Rimas Šapauskas ir “Boogaloo”

1994-aisiais vilniečiai Tomas “Boo” ir Rimas Šapauskas bei Vilniuje atsidūręs vokietis Christian Weisbrot surengė pirmuosius “Boogaloo”. Kiek vėliau prie jų prisijungė tuomet dar visai “žalias” Justas “2Fresh”, visus žavėjęs savo skrečo įgūdžiais. Berlynas jau tada buvo tapęs savotišku hedonizmo etalonu. Nenuostabu, kad ir vilnietiškas “Boogaloo” pasinaudojo savo berlynietiško kolegos patirtimi. Skambėjo acid jazz, funk, soul, rap. Muzika, kuri tuo metu Lietuvoje buvo visiškai alternatyvi ir negirdėta. 1993-aisiais US3 “Cantaloop (Flip Fantasia)” karaliavo Londono šokių aikštelėse, o po metų kitų jau skambėjo… Technikos bibliotekos rūsyje. Turėkim omeny, kad tuo metu internetas dar buvo prabangos prekė, o apie muzikos klausymą online ir visokius jutūbus rodė tik fantastiniuose filmuose.

Greitai išpopuliarėję “Boogaloo” ėmėsi edukuoti publiką savo mėgstamais garsais – jų kvietimu Lietuvoje lankėsi: Edie Picler, Sir Tristan Longhworth, Smoove (“Acid Jazz” rec.), Keb Darge (“K.D.” rec.), Maxwell Implosion (“Bungalow” rec.), Mansfield (“Readymade” rec.), Catskill crew (“Catskills” rec.), ir daug kitų. 2006-aisiais vienas major portalas rašė: “Visų “Boogaloo” renginių atmosferą vienija bekraštis džiaugsmas, kurį spinduliuoja kaskart netikėtumais stebinantys organizatoriai bei tam lengvai pasiduodanti publika”.

Tomas “Boo” pastaraisiais metais prižiūri įvairias “muzikalias” Vilniaus vietas – su juo kalbėjomės pernai. Justas pastaruoju metu groja prisidengęs TavoTėvoTėvai arba tiesiog TTT pseudonimu. Būtų įdomu sužinoti, ką veikia Christian Weisbrot? Iš visų “Boogaloo” veikėjų Rimas Šapauskas matomas turbūt ryškiausiai – beveik kiekvieną vakarą jo vaidinamas peliukas Mauzeris pasirodo “Dviračio žiniose” TV ekrane. Kartais Rimas sušmėžuoja ir gliancinėje spaudoje. Kartais dar ir pagroja kamerinėje aplinkoje. Gruodžio 9-ąją jis pagros ir “Boogaloo” gimtadienyje “Perone”. Ta proga – išskirtinis ir pirmasis (!) Rimo Šapausko apsilankymas “Ore” svetainėje. Kartais turi praeiti šiek tiek laiko…

Šiemet “Boogaloo” švęs savo 22-ąjį gimtadienį. Galbūt prisimeni, kur šventei savo 22-ąjį? Ar bent jau kaip tai galėjo vykti pagal to meto realijas?

Juokingiausia, kad prieš 22-ejus metus aš ir švenčiau tą gimtadienį. Po kelių mėnesių Tomas “Boo” su Christianu pasiūlė prisijungti prie jų naujo projekto “Boogaloo”, kurį sugalvojo pagal panašų vakarėlių ciklą Berlyne. Visa tai vyko Pilies gatvės kieme, kur dabar stovi Kazickų namas. Tada ten buvo lauko kavinė.

Kaip atsitiko, kad iš Alumnato panko virtai didžėjumi?

Esu melomanas nuo 8-erių. Būdamas panku klausiau daug įvairios muzikos nuo Depeche Mode iki The Stranglers ir Iggy Pop. ’90-ųjų pabaigoje buvo rimtas posūkis link indie scenos: The Cure, Sisters Of Mercy, Curve, Jesus And Mary Chain, Sonic Youth, Love And Rockets. Dauguma tų grupių jau naudojo elektroninius efektus ir gliukus. Ir štai atėjo 1991-ieji, kada per MTV pamačiau The KLF ir Happy Mondays. Gyvenimas persivertė link šokių muzikos. Po poros metų Martynas Tyla su Arnu Klivečka pasiūlė prisijungti prie jų organizuojat tūsą “Dainavos” restorane.

