Be performansų renginyje vyks meno fotografijos dirbtuvės, kurias ves fotografas Manuel Vason. Pakalbėti apie penktadienį duris atversiantį festivalį susėdome su organizatorėmis Vaida Tamoševičiūte ir Daina Pupkevičiūte
Kas jūs esat ir iš kur jus galėjom anksčiau žinoti?
Daina: Mes esam menininkės, jau kurį laiką darom performansus. Aš dar groju, o Vaida dėsto performansą Vilniaus dailės akademijoje (Kauno fakultete). Ateinam iš įvairesnių background’ų, bet esam stipriai asmeniškai susijusios su performanso menu.
“CREATurE Live Art” vyksta ne pirmus metus …
Daina: Taip, šiemet jau penktasis mūsų festivalis. Mintis daryti festivalį kilo 2011-aisiais, pusmetį dirbome prie jo atsiradimo. Pirmus festivalius organizavome kartu su „Meno Parku“, o šiemet “CREATurE” pirmą kartą organizuojamas mūsų pačių savarankiškai – įsteigėme organizaciją, rašėme projektus, gavom finansavimą ir viską administruojam.
Kokia buvo pirminė “CREATurE” koncepcija?
Vaida: Lietuvoje trūko performanso. Abi buvome susidomėjusios, teko matyti užsienyje, matėme, kad pas mus to nėra. Daina kaip tik buvo grįžusi po vienos iš savo veiklų ir sako „darom!“. Man iš pradžių tai atrodė kaip neįmanomas dalykas, bet ok, darom. Tada Lietuvoje performansų festivalio nebuvo jau 6 metus – vyko tik pavieniai renginiai, bet nieko konkretaus.
Pradžioje užsigriebėme labai daug – kadangi mums pačioms tai buvo nuostabiausias dalykas, norėjosi visiems tai parodyti ir papasakoti. Vyko ir paskaitos, ir video peržiūros, ir filmai, ir workshop’ai. Dabar jau mažiau žmonių klausinėja, bet tuo metu daug kas net nežinojo, kas yra performansas.
Daina: Dabar edukacinį aspektą sumažinom, kad galėtumėm daugiau susikoncentruoti į patį festivalį. Tuo pačiu Vaida pradėjo dėstyti, tad pradėjom rengti atskirus workshop’us. Taip pat nuo užpernai atsirado “Winter CREATurE” – žiemos festivalis, kuris padeda palaikyti performansų judėjimą.
Vis dėlto edukacija mums visada buvo ir liks svarbi – šiemet bus didesnių workshop’ų, svarbesnių edukatorių ir pats mąstas bei intensyvumas bus didesnis. Vienas įdomesnių – fotografijos performanso workshop’as, kurį ves Manuel Vason. Jis gana žymus savo prieiga prie fotografijos. Manuel nedokumentuoja performanso, o tarsi pats fotografuodamas performina. Mes jį kviečiam, kad jauniems fotografams, norintiems fotografuoti performansus, būtų galimybė išmokti dirbti su šiuo menu, kad būtų pasitenkinimas ir pačiam menininkui, ir fotografui – vis dėlto tai – specifinė sfera ir toks darbas gana intymus, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių.
Ar pačios pasirodysit festivalyje?
Vaida: Nespėjam… Šių metų tema būtų mums labai tikusi – kviečiame duetus, o ir pačios pasirodome kartu. Performansas reikalauja pasiruošimo – ir mentalinio, ir fizinio. Reikia susikaupimo, pabūti su savimi, o kai organizuoji – visur lakstai ir nebelieka tam laiko.
Kaip atsirenkate menininkus, kuriuos kviečiate į festivalį?
Daina: Pradžioje formuluojam kažkokią idėją, o po to aplink formuojam menininkus.
Vaida: Man atrodo, kartais kaip tik būna atvirkščiai – pajaučiam, pamatom menininkus, kurie mums įdomūs ir jie patys suformuoja tą temą ir idėją, o tada galvojam, ką dar pakviesti. Kai pačios daug keliaujam, dalyvaujam rezidencijose ir festivaliuose, sutinkam ar pamatom kažką, kas sudomina – dažniausiai iš gyvo kontakto ir užsimezga ryšiai.
Ar sunku pasikviesti užsienio menininkus į Lietuvą?
Vaida: Pasirodo, nesunku. Kad ir kaip kartais būna baisu kviesti. Neigiamo atsakymo sulaukėme tik vieną kartą, nes jis norėjo tiesiog per didelio honoraro, kai mes negalėjom skirti jokio.
