„Positivus 13“ – festivalis žmonėms

Nors visi festivaliai organizuojami žmonėms, ne laukiniams gyvūnams, tačiau ir festivaliuose galioja miško įstatymai: reperiai negeria iš metalistų pelkių, o hipsteriai nesidalina muzikos samanomis su urlaganais. Kitaip tariant, festivaliai organizuojami subkultūroms ir jų atstovams, o ne bendrai visuomenei. Vienintelis didesnio mąsto ir vienijančių tikslų turintis „Be2gether“ turėjo panašų idėjinį užtaisą, kaip ir „Positivus“, deja, šįkart galime rašyti tik apie vieną – Salacgrivoje, prie Baltijos jūros vykstantį festivalį.

Erdvės ekologija

Pirmiausiai norėtųsi pagirti „Positivus“ už protingai išdėliotas erdves – keturios muzikos scenos, menui skirta paunksmė ir kino teatras išdėlioti pušyne netoli jūros. Visa ši kultūrinio veiksmo teritorija atskirta nuo palapinių miestelio ir parkavietės kelio juosta bei penkiolikos minučių atstumu. Scenos patogiu išdėstymu ir savo programa tampa žmonių judėjimą koordinuojančiais taškais. Pasibaigus vienam koncertui, minia paprastai ir gana greitai gali klausytis kitų atlikėjų kelias minutes pakulniavę link kitos koncerto vietos.

Koncertinėje festivalio erdvėje išskirtume kelias zonas: koncertinės vietos ir autsaideriška klubinės muzikos scena prie jūros, maisto zona, spaudos atstovams skirta palapinė, kurioje galima ne tik rašyti straipsnius ir darbuotis festivalio labui, bet ir iš karto „pasisemti“ medžiagos ir įkvėpimo savo straipsniams – susitikti ir kalbėtis su atlikėjais ir pan. Be to, pozityviai veikė vaikų žaidimo aikštelių zona, meniškos instaliacijų salelės, išsiskirsčiusios po viso festivalio teritoriją. Pramogų zona iš dalies panašėjo į vartotojiško „Akropolio“ aikštelę – joje galima pasidažyti, laimėti prizą, nuogam nusifotografavus gauti akinius, išsivirti karšto šokolado, pritrūkus lėšų iš karto vėl išsigryninti pinigų bankomate. Ši zona ir pagrindinių rėmėjų vardais pavadintos scenos buvo puiki proga pasireklamuoti festivalio rėmėjams, įskaitant ir nemokamai visą laiką dalinamą „Coca- Colos“ skardinių akciją.

Koncertinės ir miegamosios zonų atskyrimas nulėmė ir alkoholio taisykles – į palapinių miestelį galima įsinešti kad ir trilitrinį alkoholio, tuo tarpu į koncertų teritoriją neleidžiama gabenti nei maisto, nei vandens lašelio. Iš dalies logiška – juk žmonės visada vežasi alkoholio, tiesiog dabar nereikia jo slėpti ir užkasinėti žemėje prie patikrinimo punktų. Jeigu atvažiavai gerti, o ne klausytis muzikos, gali gerti sau palapinių miestelyje. Klausydamasis muzikos, būk mielas, pirk alkoholį iš „Tuborg“ ar „Jėgermeisterio“ kioskų. Tiesą pasakius, girtų buvo mažiau nei bet kuriame LT festivalyje. Vadinasi, ir mažiau šansų gauti iš butelio į kaktą.

Ar galima apdrausti laiką?

Koncertai prasideda tiksliai pagal numatytą grafiką, kai kurie net šiek tiek anksčiau. Net headliner’iai Sigur Ros pradėjo tiksliai pagal nustatytą laiką – 23.00. Apskritai buvo smagu klausytis atlikėjų ankstesniu paros metu, o ne antrą ar trečią valandą nakties, ką jau kalbėti apie gana dažną vėlavimą. Kai laukimo ir promilių laipsnis galvoje jau groja atskirą koncertą, vargu, ar adekvačiai galima išgirsti, kas vyksta tikrojoje scenoje. Todėl „paankstinta“ programa – nuo pirmos valandos dienos iki pirmos nakties grojanti muzika pagrindinėje scenoje ir iki ryto veikianti paplūdimio scena norintiems pratęsti vakarėlį, visiškai pasiteisino.

