Prieš keliolika metų trindavausi prie Technikos bibliotekos, tuometinio “Draugystės” viešbučio ir kitose vietose, kur savo naminius vakarėlius rengdavo “Discomafia” kolektyvas. Tuomet tai buvo žiauriai progresyvu ir kieta. Ratas po rato ir visi pasijusdavo tarsi Niujorke. Ten, kur vėliau dešimtmetį praleido mūsų pašnekovas, vienas “Discomafia” variklių, Žilvinas Stumbras. Tuo metu jį šaukė kitu slapyvardžiu, tačiau šiandien jis žinomas kaip Zhill.
Kartu su “Boogaloo” ir dar keliais entuziastais, “Discomafia” įsuko Vilniaus šokių muzikos sceną iki 45-to greičio ir supažindino su tuo metu dar mažai kam žinomais garsais. Po to Žilvinas iškeliavo į Niujorką, kur įkūrė “Bagpak” įrašų parduotuvę, kartais pagrodavo, bet nuolat jautė vėsią Lietuvos trauką. Kai atrodė, kad vaikinas Niujorke jau įsigyveno ir surado savo vietą, sutikau jį vienoje Vilniaus gatvių. Netrukus pasigirdo ir Žilvino veiklos atgarsiai: renginių cikle “Disco Mafia Social Club” kiek kitokiu formatu atgimė senoji “Discomafia”, labai sėkmingai nuskriejo mėgėjų badmintono turnyro “Vilniaus plunksna” idėja, pernai Žilvinas kuravo vieną sceną “Lofto” festivalyje, kur tik vyko kas nors įdomesnio, pasirodydavo ir besišypsantis Zhill veidas.
Todėl nieko keisto, kad šiemet jis ėmėsi dar vieno iššūkio – darbo “Satta” festivalyje. Pradėjo tarsi nuo programos koordinatoriaus, tačiau dabar rūpinasi gerokai daugiau festivalinių reikalų ir, kaip jį vadina latviai, Žilvins Strumbrs siekia sujungti muziką su gamta. Vieno praėjusių festivalių šūkis: “Nevaryk į Sattą, nes negirdėjai 85% grupių”, šiemet nelabai tinka, nes žinomi vardai pilasi kaip iš gausybės rago: Forest Swords, Dirty Beaches, Kode9, King Midas Sound, Submotion Orchestra, Sekuoia, Sei A, Oneman, Clap! Clap!, Mumdance & Logos ir kt.
Spausk play, klausom Zhill mikso ir skaitom jo pasakojimus apie gyvenimą ir festivalius.
Po audringų „Discomafia“ laikų, ilgą laiką gyvenai Niujorke, įkūrei ten „Bagpak“ leiblą, bet grįžai ir dabar judini Vilniaus sceną. Nepatyrei kultūrinio šoko, patekęs į nedidelę ir pakankamai ramią aplinką? Juk vietinė scena yra turbūt vieno Niujorko rajono dydžio…
Gali pasirodyti keista, bet elektroninės muzikos scena Niujorke nėra tokia jau didelė, kaip kad gali atrodyti. Aišku, scena scenai nelygu, bet vis tik surinkt kelis šimtus prisiekusių fanų stabiliai kiekvieną kartą – tuo pasigirt galėtų tik vienetai promouterių.
Daug kas buvo labai nustebę mano sprendimu važiuot į Lietuvą spalio mėnesį ir dar pasilikt žiemai. Nu bet va, praėjo keli metai ir vis dar gyvas.
JAV pragyvenai nemažai metų. Kokie pasikeitimai Vilniuje ar Lietuvoje tau padarė didžiausią įspūdį?
Metus Naujame Orleane ir 10 Niujorke to be exact.
Vienas didesnių pastebėjimų būtų tas, kad mes čia Lietuvoj labai skubam nusėsti ir pradėti žaisti namus. Rūpintis ateities karta, be abejo, yra šventas reikalas, bet jei dėl to kenčia klubinis gyvenimas, tai jau verčia susimąstyt (šypsosi).
Kuriame „Satta Outside“ festivalyje apsilankei pirmą kartą? Ką nors atsimeni? :)
Klausimas klastingas, kaip čia dabar nepasimaut… Sakykime taip – buvo visko (šypsosi). Jei rimtai, tai taip. Atsimenu viską – įspūdžių pabuvęs “Satta” feste parsiveži metams į priekį, tiek muzikos, tiek žmonių ir dalyvių, tiek atmosferos prasme. Kiekvieną kartą, žiūrint nuotraukas ar video iš praėjusių metų, prisimeni, kaip gerai leidai laiką.
Gyvendamas Niujorke vis bandydavau savo vasaros atostogas pasiplanuot aplink, bet gaila, ne visada pavykdavo, tai ši “Satta”, jei neklystu, man bus 5-a.
Šiemet pilnu etatu prisijungei prie beveik visiškai atsinaujinusio „Satta“ organizacinio komiteto. Esi, pavadinkim, programos direktorius. Kokie pagrindiniai kriterijai tokio tipo festivalio atlikėjui?
