Varijuojantis įvairiais stiliais ir taip atsiribojantis nuo klišių elektroninėje muzikoje. Nepamirštantis, jog ją kuria ne sau, o klausytojui. Nemėgstantis lankytis reivuose, bet vis dažniau sulaukiantis pasiūlymų juose groti. Besimėgaujantis stipria priklausomybės forma muzikai ir tvirtai žinantis, jog jei tai ką darai, turi daryti kokybiškai ir pats tuo mėgautis. Visai tai – apie vaikiną slapyvardžiu Zoé Zoe.
Nuo mokyklos laikų pradėjęs domėtis elektronine muzika, ją kurti ir atlikti gyvai, vaikinas iki šiol buvo geriau žinomas kaip Marriage Proposal. Tačiau šis sceninis vardas ėmė riboti eksperimentuoti nevengiančio atlikėjo kūrybinę laisvę. Pasivadinęs Zoé Zoe šiandien jis jau gali pasidžiaugti dviem EP: „Church„ (Sneakers Social Club label, 2012) ir šį rugsėjį išleistu „Leaps“ (Partyzanai label) bei savo kūriniu žinomos prodiuserės ir dydžėjės Maya Jane Coles “DJ-Kicks” rinkinyje. Taip pat kūrėjas užsimena apie ateities planus su vienu iškilesnių Lietuvos elektroninės muzikos prodiuserių Vidžiu, atsiradusią vadybą ir atsiveriančias galimybes pasirodyti ne tik Lietuvos scenose.
Po šiais slapyvardžiais slepiasi 26-erių Mantas Stonkus. Jo kūryboje galima išgirsti tokių atlikėjų kaip Shades Of Rhythm, LFO, Drexciya, Martyn, Mosca, Jacques Green, Joy Orbison, Objekt ir kitų kūrybos atgarsius.
Paskutiniame Zoé Zoe darbe “Leaps” persipina įvairūs stiliai: nuo modernaus dub-stepy house iki senovinio reivo. Tai suteikia atlikėjo skambesiui tiek naujoviško unikalumo, tiek primiršto “seno gero” jausmo.
Nuo ko prasidėjo tavo kaip kūrėjo gyvavimas?
Žinai, kaip būna, kai po gaisro viduje viskas verda… norisi kažkaip ištėkšt viską lauk. Tada atsiranda poreikis kūrybai. Tai taip ir gavosi, kad dar mokykloj su klasioku pradėjom kurt progresive house, nes tuo metu tai buvo mūsų klausoma muzika. Susikūrėm kaip M&D Substance – dviejų žmonių projektas. Dirbom su „Reason“ programa. Po truputį savo kūrybą ėmėm vystyt į kažką didesnio ir gilesnio. Susipažinom su prodiuseriu Virus J. Jis mums davė daug kūrybinių žinių. Suteikta informacija padėjo stipriai progresuoti. Atsirado rimtas nusiteikimas grot. Laikui bėgant buvo pasirodymų net Rusijoje, taip pat, prancūzų leidybinėje kompanijoje “Initial Cuts” išleidome savo plokštelę „Afraid of you“.
Kaip išsivystė solo veiklos etapas?
Galiausiai atėjo pereinamasis laikotarpis. Įgriso tai, ką dariau. Suvokiau, jog mano daroma muzika nekintanti, nuobodi, nebekelianti jokių emocijų. Nebejaučiau jokio „kaifo“, kai darai muziką ir virpa visas kūnas… Jaučiausi taip, lyg būčiau nustojęs vystytis. Viskas į niekur. Atsiremi kaip į sieną ir sustoji. Nusprendžiau atsisakyti veiklos su M&D Substance. Beveik tris metus savo muzikinę veiklą palikau nuošaly. Tačiau muzikos klausiau daug – nuo klasikos iki roko, indie… – nieko bendro su elektronika. Ir štai vieną dieną, lyg niekur nieko, sėdau kurt. Supratau, kad ankstesnis keturių ketvirtinių grojimas yra įaugęs man į kraują. Tada susigalvojau Marriage Proposal slapyvardį.