Dar vienas dalykas, aktualus ir mūsų festivaliams – informacija internetiniame „Positivus“ puslapyje apie rekomenduojamą atvažiavimo laiką ir numatomą laukimo trukmę, atvažiavus vėliau, po penktos valandos vakaro. Tai padėjo ne tik išvengti spūsčių (atvažiavę lygiai penktą tapome parkingo viduriuku, iki nakties apstatytu dar keliais tūkstančių mašinų), bet ir pozityviai nuteikė žmonių požiūrį bei skatino realistiškiau planuoti laiką.

Įsimintiniausi išgirsti atlikėjai

Tenka pripažinti, kad ne visus koncertus spėjome išklausyti. Intensyvi ir turininga festivalio programa bei keturios muzikos scenos skatino ne tik miklinti kojas ir ausis lakstant nuo scenos prie scenos, bet ir simboliškai pailsėti nuo garsų prie jūros ar miško paunksmėje. Tad pasikuklinsime parašydami tik kelias impresijas apie išgirstus ir įsimintus atlikėjus.

Estų kilmės atlikėja Iiris pateikė taiklios, tačiau normatyvios pop muzikos kokteilį, paskanintą infantiliais pasisakymais tarp dainų. Beveik įtikinusi, kad nerūpestingos synht pop dainelės yra jos vizitinė kortelė, Iiris staiga prisėdusi prie klavišinių sugroja lyrišką, tačiau vietomis nuožmią baladę, parodydama, kad jos vidinis pasaulis yra sudėtingesnis, nei mes manome.

Apskritai penktadienis buvo stebuklų metas – Crystal Castles švilpiančios ir tvinksinčios sintezatorių sekvencijos reverberacijų jūroje skandino vokalistę, vieną po kitos degančią cigaretes. O pasirodžius Twenty One Pilots teko pasitrinti akis – ar tik ant scenos nebus užlipę reperis Eminem ir Travis Barker, grupės Blink 182 būgnininkas, savo nuoširdžiu darbu uždegę publiką ryte ryti kiekvieną scenos žodį.

Visi festivalio atlikėjai – profesionalai, ne tik besimėgaujantys scena ir kūryba, bet ir žinantys, kad koncertavimas – darbas, įtraukiantis ne tik kūrinių atlikimą, bet ir sceninį įvaizdį, bendravimą su publika ir pan. Prie tokių atlikėjų priskirtini jaunas ir charizmatiškas Tom Odell, electro pop dainomis sutraukusi didžiulę masę paauglių Charlie XSX, poetiškai bendraujanti ir dovanas dalijanti danų grupė Efterklang, užvedanti DJ ketveriukė C2C.

Vienintelis šio žaidimo leido sau nepaisyti Jónsi iš Sigur Rós. Tačiau ir be tokių pastangų fanai išsirikiavo prieš valandą iki koncerto pirmose eilėse ir kuo mažiau laiko liko, tuo tvirtesnė bendruomenė telkėsi prie scenos, nusiteikusi nepraleisti į priekį naujakurių. Islandų elfus minia pasitiko triukšmingai ir tokiu tonu lydėjo visą pasirodymą, tik du kartus per koncertą grupės vokalistas Jónsi, judindamas kelis pirščiukus skatino užhipnotizuotą publiką pabusti ir prisijungti prie scenoje vysktančios misterijos. Be abejonių, tai – esminis festivalio koncertas, kurio metu galima patirti kitokias jausenas ir prisilietimą prie nežemiškų sferinių garsų judėjimo.

Koncerto pabaigoje į scenos priekį atėjus nusilenkti dvylikai muzikantų buvo galima susipažinti su šio orkestro sandara, sukuriančia laikinos amžinybės efektą. Aišku, be muzikantų yra ir krūva papildomų žmonių, kurie rūpinasi šio darinio visaverčiu egzistavimu. Grupei buvo pastatytos dvi atskiros palapinės, kuriose įsikūrė muzikantai ir vadybininkų ofisas. Sigur Rós garso operatorius, pasirodo, ne mažesnis mistikas, reguliavęs ne tik techninius parametrus, bet ir pasitiesęs kilimėlį bei aplink garso pultą susidėjęs Marijos, Budos ir keramikinių eglių statulėles.