Man atrodo, jog paišant kriterijus, iškart save limituoji, sukataloguoji ir padedi į lentyną su to kriterijaus pavadinimu, o tai, mano manymu, nėra sveika. Iki šiemet buvau gana artimas organizatoriams stebėtojas, tad galiu drąsiai teigt, kad “Satta” visada buvo už saviraišką visose formose, todėl kažkokių specialių kriterijų nėra. Iš kitos pusės, noras nustebinti ir parodyti kažką naujo visada yra, tai ir atlikėjai yra kalbinami turint tai galvoje.
Beje, muzikinę programos dalį taip pat šefuoja ir Vaiperio “Team Despotin” komanda. Šiais metais stengiamės, jog tai būtų kolektyvinė pastanga.
Kuriuo atlikėju festivalio programoje tu asmeniškai labiausiai džiaugiesi?
Iš šiuo metu jau paskelbtų, manau, tai būtų Dirty Beaches ir Forest Swords, bet kažkurio vieno išskirti tikrai negalėčiau, nes back to back klausau daug skirtingos muzikos. O naujienų dar bus, labai norisi, bet išduoti jų kol kas negaliu.
Turbūt labiausiai visiems rūpintis klausimas, kodėl „Satta“ persikraustė į Latviją?
Ši mintis brendo jau ne pirmus metus, o “Satta” jau kuris laikas migravo palei jūrą – šiemet net nepastebėjom kaip peržengėm sieną (šypsosi).
Plius festivalis tampa tarptautiniu, atsiranda daug galimybių ir progų draugauti Lietuvos ir Latvijos atlikėjams, menininkams, festivalininkams ir visiems dalyvaujantiems. Mums tai yra jaudinantis momentas. Tikiu, kad tai gali išaugti į ilgalaikę draugystę.
Tai į festivalį, kaip į užsienį, reikės važiuoti su asmens dokumentais ir eurais kišenėje?
Na, šiaip asmens dokumentą patartina turėti kišenėje net ir einant į parduotuvę (šypsosi), tai sakyčiau pasiimt jį su savimi būtų protinga. Papė, kad ir Latvijoj, nuo sienos vos dvidešimt kilų, bet pėdint atgal, jei prireiks ir pamiršai namie, gali būti tolokai.
O prie eurų jau teks priprast, niekur nedingsim, bet daugiau informacijos apie tai paskelbsime netrukus – sekite pranešimus.
Šiemet pasikeitė ir pavadinimas – vietoje visiems jau įprasto „Satta Outsaido“ liko tik „Satta festival“, kodėl?
Iš pradžių „Satta“ buvo baras, „Outside“ – jo išvažiuojamasis veiksmas. Baras liko nors ir svarbia, bet istorija, dalis festivalio dalyvių, ypač jaunesnių, su ja nebesitapatina – absoliuti dauguma ir pernai, ir užpernai, ir dar anksčiau sakydavo tiesiog „Varom į „Sattą“, o ne į „Satta Outside“, ane? Tuo labiau latviai, daugumai kurių šis festivalis apskritai vyksta pirmą kartą. Vardo sutrumpėjimas buvo natūralus atsinaujinimo procesas.
Šiemet „Satta“ skelbia „where electronic music meets nature“. Kas nutinka, kai elektroninė muzika susiduria su gamta?
Atsiranda mistinės jėgos ir perkelia tave į “Satta” kurortą – tu saugoji gamtą, o ji saugoja tave.
Beje, tikiuosi, tai nereiškia, kad festivalyje nebus gyvos muzikos?
Ne, tikrai ne. Turėsim ne vieną sceną su daug įvairių krypčių muzikos. Pagrindinėje scenoje gyvi pasirodymai, palapinėje kaip ir privalu – daug boso ir jėgos, dar kitoje scenoje gilesnės elektronikos ir taip toliau… Tikrai bus iš ko rinktis. Be to, ne instrumentai ar atlikimo būdas šiais laikais nusako kas yra “gyva” muzika, kituose iš pažiūros elektroniniuose festivaliuose juk irgi gausu gyvų pasirodymų. Čia labiau krypties nurodymas.
Kaip latviai reaguoja į „Sattos“ atėjimą? Juk su jais kita šneka, nei su viską apie „Sattą“ jau žinančiais lietuviais…
Iš tiesų buvome šiek tiek nustebinti, kad daug žmonių jau žino “Sattą” ir mini geru žodžiu. Ne vienas jų yra buvęs festivalyje, daug jau kurį laiką nori atvažiuoti, todėl žinią apie “Sattą” Papėje latviai pasitiko su entuziazmu. Smagu dėl to. Domisi ir žiniasklaida – tiek regioninė, tiek Rygoje susitelkusi, tiek radijo stotys, tiek portalai.
Pastaruoju metu turbūt daug tenka lankytis Latvijoje. Gal jau išmokai kokių naudingų frazių?
Paldies ir lūdzu. Praverčia visada. Nu ir dar “Ko jūs?”
Komentarai