Kiek žinau, būdamas pankas turėjai pravardę, o pradėjus sukti plokšteles nebuvo minčių susigalvoti kažką “kietesnio” nei tiesiog Rimas Šapauskas?

Kad tos pravardės neprilipdavo prie manęs. Pradėjęs groti, supratau, kad geriausias promo yra tikrasis vardas. Tuomet dar dirbau ir “Radiocentre”. Įtakojo, kad tokios garsenybės kaip Paul Oakenfold, Tom Middleton, Steve Mason, Laurent Garnier ir kiti vadinosi savo tikraisiais vardais.

1993-ieji… Pirmieji sunkūs nepriklausomos valstybės žingsniai. Bordiniai ir žali švarkai sprendžia likimus ginklais, o tuo tarpu tu linksminiesi ir groji plokšteles… Kaip tuo metu atrodė Vilniaus naktinis gyvenimas?

Juokingai. Daug dalykų buvo suprantama savaip. Tuo metu nebuvo interneto ar mp3. DJ nekopijavo vienas kito taip greitai, kaip dabar. “Dainavos” restorane stovėdavo roko grupės Volis koncertinė aparatūra, su kuria galėjai stadionus garsinti. Garso užteko. Tas pats N.Birulis, tarsi grodamas pianinu, maigydavo šviesas. Vienas pirmųjų ir etatinis šių tūsų dalyvis buvo Tomas “Boo”. Daug degtinės, pirmųjų reivo madų, kaladiniai korinio ryšio mobiliakai, banditai ir reiveriai, visi šoko kaip viena šeima.

Šiandien jau nebestebina krikščioniškasis rokas ar net metalas, tu neslepi savo krikščioniškųjų pažiūrų. Kuo krikščioniškas didžėjus skiriasi nuo didžėjaus ateisto ar agnostiko? Ar tai daro įtaką pasirenkant seto kūrinius?

Esu gan skeptiškas dėl muzikos skirstymo į krikščionišką ir kitokią. Yra tik patinkanti muzika arba nepatinkanti. Žmonės šoko visais laikais. Esu krikščionis, todėl mano dj setai yra linksmesni ir pozityvesni. Kam transliuoti grūzą, kurio ir taip daug aplinkui? Į setus neįtraukiu nebent atviro satanizmo ir ezoterikos su užkalbėjimais bei dvasių kvietimais. Yra ir tokių gabalų, tik niekas nebegirdi, kas juose murmama.

Klubų renginių kalendoriuose tavo pavardė matoma retai, per brangiai kainuoji ar tiesiog nenori dažnai groti?

Man nepatinka groti didelėse erdvėse. Gal ne tas stilius? Dabar madingo, kaip aš vadinu “buratinų techno”, EDM negaliu pakęsti. Bet jeigu labai reiktų, pagročiau. Esu barų DJ. Man patinka kamerinė aplinka. Ten gali miksuoti pankę Nina Hagen su Todd Terje.

Ar nebūna taip, kad susitaria dėl Rimo Šapausko grojimo, o tikisi, kad pagros ir Budulis, ir peliukas?..

Tariantis visada svarbus konkretumas. Vakariečiai tai daro preciziškai, kad po to nebūtų nesusipratimų. Esu grojęs kaip Budulis, bet tai būna efektinga tik pirmas minutes. Aš nesirūpinu, kad žmonės tapatina mane su personažais. Kol personažai man uždirba pinigus ir neša naudą, galiu pabūti ir peliuku.

Ar bent viena ausimi stebi lietuviškąją šokių muzikos sceną? Randi ką nors įdomaus?

Tiesą sakant, nelabai stebiu. Patinka, ką daro Kęstutis Cox su Milda Metlovaite, Manfredas, Donatello, DJ Swix. Matau tik tuos, su kuriais tenka dirbti. Dar patinka vakarėlių “We Love Pop” formatas.

Kokį kūrinį tikrai pagrosi gruodžio 9-ąją?