Į didžiausią tris dienas vykusį skaitmeninės kultūros konferenciją Europoje “Re:publica” šiemet susirinko virš 5000 “digital natives”. Jei medijų meno festivalis “Transmediale” šiemet Berlyne skelbė, jog laisvo interneto mitas subliuško ir atėjo metas tvarkytis su pasekmėmis ar jas apmąstyti, Republica šaukia: “Into the Wild”. Internetą kritikuoti ir veikti, mąstyti bei formuoti taktikas lemta, ne – būtina, tiems, kurie gyvens nuolat atsinaujinančių technologijų apsuptoje aplinkoje, taigi – visiems.
Ne paslaptis, jog internetas stebimas visų, kas tik tam turi išteklių. Vokietijoje savo “interneto entuziazmu” išgarsėjęs žurnalistas Sasha Lobo apverkė mus, šią situaciją kritikuojančius ir nieko nedarančius jai pagerinti. Savo kalbos ironišku pavadinimu “Apie tautos padėtį” pradžioje jis pasakojo apie Perkūno oželio (toks paukštis) rėmėjų Vokietijoje tinklą ir apie jų kasmet surenkamus milijonus eurų, skirtus Perkūno oželiui gelbėti. Komercializuojamo ir šnipinėjimo tikslams skirto – šiandieninio – interneto kritikai, anot Lobo, dažnai tik kalba, bet nei pinigų aukoja, nei su tokiais klausimais dirbančių organizacijų kuria, nei apie savo vaikų ateitį galvoja: ar dar turėsime privačios erdvės sąvoką ateityje? Ar ir toliau pardavinėsime duomenis apie save bet kam? Ar domėsimės interneto šnipinėjimo klausimais iki tol, kol mus sudomins dar viena nauja tema (situacijos Ukrainoje apverkimas?), dėl kurios nieko nedarysime? Svarbūs klausimai, salė audringai plojo, galbūt ir ašarą braukė – tačiau kiek ryšis konstruktyviai veiklai pabudę iš emocinio porno?
“Re:publica” vyko Berlyno Kreuzbergo rajone, teritorijoje pavadinimu “Station”: klausantis paskaitų virš galvos važiavo metro, o kartą net pralijo pro stoge atsivėrusią skylę. Šaltos plytos, daug elektroninės muzikos ir miško vaizdų ekranuose supo šimtus pranešėjų. Kaip ir “internetą”, aprėpti “Re:publica” – sunku, o ir laiko daug neturite, todėl – trumpai apie įdomiausius su nuorodomis į pilnas kalbas.
Saskia Sassen – viena žymiausių globalizacijos teoretikių bei įspūdinga retorikė. Sassen plėtoja globalaus miesto konceptą – vietą, kurioje vystosi su tautine valstybe nesusiję identitetai bei kuriama materiali infrastruktūra globalizacijai vykdyti. Kitais žodžiais tariant, internetas sudarytas ir iš konrečiose vietose išsivyniojusių kabelių. Šioje kalboje Sassen pasakoja apie tai, kaip miestui plėtotis “plėšūnų dinamikos” būdu “padeda” finansų kapitalizmas.
“Kai algoritmai padaro mus permatomais ir kontroliuojamais per nuspėjamumą, galbūt turime tapti nenuspėjamesniais?” – skatino Matthias Bauer su Joerg Meyer, kurie savo pasirodymo metu ne tik nugirdė publiką, bet ir pasakojo apie kokteilių sudedamąsias dalis bei intoksikacijos paslaugas teikiančius verslus.
Sarah Harisson lydėjo Edward Snowden į Maskvą, kodėl jis nesėdi kalėjime. Harisson – žurnalistė, “Wikileaks” darbuotoja, šiuo metu gyvenanti egzilyje Berlyne. Ji laikoma viena svarbiausių asmenų šiandieniniuose debatuose apie interneto šnipinėjimus.
Evgenij Morozov – jauna žvaigždė technologijos kritikos pasaulyje iš Baltarusijos, šiuo metu studijuojantis Harvarde. Morozovas jau parašė keletą knygų apie tai, kaip diktatūros išnaudoja socialines medijas, kodėl kalbėjimas apie internetą veda prie naujo mito kūrimo bei plėtoja stiprią start-up bei mobiliųjų aplikacijų kritiką per konceptą “solutionism”, kuomet technologijas kuriantieji prisigalvoja fiktyvių problemų bei greitų, lėkštų jų sprendimo būdų. Morozovas klausia, ar mes suvokiame duomenis bei informaciją kaip turtą, ir, jei taip, kodėl ir kaip naudojamės technologijomis?
Diskusija su Alena Popova bei Oksana Romaniuk buvo keista. Romaniuk – žurnalistė iš Ukrainos, palaikanti Ukrainos revoliuciją. Popova – medijų konsultantė, siekianti pagerinti Rusijos valdžią bei įvaizdį per IT inovacijas. Romaniuk Ukrainos revoliucija – diskurso lūžis, orientacijos į rytus pakeitimas vakarietiškomis vertybėmis (kad ir ką tai reikštų, ne pro-Putino vertybėmis), Popova – už visų žmonių draugiškumą ir politikos/vyriausybių bei piliečių nesutapatinimą (jauki pozicija, bet kas toliau?).
“Google Nest” hoax’as fantastišku pavadinimu “Your Data, Our Future” (“Tavo duomenys – mūsų ateitis”) apie “naujus” “Google” produktus Google-Bye (numirus apie tave surenkama visa informacija ir pristatoma draugams), Google-Hug (aplinkinių pažinimas per apsikabinimus koordinuojančią programą) ir kt. – juokas, bet kartu ir nuostabi PR akcija. Ar galėtų “Google” tokioje konferencijoje kaip “Re:publica”, kurioje iš “Google” arba šaipomasi, arba kritikuojama, arba ši organizacija ignoruojama (bent jau viešai), surengti rimtą pasirodymą? Ne. Ironija – geriausias ginklas.
Puiki rašytojos Priya Basil esė apie su žmonių santykius su technologijomis. Taip, santykius: brutalius, priklausomybę skatinančius, ir smurtą normalizuojančius, bei savarankiškumo, nepriklausomybės paieškos per šių santykių apmąstymą.
Alexa Clay, “The Misfit Economy” knygos autorės, vedama diskusija su “Amish” prieskoniu bei giesmėmis: “Amish Futurist“. Lėtumo, mąstymo, socialumo, ateities vizijų svarba šiuolaikiniame technologizuotame, vienišame, egoistiškame pasaulyje:
Komentarai