša. Aš džiaugiuosi, kad žmonės sureagavo, kad jiems patiko, bet aš to baro nematau taip, kaip buvo per atidarymą – aš nenorėčiau, kad jis visą laiką toks būtų. Nenorėčiau, kad žmonėms reikėtų lipti per galvas – aš jau geriau neuždirbsiu, bet žmonės jausis jaukiai. Norėčiau, kad čia būdami žmonės įdėtų širdies, o ne tik ateitų prisigerti, vaikščiotų pirmyn atgal ir nejaustų nieko, ką mes čia padarėm.

Jei galėtum atidaryti svajonių barą, t.y. turėtum užtektinai finansų ir visišką laisvę, bet jis turėtų būtinai būti pavadintas lietuvio pavarde, ką pasirinktum?

(Ilgai galvoja) Aš manau, kad tai būtų S. Parulskis – iš lietuvių jis man labai imponuoja, tikrai artimas rašytojas. Be to. jis irgi iš Palangos – tai dar ir kraštietis.

Kokia Vilniaus gatvė, tavo manymu, yra „bukovskiškiausia“? Kodėl barui pasirinkai būtent Trakų gatvę?

Tiesiog čia gavau patalpas, tai labiau pragmatiškas pasirinkimas. Būčiau norėjęs nusigrūst kur nors, tarkim, į Užupį, kad reikėtų iki baro paeiti toliau, tada ir žmonių mažiau ateitų, nebūtų sausakimša, ir tikrai žinočiau, kad tie žmonės čia ne be reikalo atėjo. Na, bet išėjo taip, kad visgi Trakų gatvėj gavau patalpas.

Kuo Bukowski baras skiriasi nuo kitų?

Pats dar bandau suprasti, kas vyksta, viskas keičiasi po to žmonių antplūdžio per atidarymą. Gal po mėnesio atrodysim dar kitaip, gal bus geriau, gal blogiau – kol kas sunku šnekėt apie tai, kuo skiriamės. Dar daug trūksta čia, ko pridėti ar atimti – sužinosim ateity.