Dabar naujas vardas – Zoé Zoe? Kodėl nebetiko ankstesnis jei abu, vienaip ar kitaip, siejasi su tavo asmenine kūryba?
Skirtinga kūryba. Norėjau likti ištikimas Marriage Proposal klausytojams. Nenorėjau to varianto, kai įsijungi savo mėgstamą atlikėją ir nebesupranti kas nutiko, nes muzika kardinaliai pasikeitusi.
Tai dabar susikoncentruosi ties vienu vardu ar visgi išliks abu?
Dabar kuriu dviem frontais (juokiasi). Marriage Proposal išliks gyvas. Čia kaip šizofrenija – išreikšiu savo dvi skirtingas asmenybes.
Ar nėra taip, jog Marriage Proposal išlieka tik dėl to, kad tai jau savo klausytojų ratą turintis vardas, o Zoé Zoe – tik besirenkantis savo gerbėjų ratą?
Ne, tikrai ne. Tiesiog užsilikus meilė keturių ketvirtinių ritmui (šypsosi). O, tarkim, Zoé Zoe EP „Leaps“ – ten viską perleidau per save. Nors iš tiesų jame sudėti kūriniai, kurių niekada neketinau išleisti – tai mano eksperimentų vaisius. Tiesiog vieną dieną parašė Mantas (Partyzanai label), ar nenorėčiau išleist EP, sakau „ok“, turiu atliekamų gabalų. Nusiunčiau ką turėjau, jis atsirinko…
Kada pradėjo egzistuot Zoé Zoe?
Į dienos šviesą atėjo šią vasarą festivalyje „Sūpynės“.
Tavo naujasis EP. Jame atrinkta labai įvairi muzika. Kaip gimė tokie skirtingi kūriniai?
Klausau daug skirtingų žanrų muzikos ir tada, kai sėdu kurti, viskas ateina iš pasąmonės.
Kūrinys „Lapai“. Kodėl šią dainą pavadinai lietuviškai?
Matyt per daug prisižiūrėjau į lapus (juokiasi). Tuo metu, kai kūriau šitą dainą, buvau savo gimtinėj Gargžduose. Apsižvalgiau, žiūriu daug medžių, o su jais ir daug lapų, tai pamaniau, gal visai nieko būtų toks pavadinimas. Iš tiesų, tai niekada negalvoju apie kūrinio pavadinimą, nesieju jo su garsų tematika.
Esi nelinkęs savęs viešint? Ieškot prodiuserių ir pan.
Ne, esu nelinkęs to daryti. Kartą, visiškai ekspromtu, nusiunčiau Jamie Rusell‘ui (“Hypercolour label” savininkas) savo įrašus. Jis atrašė ir jo atsiliepimai buvo labai geri. Pasiūlė kartu kažką išleisti, aišku, aš sutikau. Kelios pastabos, keli pataisymai ir taip gavos „Church“ EP.
Vis kalbi apie užsienį, projektus ar pasirodymus. Kaip reikalai su Lietuva?
Dabar pradėjau bendradarbiaut su Vidžiu. Jis turi idėją išleisti naujo skambesio, dar negirdėtos muzikos. Kol kas nieko konkretaus, tačiau galimybės neblogos ir Lietuvoje. Atsirado rimta vadyba.
Ar užsiimi kažkuo be muzikos?
Neakivaizdžiai studijuoju psichologiją, bet atėjo laikas, kai tampa sunku suderinti tai su muzika.
Kaip tau atrodo, ar įmanoma Lietuvoj išgyventi iš muzikos?
Parduodant kūrinius – tikrai ne, na, bent jau kalbant apie elektroninės muzikos žanrą, o iš grojimo, manau, kad taip. Žinoma, priklauso nuo to, kaip dažnai groji, bet Lietuvoje nenaudinga dažnai koncertuot. Taip pat baisu, nes kai kurie organizatoriai nori, kad nusipigintum. Nemėgsta duot pinigų (šypsosi). Nesinori nusivalkiot po klubus. Dėl šios priežasties, visą savo darbą orientuoju labiau į užsienį.
Iš tavo perspektyvos žiūrint. Ar Lietuvoje daug galimybių jaunam kūrėjui kažką pradėt daryti su muzika?
