Lietuviškos liaudies muzikos remiksų projektas “Dėlionė”, folkloro santykiai su šiuolaikine muzika ir… arabiškosios muzikos tradicijos – apie tai kalbamės su muzikologu, leidybinės kompanijos “Zona” įkūrėju Dovydu Bluvšteinu. Paskutinį kartą su juo kalbėjomės taip pat apie liaudies muziką – Ministry of Echology albumą.
Folkloro ansamblis Vydraga ir “Zona” skelbia viešą ansamblio lietuvių liaudies muzikos įrašų remiksų konkursą. Populiariausiu liaudies muzikos instrumentu XXI amžiuje tampa kompiuteris, todėl gimė sumanymas parengti ir pateikti lietuvių liaudies muzikos įrašus tinkama kompiuteriniam perdarymui forma.
Konkursui pateikiami remiksai bus skelbiami viešai konkurso interneto svetainėse, o geriausi darbai – išleisti kompaktine plokštele „Dėlionė“ šių metų rudenį. Atrinktų leidybai remiksų autoriams bus skiriama po 10 kompaktinių plokštelių. Remiksai konkursui pateikiami iki 2017-08-14. Dalyvių amžius, remiksų stilistika ir trukmė – neribojami.
Šiandien muzika skleidžiasi visomis įmanomomis kryptimis kaip rašalas ant sugertuko. Nenuostabu, kad gimsta ne tik naujos formos, bet prisimenama ir tai, kad žmonės grojo praėjusiame amžiuje ir dar seniau.
“Soundway records” dokumentuoja Afrikos ir Pietų Amerikos palikimą, panašia veikla užsiima “Analog Africa”, “Strut Records” ir kitos kompanijos. Portugalai Buraka Som Sistema supažindino pasaulį su kuduro, visa banga atlikėjų uždėjo bytą ir priminė visiems apie cumbia. 2006-aisiais Blur ir Gorillaz lyderis Damon Albarn įkūrė tarpkultūrinį muzikinį projektą African Express, kuriame susijungia visiškai skirtingų tradicijų muzikantai – pernai “Roskilde” festivalio atidaryme Damon lipo ant scenos su keliolika Sirijos muzikantų orkestro muzikantų. Iš tų kraštų kilusio buvusio vestuvių muzikanto Omar Suleyman įrašus leidžia Vakarų įrašų kompanijos. Prieš kelis metus nuskambėjo Izraelio kompozitoriaus Shye Ben Tzur projektas Junun, kuriame dalyvavo Radiohead gitaristas Jonny Greenwood ir visas būrys Indijos liaudies muzikantų, pasivadinusių The Rajastan Express. Tai – tik maža dalis šiuolaikinės world muzikos.
Savo laiku “Satta Outside” grojęs prancūzas Débruit prieš metus išleido išleido savo turkiškos muzikos interpretaciją “Débruit & Istanbul”. Lietuvoje ne kartą viešėjęs vokietis Dirk Leyers pristato savo Africaine 808 taip: “An Electronic Dance music project based on thousands of years of Rhythm history from all over the globe.No Boundaries. No Rules. No Bullshit. All Styles.”
Lietuvoje taip pat buvo daug bandymų liaudies muziką pateikti šiuolaikiškai. Visų pirma, akyse iškyla Exem’ų “Kuršiai”, sėkmingai sutartines savo laiku šiuolaikiniu skambesiu apipynė šiandieniniai “eurovizijos revoliucionieriai” fusedMarc projekte WAFT. Nuosekliai folkloro klodus tyrinėja daugiau ar mažiau su neopagonišku “Dangumi” susiję atlikėjai: Donis, Girnų Giesmės, Ugniavijas, Spanxti ir kt., projektas Wejdas netgi susilaukė savito apibūdinimo amber ambient. Mano nuomone, vienas įdomiausių pastarojo laikmečio bandymų lietuvišką liaudies muziką atlikti šiuolaikiškai – projekto Girių Dvasios albumas “Ratu”.
Kas inicijavo šį projektą?
Rudenį užsukęs į svečius Sigitas Saga papasakojo, kad Algirdas Klova pakvietė jį pastiprinti Vydragos koncertinį skambesį elektroninės šokių muzikos bytais. Neturėdamas specialiai paruoštų būgnų ir boso partijų, jis buvo priverstas didžėjine technika „iškirpinėti“ juos iš žinomų kūrinių. Tai labai neefektyvų, todėl diskutuodami priėjome išvados, kad geriausia būtų specialiai paruošti ritmo takelius. Tam reikia turėti tiksliai pagal metronomą sugrotų originalių kūrinių įrašų. Paprasta kaimo vakaronių liaudies muzika nedaug kuo skiriasi nuo elektroninės šokių muzikos ta prasme, kad dauguma instrumentų šiek tiek varijuodami kartoja tą pačią neilgą garsų seką, muzikos posmą, muzikantu žargonu – kvadratą. Kitą vertus, kokybiškai, be pašalinių garsų, įrašyti atskirų instrumentų fragmentai yra puikūs semplai. Pasirodė visai logiška įrašyti studijoje semplus, sudėlioti iš jų dainas ir pridėti bytus.
