Turbūt daugelis esate sudeginę ne vieną valandą prie stalo futbolo stalo. Arba bent akies krašteliu stebėję, kaip žaidžia kiti. Ir, be abejo, patyręs tą bejėgiškumo jausmą, kuris apima, kai kitoje stalo pusėje stovi bent kiek labiau patyrę žaidėjai. Atrodo, jie nieko nedaro, bet įvarčiai vienas po kito rieda į tavo vartus. Stalo futbolas – ne tik įgūdžiai, bet ir psichologija. Kartais gali priešininkui, liaudiškai tariant, tiesiog užkalbėti dantis. Bet, žinoma, visada smagiau, kai abi pusės panašaus pajėgumo. Lietuvos stalo futbolas šiuo metu yra 15-oje pasaulio reitingo vietoje, gerokai aukščiau nei mūsų “normalaus” futbolo rinktinė.
Beveik prieš 10 metų prie stalo futbolo stalo atsidūrė ir Eglė Gilė, naujo stalo futbolo klubo “Mažoji vėtra” įkūrėja. Kaip ji pati sako: “Kai paėmiau stalo futbolo rankenas, tai jau paleisti nenorėjau” ir 2008-aisiais metais ji su porininke Julija tapo pirmosiomis Lietuvos stalo futbolo moterų čempionėmis. Nuo to laiko Eglė visada arti stalo futbolo, o šiemet pagaliau įgyvendino mintyse ilgai brandintą idėją ir kviečia į Naujamiestį kartu pasukioti rankenų.
Visų pirma, trumpas prisitatymas: ką veikei iki „Mažosios Vėtros“ įkūrimo?
Iki „Mažosios Vėtros“ dirbau vienoje reklamos agentūrų. Mintis atidaryti stalo futbolo klubą atėjo jau senokai ir porą metų kryptingai link to ėjau.
Atsimenu, buvo toks sovietinis stalo futbolas, kur žaidėjai buvo įtaisyti įdubimuose ant spyruoklių. Ar teko tokiu žaisti?
Dabartiniuose Moksleivių rūmuose stovėjo du stalai dideliais apvaliais stikliniais gaubtais. Vienas buvo futbolo, o kitas krepšinio, su mygtukais. Tas futbolo stalas buvo su rankenomis, pertraukose tarp būrelių tas rankenas mielai pasukiodavau.
Vilniaus stalo futbolo istorija prasidėjo nuo legendinio „Play“ klubo. Ar ten pirmą kartą ir prisilietei prie futbolo stalo?
Tikrai taip. Pamenu, tai buvo Naujųjų metų vakarėlis, kažkas pasiūlė pažaisti, o aš išsisukinėjau, kad nemoku… Bet kai paėmiau stalo futbolo rankenas, tai jau paleisti nenorėjau. Aišku, pradžioje jas sukiojau bet kaip, malūnėliu. Ilgą laiką žaidėm reakcinį stalo futbolą, vėliau tik sužinojome, kad yra visokios technikos ir panašiai.
Kuo šis žaidimas sužavėjo?
Buvo toks laikas, kai kažko norisi, bet nelabai aišku ko. Susidūrusi su stalo futbolu, supratau, ko man taip trūko, tai buvo didelis atradimas. Nežinau, kas dar gali tiek daug smagumo teikti. Čia yra visokių tradicijų, pvz.: neįmušę nė vieno įvarčio lenda po futbolo stalu. Ne kartą teko matyti, kaip gerokai stipresni varžovai visaip stengdavosi „pakišti po stalu“ silpnesnius, o jie vis paskutiniu bandymu įmušdavo įvartį, o džiaugsmo… kaip laimėjus pasaulio čempionatą. Smagu ir žaisti, ir stebėti.
Lygių teisių kontrolieriams, spėju, šis žaidimas patiktų, nes prie stalo vyrai ir moterys visiškai lygūs, ar ne?
Taip, šis žaidimais labai tolerantiškas ir lyčių, ir amžiaus atžvilgiu. Gali žaisti bet kas, nes žaidimas paremtas ne fizine jėga, bet orientacija, mąstymu, strategija. Teko matyti viename čempionate dalyvavusį gal 80-ies metų vyrą, matyt šis žaidimas kai kuriems žmonėms išlieka prasmingas visą gyvenimą. Svarbu turėti tą užsidegimą ir azartą, o visa kita – amžius, lytis, išsilavinimas, svoris, ūgis, tavo žaidimo lygis – nesvarbu.
Prieš keletą metų „Teatro arenoje“ sėkmingai startavo, bet po kelių sezonų užsidarė „Foosin“ klubas. Ten susijungė ir žaidimas, ir baras, ir netgi mini klubas, vėliau liko tik futbolo stalai. Jūsų specializacija panaši – tik žaidimas. Esate komerciniai konkurentai ar labiau kolegos, stalo futbolo kultūros puoselėtojai?
