Eleną Sizovą daugelis mūsų šalies muzikos gerbėjų pažįsta kaip electro didžėją iš kaimyninės Baltarusijos. Vasaros pradžioje surengusi puikų pasirodymą festivalyje „Sūpynės“, Elena grįžta į Lietuvą – šįkart į pajūrį. Jau po kelių dienų, rugpjūčio 14-ąją galėsite ją išgirsti renginių serijos „Apollo“ vakarėlyje „Apollo Reload“ Klaipėdoje.
Smulki, „šiek tiek prie moksliukų“ ir pametusi galvą dėl muzikos… Darbo dienomis ji dėsto Minsko Technikos Universiteto studentams, savaitgaliais auditorijas keičia underground’iniai vakarėliai, kuriuose ji taip pat mielai dalinasi savo patirtimi – tik šįkart muzikine. Kalbamės su Elena apie Lietuvos ir Baltarusijos naktinio gyvenimo skirtumus, jos pirmuosius elektroninės muzikos įrašus, merginas už pulto ir… moteriškas ašaras. Ašaras dėl muzikos.
Lietuvoje lankaisi ne pirmą kartą. Ko gero, jau esi susipažinusi su mūsų elektroninės muzikos kultūra. Kokie panašumai ir skirtumai palyginus su Baltarusija?
Taip, Lietuvoje lankiausi jau ne vieną kartą. Prieš penkis metus esu grojusi festivalyje „Tundra“, vėliau gaudavau kvietimų groti įvairiuose renginiuose, bet vis nepavykdavo sudalyvauti. Šiemet susibendravau su „Minimal.lt“ komanda ir jie mane pakvietė pagroti Vilniuje, po to – festivalyje „Sūpynės“. Puikūs žmonės, puikus renginių organizavimas – Baltarusijoje to pasigendu.
Tikiuosi, niekas iš mano draugų nesupyks, bet, jei noriu pasilinksminti – mieliau važiuoju į Lietuvą. Jūs turite būtent tai, ko man reikia.
Minskas didelis miestas, kuriame apstu gerų, taip pat ir „blizgančių“ naktinių klubų. Kokia situacija su pogrindiniais vakarėliais, ar jų išvis yra?
Nelabai… Yra keletas rimtesnių muzikinių bendruomenių, organizuojančių įdomesnius renginius, tačiau tai vyksta nenuosekliai. Yra čia žmonių su geru skoniu, kūrybingų ir originalių… Tačiau man vis atrodo, kad kažko trūksta. Tiesą pasakius, iš Baltarusijos didžėjų manęs dar niekas nenustebino.
Mėgsti groti įvairią elektroninę muziką, tačiau publika tave geriausiai pažįsta kaip electro skambesio šalininkę…
Šį nuostabų muzikinį pasaulį atradau prieš dešimt metų. Niekada nesvarsčiau, ką ir kaip pasirinkti. Tiesiog natūraliai pajuntu, kas man tinka ir kas yra mano. Electro stilius yra labai gilus ir intelektualus. Galiu pasakyti – electro tiesiog mano kraujyje! Šia muzika geriausiai išreiškiu savo vidinę būseną. Ir jei manęs kartais kas nors paklausia, kaip stipriai mėgstu muziką, aš atsakau: negi man pradėti verkti, kad suprastum kaip stipriai?!
Electro scena yra pakankamai maža ir nišinė – ar matai electro pakilimą ateityje?
Taip, tai yra labai siaura scena. Ir ji yra tokiame lygyje kokiame ir turi būti. Dėl to man ji ir patinka, mane tai žavi. Visiškai nenoriu, kad ji išpopuliarėtų, ar taptų masine.
Kokie atlikėjai tau padarė didžiausią įtaką, renkantis, kokiu muzikiniu keliu eiti?
Artimesnė pažintis su elektronine muzika prasidėjo, kai man buvo šešiolika. Tuomet susipažinau su muzikantų kompanija iš Minsko. Džiaugiuosi, kad jų dėka atradau tokius vardus kaip Underground Resistance, Boards Of Canada, Aphex Twin, Autechre, Global Communications, Biosphere, Larry Heard…
Ne tik groji, bet ir prodiusuoji? Tai kada laukti tavo albumo?
Muzikos kūryba – labai ilgas procesas. Nenoriu savęs spausti. Kai klausau kitų prodiuserių muzikos, iškart atskiriu, kiek įdėta širdies, todėl pati kuriu tik tuomet, kai galiu visiškai tam atsiduoti. Galbūt visai netrukus galėsite tai įvertinti.
Kaip manai, didžėjaujančios merginos vis dar susiduria su seksizmu ir dvigubais standartais, vertinant jų sugebėjimus už pulto? Tai, kad esi elektroninės muzikos pasaulyje, kur dažniausiai sukasi vyrai, – tau privalumas ar trūkumas?
Yra visokių nuomonių, stereotipų, apie kuriuos galėtume diskutuoti valandų valandas. Bet juk muzika neturi lyties!? Aš visada vertinu tik muziką ir man nesvarbu, vyras ar moteris ją groja/atlieka. Negi dar reikia į kažką gilintis?
Pasirinkai keistą specialybę – dirbi dėstytoja Minsko Technikos Universiteto oro kondicionierių katedroje? Iš kur toks polėkis?
Mano tėtis – statybų inžinierijos profesorius. Nusprendžiau sekti jo pėdomis ir savo profesinį gyvenimą sieti su mokslu. Dėstytojauju universitete, skaitau paskaitas šauniems studentams. Esu tikra moksliukė – daug skaitau, domiuosi ir gilinu savo žinias.
Kaip praleidai šią vasarą? Keliavai, lankeisi festivaliuose ar laiką leidai Minske?
Vienas mano profesijos privalumų – ilgos vasaros atostogos, tad labai džiaugiuosi, kad jos dar nesibaigė. Keliavau į muzikos festivalius Maskvoje („Outline“) ir Lietuvoje („Sūpynės“). Daug laiko skyriau savo draugams ir, žinoma, muzikai. Artimiausiu metu vėl planuoju kelionę į Lietuvą, kurioje ne tik stosiu prie didžėjaus pulto, bet ir tikiuosi gerai praleisiu laiką.
Komentarai