Minskas atrodo gerokai tolimesnis nei, tarkim, Berlynas, Amsterdamas ar Londonas, kur keliaujame vien dėl mėgstamos grupės koncerto ar gero reivo. Tuo tarpu Baltarusijos sostinė, esanti už pusantro šimto kilometrų nuo Lietuvos sienos, atrodo, nutolusi keliais dešimtmečiais. Ten keliaujame nebent dėl post-sovietinės egzotikos, truputį pasibauginti diktatūros šešėliais, pažiūrėti ledo ritulio ir su palengvėjimu grįžti po ES sijonu.
Su interneto svetainės Experty.by idėjų generatoriumi Dmitrijumi Bezkorovajnu virtualiai susipažinome, kai jis užsienio eskperto teisėmis pasiūlė apžvelgti praėjusių metų Baltarusijos albumus ir juos įvertinti. Kas iš pradžių atrodė vien pelai, kantriai prasijojus pasirodė ir grūdų. Kai kurie jų buvo tokie gyvybingi, kad net užėmė savo vietą grotuve. Vėliau su Dmitrijumi gyvai susitikome Talino muzikos savaitėje, kurioje pasirodė ir vieni įdomiausių šiandienos Baltarusijos atlikėjų patyrę Petlya Pristrastyia ir jaunuoliai Super Besse.
Pokalbyje praveriame Baltarusijos muzikinio gyvenimo duris ir tikimės, kad atstumas tarp Vilniaus ir Minsko mūsų galvose bent šiek tiek sumažės.
Pradžiai keletas žodžių apie save. Kaip atsitiko, kad gimei Rusijoje, o apsigyvenai Baltarusijoje?
Iš tikrųjų viskas dar sudėtingiau. Pagal kraujo ryšį esu 100% ukrainietis, gimęs Rusijoje, nuo 2 iki 8 metų gyvenęs Čekijoje, o didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Baltarusijoje. Paprasčiausiai mano tėvas buvo kariškis. Atsimenu, buvau visai mažas ir iš klausos mokiausi čekiškai, kai atvažiuodavau pas gimines į Ukrainą, mokiausi suprasti ukrainietiškai. Vėliau jau čia, Baltarusijoje, išmokau ir baltarusiškai. Visos šios tarpkultūrinės patirtys labai praturtina. Paskutiniaisiais metais, dėka, visų pirma, Ramūno Zilnio, Lauro Lučiūno, Vaido Stackevičiaus ir „Vilnius Music Week“, atsirado daug gerų draugų Lietuvoje, jau pradedu galvoti, gal metas mokytis lietuviškai (šypsosi).
Tavo diplominio darbo tema buvo „Pramogų verslo žodyno vertimas iš anglų į rusų kalbą“. Kokius esminius dalykus atradai?
Viskas gerokai juokingiau, nei gali atrodyti. Rimtu veidu verčiau The KLF knygą “The Manual – How To Have A Number One The Easy Way”. Bill Drummond ir Jimmy Cauty su savo daugybe projektų man iki šiol yra ypatingi pramogų verslo personažai, atlikėjų prastūmimo ir prodiusavimo srityje gerokai aplenkę laiką. O pats diplominis darbas, nemanau, kad turėjo ypatingą vertę – paprasčiausias žodynas, sudėliotas kelių dešimčių puslapių teksto pagrindu.
Esi vienas Experty.by įkūrėjų, ar ne? Kodėl nusprendei pradėti tokį projektą?
Iš vienos pusės labai svarbus bendras kontekstas – ženkli baltarusiškos muzikos dalis, kaip dažnai nutinka su nedidelių šalių lokalia muzika, iš esmės egzistuoja tarsi už svarbių kanalų informacinio lauko ribų. Tarkim, ryškios ir reitinguojamos roko radijo stoties Baltarusijoje tuo metu nebuvo ir iš esmės meinstrymo segmente nėra iki šiol. Elektroninės ir/ar alternatyvinės muzikos – juolab. Televizijoje viskas dar liūdniau. Kai 2008-aisiais paleidome savo puslapį, dar egzistavo, tačiau jau paskutinius mėnesius gyveno „Muzykalnaja gazeta“ – visų laikų geriausias baltarusiškas muzikinis leidinys.
