Kol kas pasaulyje yra vienintelė decentralizuota valiuta, BitCoin, kurios niekas nekontroliuoja, nesaugo ir kurią iškasti gali bet kas. Ja taip pat galima mokėti už įvairius dalykus ir netgi investuoti. Maža to, atsiskaitant BitCoin nereikia tarpininko, kuris užtikrintų valiutos patikimumą, pakanka pirkėjo ir pardavėjo. Ore.lt šiame straipsnyje apžvelgia daugiau nei dvi BitCoin puses.
Kam išvis reikalingi pinigai?
Yra nemažai socialinių mokslų teorijų, aiškinančių kam išvis reikalingi pinigai. Jos paprastai būna ilgos, painios ir nuobodžios, o jų esmę galima nusakyti keliais žodžiais. Pinigai reikalingi kaip atsiskaitymo priemonė ir kaip būdas saugoti turtą. Ekonomikos teorija dar pridurtų, kad taip pat reikalinga kokia nors valdžia, užtikrinanti pinigų vertę, t.y. kontroliuojanti infliaciją bei užtikrinanti įvykusio sandėrio teisėtumą. Bet ar tikrai?
Prieš kelis šimtus metų Mayer Amschel Bauer Rotschild sakė: “Leiskite man kontroliuoti pinigų kiekį šalyje ir man nerupės kas kuria įstatymus”. Nors šiai citatai beveik keli šimtai metų ji vis dar verčia nemaloniai nusipurtyti nūdienos kairiuosius intelektualus.
BitCoin galėtų būti laikomas alternatyva tiek neoklasikinei ekonomikos teorijai, tiek minėtam požiūriui, nes šios valiutos niekas nekontroliuoja. Tiesa, ar tai privalumas, ar trūkumas dar nėra iki galo aišku.
Kaip atsirado BitCoin?
BitCoin buvo pristatyta individo, pasivadinusio Satoshi Nakamoto, prieš beveik penkerius metus 2008-aisiais. Leidinys “The New Yorker” bandė išsiaiškinti šio asmens tapatybę, bet nesėkmingai. Kalbama, kad tai galėtų būti ne vienas, o keli žmonės. Beje, pati mažiausia BitCoin valiutos dalis 1/1000000 pavadinta satoshi būtent kūrėjo garbei.
Tiesa, išsiaiškinti dėl kokių priežasčių apskritai atsirado BitCoin neįmanoma. Vieni kalba, kad tai galėjo būti talentingo kriptografijos studento hobis, kiti gi mėgina aiškinti, kad tai iš tiesų galėjo būti tam tikra protesto forma prieš nusistovėjusią tvarką.
BitCoin yra visiškai atviro kodo produktas ir kiekvienas norintis gali peržiūrėti ir netgi modifikuoti programinės įrangos struktūrą. Ji veikia labai panašiai kaip torrent‘ai ir kiti kompiuteriniai tinklai. Paprastas ir žavus paaiškinimas yra video nuorodoje, o kiek ilgesnis – žemiau.
Kaip veikia BitCoin?
Yra keli būdai įsigyti virtualios valiutos. Pirmasis pats paprasčiausias – tiesiog jos nusipirkti. Antrasis – kur kas įdomesnis. BitCoin galima išsikasti. Sakykime, Jūs vienaip ar kitaip įsigijote kelis BitCoin ir norite nusipirkti kelis dalykėlius iš keistos internetinės parduotuvės Tolimuosiuose Rytuose. Kas iš tikrųjų vyksta, kai paspaudžiate “apmokėti‘?
Kiekvieno sandėrio metu sugeneruojami du raktai, kurie iš tikrųjų yra skaičių sekos. Vienas jų lieka pirkėjui, kuris naudoja jį patvirtinti sandėrį. Kitas tampa viešu ir prieinamu kitiems vartotojams. Taigi sandėriui įvykdyti reikalingi du raktai. Tačiau tai neapsaugo sistemos nuo galimybės išleisti tą patį virtualų bankontą kelis kartus. Jei būtų centrinis bankas, tuomet visi sandėriai būtų vykdomi per jo sistemą ir taip būtų išvengta šios problemos. Kaip BitCoin įveikė šį sunkumą?
Vietoj banknotų su skirtingais serijos numeriais, BitCoin tinkle yra dviejų rūšių failai su patvirtintais sandoriais: vienu metu valiuta buvo keičiamasi tarp vartotojų, o kitu metu valiuta buvo sukurta.
Tarkime, vartotojas Jurijus sukūrė 50 BitCoin banknotų. O tada už juos įsigijo naują Nick Cave albumą iš neaiškaus perpardavinėtojo kažkur interneto tyruose. Idant šie du veiksmai būtų patvirtinti, likę BitCoin vartotojai (kitaip tariant, kompiuterių tinklas) turėtų sutikti su minėtais veiksmais. Kadangi log failas yra prieinamas viešai, kiekvienas vartotojas patikrina jį ir jei dauguma sutinka, sandėris patvirtinamas. Visai tai atrodo kaip paprasta ir elegantiška idėja, bet kaip tai veikia, kai tinkle yra milijonai vartotojų, o failai su sandorių istorija siekia šimtus tūkstančių eilučių?
Satoshi Nakamoto sugalvojo elegantišką išeitį. Norintiems pasigilinti, straipsnis čia, o paprastesnė versija žemiau.