Be ilgai lauktų Sigur Rós, įsiminė kanadiečiai Suuns, tapę intriguojančia festivalio detale. Psichodeliški ir motoriški, bet kartu ir stichiški, be jokių stilistinių svyravimų laikė kuždesių ir intymaus kūniškumo kryptį. Apskritai užatlantinės grupės buvo įspūdingiausios. Darwin Deez tai dar kartą paliudijo savo ypač nuotaikingu, choreografija papildytu koncertu.

Latviška scnena buvo pagerbta Zodiaks pasirodymu. Pasižiūrėti legendos sugrįžimą vertėjo bent jau iš kultūrinių paskatų. Šie retro futuristai neabejotinai stovi ant aukščiausio muzikinio laiptelio, tai liudija ir tūkstantinė publika susirinkusi prie scenos.

http://www.youtube.com/watch?v=xyPVHKjiOIQ

Pozityvūs lietuviai

Šiais metais delegatų iš Lietuvos kaip niekad daug – Rasabasa, Markas Palubenka, Kurak, Fingalick ir kt. Galima pastebėti, kad Colours of Bubbles jau turi savo publiką, kuri aktyviai ir emocingai priima grupę. Muzikantai teisingai sudėliojo dainas, pabaigoje atlikdami indie roko maniera parašytą himną ir sulaukę klausytojų emocijų piko. Toje pačioje „I Love You Stage“ groję Without Letters skambėjo kaip niekad užtikrintai ir raiškiai.

Nuėję į paplūdimio sceną gavome kiaurai veriantį jūros vėją ir liūdnais veidais susijunginėjančius Jesse muzikantus. Žmonės aplink taip pat entuziazmu netryško, tad faktas akivaizdus – prieš stichiją nepakovosi ir šokančios minios čia nebus. Antra vertus, šis gamtinis nepatogumas turėjo atstatomųjų savybių klausos organams. 10-15 min. vėjo masažas puikiai pailsindavo po didelio garso nualintas ausis ir nuteikdavo pozityviai klausytis kitų pasirodymų.

Pozityviausi įspūdžiai

Pozityvi nuotaika buvo užprogramuota iš anksto ne tik kuriamu festivalio įvaizdžiu ir programa, subalansuota įvairaus skonio lankytojams, bet ir paties festivalio metu – savanorių raginimu „papypsinti“ įvažiuojant į festivalio teritoriją. Be to, buvo pasirūpinta kiekviena detale ir kūrybingai su išmone pateikiami (ne rėmėjų) stendai – kad ir (ne tik) vegetarams skirtas šviežių vaisių ir daržovių kioskelis su dubenyje plaukiojančiomis nuskustomis morkomis ir nuostabia plikomų mėtų bei imbiero arbata. Akis ir piniginę atverti skatino Latvijos dizainerių palapinės ir butikai, o nugaras ir kojas pailsinti – tarp medžių iškabinėti hamakai. Patiko ir daugumos meninių instaliacijų interaktyvumas – sukabintos ir greitai kasomis virtusios virvės, į judesius reaguojanti lempa, garso dušas, kuriame trumpai pristatoma muzika ir festivalio repertuaras. Šeštadienio rytą mus pasitiko ne tik oro prognozių neatitinkanti saulė, bet ir ką tik išleistas festivalio laikraštis su jį aplankiusio Estijos prezidento nuotrauka bei įvairių žurnalistų penktadienį girdėtomis muzikos apžvalgomis. Profesionalus ir svetingas organizatorių požiūris nuteikė geranoriškai priimti ir tam tikrus nesklandumus (pavyzdžiui, neatitinkantį lankytojų skaičiaus dušų kabinų ar tualetų skaičių palapinių miestelio teritorijoje). Todėl nenuostabu, kad ir publika buvo pozityviausia iš iki šiol matytų festivalio lankytojų.

“Positivus” festivalis