Berods, „Teatro arenoje“ buvo klubas „Raketa“, o viršuje – treniruočių centras, kuris sėkmingai veikia ir šiol. „Mažoji Vėtra“ ir klubas „Foosin“ – stalo futbolo kultūros puoselėtojai, iš „Foosin“ gavome daug naudingų patarimų. O klubas „Mažoji Vėtra“ orientuojasi į žmones, neseniai atradusius ir susižavėjusius stalo futbolu, jie čia gali ateiti ir ramiai žaisti ar treniruotis, nebijodami, kad juos kas „pakiš po stalu“. Taip pat, pasibaigus pamokoms, dieniniuose žaidimuose laukiami moksleiviai nuo 5 klasės. Manau, žaisti stalo futbolą, daug geriau nei sėdėt prie iPad`o, be to, tie žaidimai gali pasibaigti medaliais, diplomais ir čempionatais Lietuvoje ar svetur. Taip jau atsitiko ne vienam jauniui.
Beje, kodėl „Mažoji vėtra“? Kelis sezonus Lietuvos „normalaus“ futbolo čempionate žaidė Rūdiškių „Vėtra“, ar tai kaip nors susiję?
Vilniuje yra „Vėtros“ stadionas, daugelis turbūt jį žino ir yra stebėję futbolo varžybas, kaip ir aš. Kadangi stadionai, kuriuose mes žaidžiame ar treniruojamės, yra maži, tai ir gavosi – „Mažoji Vėtra“.
Dažnai mėgėjai baidosi eiti į tokias vietas, nes ten renkasi labiau patyrę žaidėjai, kurie naujokus “kiša po stalu” ir neleidžia „sukti“. Kaip pas jus?
Mūsų klubas – startas visiems mėgėjams. Čia galima rasti sau lygius mėgėjus varžovus ir lygiaverčiai pasivaržyti, galima ramiai pasitreniruoti ar šiaip gerai leisti laiką. Ateina ir aukšto lygio žaidėjų, kurie geranoriškai dalina patarimus, visiems, kuriems tai yra įdomu. Na, o nuo „sukimo“ turbūt visi pradėjo, bet „sukti“ greitai atsibosta, tada arba nebesugrįžti prie stalo, arba pradedi ieškoti įdomesnių būdų kaip įmušti įvartį
Matau, kad vyksta treniruotės, o kas treneris?
Šiuo metu renkamos moksleivių ir studentų grupės treniruotėms. Moksleivius – jaunučius treniruotų Pijus Kazlauskas, o studentus ir pažengusius moksleivius – Dovydas Bukauskas, tituluotas Lietuvos stalo futbolo žaidėjas. Tikrai labai rekomenduoju būtent šias treniruotes, nes vaikai išmoks pažinti ir tyrinėti ne tik varžovą, bet ir patys save, ar palūžta, ar moka kovoti iki galo. Kamuoliuko sekimas lavina koncentraciją ir gebėjimą susikaupti. Čia reikia ir greitos reakcijos, ir mąstymo. Taigi stalo futbolas apima ne tik teigiamas emocijas, bet ir tikrą sportinę discipliną.
Stalo futbolo stalus galima rasti daugelyje barų, kodėl reikėtų važiuoti į Naujamiestį?
Stalo futbolas bare ir lieka stalo futbolu bare, tai pramoga geriantiems alų. Na, bet jei norite už 2 litus prie baro stalo prabūti bent jau pusę nakties (laimėtojas visada lieka prie stalo ir nemoka už žaidimą), tai kažkur reikia ir pasitreniruoti. Pas mus galima ramiai vienam pastovėti prie stalo, atidirbti kokį smūgį ar triuką, tada jau gali varyti į barą parodyti koks esi “kietas”. Galų gale, yra labai jaunų žmonių norinčių žaisti, kurių paprasčiausiai neįleis į barą „suaugusiems“. Be to, “Mažojoje Vėtroje” ir labiau apsimoka, studentai ir moksleiviai už eurą gali žaisti visą valandą.
Šiuo metu pasaulio reitinguose tvirtai pirmauja Vokietija. Ar tai kaip nors susiję su tuo, kad vokiečiai – šių metų pasaulio futbolo čempionai „normaliam“ futbole?
Turbūt vokiečiams tikrai patinka futbolas, nesvarbu didelis ar mažas.
Kokios muzikos labiausiai mėgsti klausytis žaisdama?
Energingos! Patinka, kai visi žino kokį gabalą ir žaidėjai pradeda kartu dainuoti. Beje, pastebėjau, kad klube neblogai skamba surf`as ir rockabilly’s.
Internete:
Rugsėjo 25, 2014 00:23
“Prieš keletą metų „Teatro arenoje“ sėkmingai startavo, bet po kelių sezonų užsidarė „Foosin“ klubas.”
Nelaidokit Foosin’o, jis sėkmingai gyvuoja ir neperseniausiai atsidarė naujam sezonui.
http://www.youtube.com/watch?v=xvKBk4Sx1gk