Yra įdomios baltarusiškos muzikos, tačiau publika apie ją nelabai žino, išskyrus labiausiais išsuktus vardus — informacinis vakuumas, kurį reikėjo užpildyti. Čia pasitaikė svetainė www.metacritic.com, kurioje iš įvairių šaltinių surenkamos įrašo recenzijos ir išvedamas vidurkis. Man tai labai patiko, bet susidūriau su problema, jog surinkti 3-4 skirtingų baltarusių autorių apžvalgas vienam albumui galima tik keliems žinomiausiems įrašams. Tuomet surinkau vienminčių komandą ir keturiese pradėjome rašyti recenzijas 50-60-čiai albumų per metus, talpinti juos į grotuvus, sudarinėti reitingus, rengti apdovanojimus. Po truputį į šį procesą įtraukėme beveik visus vietinius žurnalistus, kurie domisi baltarusiška muzika mūsų spektre (rock-pop-alternative-folk), vėliau, vardan nepriklausomo žvilgsnio iš šalies, pradėjome kviesti ir užsieniečius — iš tų 5 valstybių, su kuriomis ribojasi Baltarusija.
Per 7 metus apžvelgėme daugiau nei 400 albumų, kiekvienam — mažiausiai 4 recenzijos. Mūsų tikslas — ne tiek parodyti kad vienas ar kitas albumas yra pats pačiausias. Nepretenduojame ir į paskutinės instancijos tiesą. Skelbiame įvairias nuomones, stimuliuojame dialogą, stengiamės sukelti šurmulį. Todėl, be apdovanojimų, turime ne vieną bendrą metinį top’ą, o keturias skirtingas jo versijas: nuolatinių, bendrą Baltarusijos ir užsienio kritikų bei lankytojų.
Be nepriklausomų ir nekomercinių muzikos media kanalų, kuriais rūpinasi entuziastai, Lietuvoje yra tik keli profesionalūs muzikos žurnalistai. Kokia situacija Baltarusijoje?
Šiandien mūsų projekte dalyvauja 15 kritikų. Būtina sąlyga — baltarusiškos muzikos procesų viešinimas ir analizė. Kasmet atnaujiname ir koreguojame sudėtį, kad išlaikytume aktualumą. Yra keletas garbingų metrų, tačiau jų mažai.
Trečdalis mūsų ekspertų daro savo nepriklausomas ir nekomercines muzikines svetaines, tapusias ilgalaikiais ir įtakingais projektais. Likusieji dirba daugiausia kokiems nors nepriklausomiems kanalams — dažniausiai interneto, kartais radijo ir televizijos.
Inicijuojame ir jaunųjų kritikų atsiradimą. Tarkim, vienas mūsų etatinių ekspertų — pernai paskelbto kastingo nugalėtojas. Stengiamės dirbti su ateities vizija.
Minską ir Vilnių skiria tik 180 kilometrų, tačiau žinome vos keletą Baltarusijos vardų… Kartais Lyapis Trubetskoy ar Max Korzh čia koncertuoja, tačiau nei vidutinio dydžio klubuose, nei vasaros festivaliuose jūsų atlikėjų nėra. Kodėl?
Čia susiduriame su visu kompleksu problemų. Iš vienos pusės, pakankamai brangios vizos ir kalbos apribojimai. Vargu, ar yra prasmės Lietuvoje dainuoti rusiškai ar baltarusiškai, vargu, ar yra prasmės dainuoti lietuviškai Baltarusijoje. Net ir angliškai ne viskas jau taip paprasta. Tiek mūsų, tiek jūsų atlikėjai stengiasi iškart patekti į dideles Vakarų (Europa, JAV) arba Rytų (Rusija, Ukraina) rinkas, o į nedideles auditorijas nekreipia dėmesio.
Tačiau rimtai užsikabinti TEN gali vienetai — visi tai puikiai suprantame. Todėl nedidelės rinkos ir jų mainai taip pat gali suvaidinti atlikėjams svarbų vaidmenį. Apie tai nuolat kalbame su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, susitikę Vilniaus ir Talino muzikos savaitėse ir kituose renginiuose.
Beje, yra ir pirmieji žingsniai — tarkim, pastaraisiais metais Baltarusijos atlikėjus galima pamatyti tokiuose festivaliuose kaip „Galapagai“ ar „Vilnius Music Week“. O pas mus lankosi lietuviai: Markas Palubenka, Biplan, KeyMono. Manau, palaipsniui šis bendradarbiavimas tik stiprės.
Iš kitos pusės, ar Baltarusijos auditorijai žino lietuvių atlikėjus?
Žinomiausias ir populiariausias lietuvių atlikėjas Baltarusijoje — Alina Orlova. Ji koncertavo čia jau 4-5 kartus ir surinkdavo iki 1000 žmonių. Likusieji pasirodo tik kokių nors akcijų metu.