Manau, Lietuvoje dabar yra labai geras elektroninės muzikos etapas. Didingi metai lietuvių prodiuseriams: Fingalick, 96wrld, Silence Family… Jie daro tikrai kokybišką produkciją ir yra pastebimi užsienyje. Mano manymu, 2013 metais lietuviškos elektroninės muzikos scena turėtų sprogt! Anksčiau nueidavai i klubą prisigert ir pašokt, o dabar dar ir muzikos geros paklausai.
Kokie kūrybiniai momentai yra sunkiausi?
Užbaigt dainą ir techniškai sutvarkyt. Pradedant visada linksma, pagauni ekstazę ir pradžia yra, o po to, būna atvejų, kai reikia kūrinį palikt savaitei, kad vėl galėtum prie jo grįžt ir su naujomis emocijomis sutvarkyt iki galo.
Kaip atsiranda tas stimulas užbaigt?
Žmonių reakcijos, kurias pamatai pasirodymo metu. Jeigu jos būna pozityvios, tai tampa stimulu toliau kurt. Kurdamas galvoju, kaip klausytojas reaguos šokių aikštelėje. Į muziką bandau įdėt tam tikrą energetiką, kad tai taptų sprogstamu užtaisu.
Tavo muzikos tikslas, kad ji “paimtų” ritmu, o ne jausmu?
Pradžioje, aišku, darai tai egoistiškai, bet galutiniame kūrinio etape, pradedi galvot, kaip tai skambės klube.
Bet juk paskutinis tavo EP „Leaps“ – jausmingas, ramus, melodingas…
Na, kartais ateina laikas ir jausmui (šypsosi).
Kaip vertini situaciją, kai kūrėjas virtualiai kuria vieną, o atėjęs grot į klubą gyvai kūrybą transformuoja bendrai masei ir bando įtikt su jau išbandytais ritmais, boso linijomis ir panašiai?
Tokia situacija yra, bet galbūt to ir reikia. Jeigu pagaunu save kopijuojant, iškart stabdau save. Nors ir turiu daug mėgstamų atlikėjų, jų niekada nekopijuoju. Jie yra unikumai ir tu niekada nepatapsi jais. Reikia stengtis save „išnešt“ į sceną kaip unikalų atlikėją. Pavyzdžiui, aš panašus į savo brolį, bet tai nereiškia, kad nuo to esu mažiau Mantas arba šitas medis – panašus į kitą medį, bet čia ir esmė, kad jis medis (šypsosi). Jeigu supranti, ką noriu pasakyt – Zoé vis tiek išliks Zoe, o kad vieni ar kiti garsai bus kažkur girdėti – muzikoje neįmanoma atsikratyti to.
Ko pasigendi elektroninės muzikos renginiuose?
Nelabai mėgstu juose lankytis.
Kas tau yra muzika?
Aš nejaukiai jaučiuosi tyloje. Trūksta, kad bent kas šnarėtų, nes kiaurą dieną praleidžiu klausydamas muzikos, kad ir kas gyvenime benutinka, visur iš paskos seka muzika. Ji atriboja nuo nereikalingų minčių. Net eidamas miegot klausausi muzikos. Be jos būtų sunku užmigti.
Bijai likti vienas su savo mintimis?
Taip, bijau savo minčių.
Diena be grotuvo, telefono, kompiuterio. Kokia tai būtų diena?
Tragedija, praraja… Aišku, viskas priklauso nuo nusiteikimo – ištverčiau. Pradėčiau pats niūniuot (juokiasi). Visgi, būna dienoje momentų, kai esi be muzikos, tarkim, kai miegi.
Kokios tavo ambicijos muzikoje?
Noriu tiesiog kurti muziką, kad tai būtų visas mano gyvenimas, negalvojant apie darbą, kostiumą, kurio žiauriai nemėgstu. Atsikeli ryte ir eini kurt.
Daugiau:
partyzanai.bandcamp.com/album/leaps-ep-2
www.facebook.com/zoezoe0127
soundcloud.com/sneakersocialclub/snr003edits
soundcloud.com/marriage-proposal
Komentarai