Taigi Nakamoto pasiūlė du dalykus: hashing (paaiškinimas čia) ir brute force (paaiškinimas čia). Trumpai tariant, hashing yra būdas kaip vieną skaičių paversti kitu. Pavyzdžiui, Ore.lt redaktorius yra XXX. Pasinaudoję hashing, galime jo vardą paversti skaičių seka. Svarbu tai, kad pamatę skaičių seką negalėsime atkurti tikrojo redaktoriaus vardo, nes nežinome algoritmo. Žiūrint iš kitos pusės, pries akis matydami XXX vardą, taip pat negalime atspėti, kokia bus skaičių seka. Dėl šios priežasties hashing vadinamas vienakrypčiu procesu, kurio pakeisti negalima.
Kiekvienas naujas sandoris skelbiamas BitCoine tinkle, tačiau dėl didelės apimties jis suskaidomas į blokus. Kiekviename bloke yra duomenys apie naujus ir dar nepatvirtintus sandorius ir dalis senojo bloko, kuri paimama iš ilgiausios blokų grandinės, kuri laikoma teisinga istorija (kitaip tariant log failu). Tačiau tam, kad naujas blokas taptų senosios grandinės dalimi, tinklas turi sukurti sandorio failą, kuris susietų abu blokus. Tam, kad būtų išvengta sukčiavimo šis procesas turėtų būti labai brangus individui ir santykinai pigus tinklui. Tam naudojamas auksčiau minėtas hash.
Pavyzdžiui, imkime hash, kuris bet kurį duotą skaičių paverčia kitu skaičiumi tarp 0 ir 1.000. Tarkime, hash sukurtas taip, kad apytikriai vienu atveju iš 100 tas skaičius yra mažiau nei 11. Taigi, norint sujungti du blokus (ir taip patvirtinti sandorį) tinklas ir sprendžią šią užduotį. Kitaip tariant, bandoma pakeisti duotuosius duomenis taip, kad rezultatas būtų mažiau nei 11 (ar kokia nors kita riba). Kai gaunamas sprendimas, jį patvirtina kiti tinklo nariai. Taip sujungiami blokai ir sandėris patvirtinamas be centrinio banko pagalbos. Tokiu būdu galima tiek patvirtinti pervedimą iš vieno vartotojo kitam, tiek naujų BitCoins sukūrimą.
Tiesa, gali kilti klausimas, kas ir kodėl nustatinėja ribas. Atsakymas visai paprastas. BitCoin kūrėjai paskelbė, kad šios valiutos kiekis neviršys 21 milijono. Taigi, kuo daugiau BitCoin yra apyvartoje, tuo sunkiau sukurti naujus. Dėl šios priežasties BitCoin kūrimą galima pavadinti kasyba, nes tai primena brangiojo metalo, pavyzdžiui aukso, gavybą, kurio ištekliai Žemėje taip pat riboti ir kurį išgauti darosi vis sunkiau. Kadangi BitCoin kuriami vienodu greičiu, 21 milijono riba bus pasiekta maždaug 2030 metais.
Kažkiek sociologijos ir ekonomikos
Kaip rodo statistika, vieno BitCoin kaina, matuojant JAV doleriais, nuolat auga. Nors dar šio mėnesio pradžioje drastiškai krito. Dažniausiai pasikartojanti rinkos kaina buvo beveik 130 dolerių. Kaip išėjo, kad rinkos kaina už skaičių ir raidžių derinį tokia aukšta?
Žmonės (ar investicinės kompanijos) BitCoin veikiausiai perka dėl dviejų priežasčių: nori saugoti turtą (kažkuo panašu į indėlį banke) arba nori naudoti BitCoin kaip atsiskaitymo priemonę už prekes ir paslaugas. Ši valiuta turi mažiausiai dvi puses. Viena vertus, jos kaina turėtų kilti, nes yra ribotas kiekis BitCoins (21 milijonas), kita vertus, jeigu BitCoins nebus galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonės, nebus prasmės jų laikyti ir kaina kris. Maža to, BitCoin vertė nesusieta su jokia įprasta valiuta ar kokiu nors kitu realiu objektu. Taip pat nėra jokios oficialios institucijos, kuri užtikrintų rinkos stabilumą.
Antra vertus, būtent dėl decentralizacijos ir tarpininko tarp pirkėjo ir pardavėjo nebuvimo, atsiskaityti BitCoin paprastai yra pigiau nei įprasta valiuta. Be to, nereikalaujama jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų nei asmeninių duomenų. Dėl šios priežasties sandėriai visiškai anonimiški. Bet kaip tik todėl įvairūs valdžios organai kritikuoja BitCoin, esą tai narkotikų ir ginklų prekeivių valiuta, kuria visiškai anonimiškai galima įsigyti visokių draudžiamų dalykų.
BitCoin nėra vienintelė virtuali valiuta, bet vienintelė decentralizuota ir pasikliaunanti ne centrinio banko (ar kitos institucijos) nustatytomis taisyklėmis, bet matematine logika. Kol kas sunku pasakyti, kokia bus BitCoin ateitis. Tačiau be jokios abejonės, tai nepaprastai įdomus ekonominis ir sociologinis eksperimentas, į kurį tikrai verta užmesti vieną kitą akį.
Komentarai