Vertinant 2013-ųjų Baltarusijos albumus, Ore.lt labiausiai patiko projektai Ayva ir (((o))) – ar jie populiarūs pas jus?
Deja, ne. Baltarusijos elektroninė scena daro neblogus įrašus, tačiau dažniausiai juos kuria muzikantai-vienišiai, nemokantys ar nenorintys savęs stumti. Todėl juos mažai kas žino ir koncertuoja jie retai. Šiemet, dėka ir užsienio ekspertų įvertinimo Experty.by apdovanojimuose, (((o))) susilaukė nemažai dėmesio. Jei jis turėtų vadybininką, galėtų viską tiksliau ir plačiau realizuoti, o kol kas – keli pasirodymai Minske, ne daugiau. Beje, jo kūriniai aktyviai grojami jūsų „LRT Opus“ eteryje. Vėlgi, tai vyksta dėka mūsų puslapio ir jo apdovanojimų.
Kalbant apie alternatyvinę sceną — kokias įdomias bangas pastebi? Nekalbant, žinoma, apie daugybę copycats’ų. Pvz., Talino muzikos savaitėje mačiau įdomią ir šviežią grupę Super Besse.
Kalbant apie sąlyginę indie-pop-rock sceną, iš jaunimo Super Besse – šiuo metu patys perspektyviausi. Iš elektronikos, prie Ayva ir (((o))), pridėčiau That Sky ir Gran+. Iš labiau įsitvirtinusių — rokeriai The Toobes ir Petlya Pristrastyia; iš instrumentinės muzikos – Port Mone и Pafnutiy’s Dreams. Dar yra nuostabus kolektyvas Serebryanaya Svadba — alternatyvinis kabaretas, dabar labai populiarus Rusijoje, nuolat koncertuoja Vokietijoje. Beje, ir Vilniuje kažkada grojo.
…ir kalbant apie tą patį iš kitos pusės — ar tokiems atlikėjams yra kur groti Minske ir kitur?
Minske nėra labai daug vietų, tačiau ir nemažai. Yra sėdimų salių iki 2500 vietų ir didelių arenų nuo 4,5 (Sporto rūmai) iki 15 tūkstančių (Minsko arena), bet ten dažniausiai koncertuoja užsienio žvaigždės.
Yra klubas „Re:public» tūkstančiui žmonių — pagrindinė vieta dideliems alternatyviniams koncertams. Yra dar 3-4 aktyvūs panašios muzikos klubai („Saltime“, „Graffiti“, „Piraty“, „Tarantino“), kur telpa nuo 100 iki 500 žmonių. Sričių centruose (be Minsko, 5 miestai, kuriuose gyvena nuo 300 iki 500 tūkstančių) dažniausiai yra kelios nedidelės koncertų vietos. Beje, ne tiek daug alternatyvinių Minsko grupių gali ten pritraukti bent 100 žmonių. Na, o provincijoje viskas dar sudėtingiau.
Girdėjau, festivaliuose yra uždrausta pardavinėti alkoholį? Ar tikrai visi Baltarusijos festivaliai yra straight x edge? Skamba keistokai regione, kur alkoholis ir pramogos yra neatsiejami…
Iš tikrųjų tai nėra draudimas, bet net alus muzikiniuose festivaliuose pardavinėjamas labai labai retai. Tik dideliuose, kurių organizatoriai sugeba susitarti su valdžia. Tokie griežti alkoholinių gėrimų ir saugumo reikalavimai renginiuose buvo priimti po 1999 metų tragedijos, kai nemokamo roko koncerto, kurį rėmė alaus darykla, metu susidarė spūstis, nusinešusi 50-ies žmonių gyvybes. Prasidėjo stipri kruša ir visi skubėjo į požeminį praėjimą, kur viskas ir nutiko. Tai iš tikrųjų labai rimtas įvykis, bet, mano nuomone, valdžia su tokiais apribojimais persistengė. Juk Europoje vyksta festivaliai su alumi ir 20-30 tūkstančių žmonių ir viskas normaliai. Tačiau valdininkams kartais lengviau viską uždrausti nei iš esmės išnagrinėti įvykį ir iš to pasimokyti.
Koks vietinis kūrinys, tavo nuomone, galėtų tapti šios vasaros himnu?
Jei kalbėt apie kažkokį masinį hitą, tai kol kas jokios ryškios dainos būtent šiai vasarai Baltarusijoje nepastebėjau.
Internete:
Komentarai