Daina: Dabar “CREATurE Live Art” jau gerai žinoma bendruomenė, tad mums lengviau. Tai, kad mūsų šalis mažai pažinta, menininkams daugiau yra pliusas – tai iššūkis ir galimybė.
“CREATurE” vadinat „gyvo meno“ festivaliu. Kas tai yra ir kiek gyvumas mene išvis reikalingas?
Daina: Performansas yra patirtinis menas. Jį žiūrėdamas video ar nuotraukose visiškai kitaip matai, kaip viskas vyksta. Gyvas patyrimas yra daug intymesnis, gali pamatyti daugiau, nei būtų užfiksuota. Mums svarbu tai proteguoti ir propaguoti.
Vaida: Kai tik pradėjom formuoti festivalį, pasivadinom „gyvo meno ir performanso“ festivaliu, nes kartu turėjom ir eksperimentinės muzikos koncertus. Į klausimą „kas yra gyvas menas?“ aš atsakymo jau visiškai nebeturiu, nors prieš kelis metus dar galėjau į tai atsakyti. Kai su performansu yra kaip ir aišku – ir meno kritikai, ir istorikai jau maždaug susitarę dėl termino, tai gyvas menas yra labai skirtingai interpretuojamas. Kai kurie sako, kad stream’inimas internetu ar net performansas kamerai irgi yra gyvas menas. Manau, kad atsakymas bus aiškus tik po kokių 10 metų.
Daina: Neseniai dariau performansą Bristolio bienalėje – ten mes nagrinėjome klausimą „kaip vyksta performanso patyrimas?“ ir ar stream’inimas yra pakankamas, kad patirtum tą gyvą meną. Aš iš savo, kaip kūrėjos pusės, sakyčiau, kad tai tikrai yra nepakankama – tai nesuteikia tau galimybės būti tame kūrinyje.
Vaida: Stream’ai irgi turi savo pliusų – trimis kameromis filmuojamas performansas suteikia progą pamatyti net daugiau, negu realybėje. Kita vertus, žiūrint per ekraną mums pasiekiama tik vizualinė informacija, o labai didelė performanso dalis yra empatija, kurią gali patirti gyvai. Akimis visko negali patirti.
Kas šiemet gros “CREATurE”?
Daina: Šiemet turim puikų projektą iš Estijos – Industrial Devolution, kurį kuria Erik Alalooga. Eriką kviečiame į duetų programą, nes jis sukonstravo mašiną, kuri yra lyg jo partneris. Anksčiau jis grojo grupėje Postinstrumentum, kuri grodavo vos ne perdirbtais instrumentais – dviračio ratais, senais stalais ir panašiai. Šiemet bus kažkas sudėtingesnio.
Ką manot apie dažną kritiką, kad postmoderniame mene nebėra turinio ir liko tik forma?
Vaida: Pas mus turinio yra pakankamai. Tai labai konceptualus menas ir to turinio kartais yra net daugiau, nei formos. Kartais žmonės klausia, ar reikia kažkokio specialaus išsilavinimo patirties ar kažko, kad suprastų, kas čia vyksta ar ką čia reiškia. Bet vėlgi – daug kas ateina per empatiją. Nekart buvo, kad ateina ir vyresnės kartos žmonės iš visiškai kitų sričių ir pilnai supranta, ką bandoma pavaizduoti.
Daina: Prieigų performanse yra labai daug – nėra taip, kad turi daryti būtent taip ir ne kitaip. Skirtingas priėjimas matosi ir skirtingose šalyse – kai kur tai primena labiau teatrą, kai kitur yra grynai vizualusis menas. Mano manymu, performansas yra ta vieta, kur yra daugiausia erdvės turiniui atsiskleisti. Kartais forma nebūna pilnai išdirbta, nes daugelis tų dalykų, kurie vyksta prieš tavo akis yra ir improvizuojami.
Kokius renginius planuojate “CREATurE” pasibaigus?
Daina: Lapkričio mėnesį vyks tęsinys edukacinių veiklų, kurios vyko prieš festivalį. Greičiausiai turėsime grupinį performansą tų žmonių, kurie dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su Alastair MacLennan ir Sandra Johnston. Taip pat turėsim viešą performanso fotografijų ekspoziciją – tai bus baigiamoji dalis kūrybinių dirbtuvių su Manuel Vason.
Vaida: Dėl “Winter CREATurE” dar neaišku, bet iki kito festivalio tikrai bus arba “Spring”, arba “Summer CREATurE”.
Daina: Bet kokiu atveju kasmetinis festivalis išliks ir jau turime apsibrėžę kitų metų koncepciją.
Internete:
Komentarai