Kaip tik tuo metu ruošiau leidybos rėmimo paraišką Asociacijai LATGA. Tam, kad gautume pinigų įrašams, turėjome deklaruoti albumo išleidimą. Rėmimą gavome gerokai mažesnį, nei reiktų profesionaliam projekto vykdymui, todėl teko ieškoti kitų kelių. VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentai pavasario semestre atlieka mokomąją praktiką, todėl pasiūliau fakultetui ją įgyvendinti VGTU Linkmenų fabriko garso įrašų studijoje ir įrašyti Vydragos muziką. Atsirado net 16 norinčių iš Renginių inžinerijos specialybės pirmo ir antro kursų. Jie per porą mėnesių, vadovaujami Linkmenų studijos garso inžinieriaus ir grupės Movo būgnininko Manto Tamulionio, įrašė visus 29 Vydragos repertuaro kūrinius ir padarė jų preliminarius suvedimus.
Koks šio sumanymo tikslas?
Turime nemažą lietuvių liaudies muzikos instrumentų semplų archyvą ir norėtume, kad muzikos kūrėjai juos naudotų. Nutarėme paskelbti „Dėlionės“ konkursą, kurio tvarkymu užsiima kita, Pramogų industrijos specialybės studentų grupė.
Visą projektą planuojame užbaigti albumo išleidimu. Šio CD nebus prekyboje, visą nedidelį tiražą išsidalins muzikantai, studentai, projekto partneriai ir remiksuotojai.
“Dėlionėje” aktyviai dalyvauja buvęs Lietuvos indie muzikos forpostas “Zona Records”. Nepriklausomoje scenoje nieko įdomaus nesigirdi, jei pereinama prie liaudiškos muzikos?
Taip. Scena yra tokia stipri, kad ji visiškai nebepriklauso nuo leidėjų. Nemanau, kad šį, daugiau šviečiamąjį ir mokomąjį, projektėlį galima būtų vertinti kaip perėjimą prie liaudiškos muzikos.
Kodėl projektui pasirinkti būtent Vydragos semplai?
Atvirkščiai, semplai atsirado todėl, kad Vydragai prireikė bytų.
Kas labiausiai žavi/nepatinka mūsų krašto liaudies muzikoje? Pripažinkime, šiandieninėje scenoje jos atgarsiai retokai girdimi…
Kaip ir daugelis, mažai domėjausi čionykščiu folkloru. Jis nėra kažkuo išskirtinis, maždaug tą patį kaimo žmonės grojo ir dainavo visame buvusiame balto-slavų regione. Darbas su Vydraga atskleidė, kad prieš 100 ir daugiau metų lietuvių liaudies muzikoje jau buvo daugybė skolinių ne tik iš kaimyninių, bet ir iš tolimų šalių. Daugybė polkų, prancūziškas „Lombardukas“, ukrainietiška „Griečenikė“, fokstrotas „Traktoristas“, maršai.. Kultūrinė globalizacija prasidėjo tikrai ne vakar. Dar nustebino gana atviras daugelio dainuškų seksizmas.
Lietuvišką folklorą apvilkti šiuolaikiniais rūbais bandė apvilkti daugelis. Koks, tavo nuomone, bandymas iki šiol buvo geriausias?
Ne tiek domiuosi šia sritimi, kad galėčiau įvardinti absoliučiai geriausią. Roke tai puikiai daro Atalyja ir Žalvarinis. Džiaze, ko gero, vis dar nepranoktas yra Skirmanto Sasnausko ir Algirdo Klovos 2002 metų albumas „Laumių sakmės“. Pasaulio muzikoje labai mėgstu grupės Svara improvizacijas bengalų ir dzūkų muzikos motyvais. Neseniai atsirado žavus Senegalo muzikanto Solo Cissokho ir Indrės Jurgelevičiūtės duetas. Lietuvos elektroninėje muzikoje taip pat yra labai solidžių etno projektų.
Kokie pasauliniai liaudies ir šiuolaikinės muzikos junginiai pastaruoju metu įsiminė?
Jų – daugybė. Labai patiko roko ir Pietryčių Azijos muzikos hibridai Sunwatcher ir Master Musicians of Bukake. Neseniai atradau nuostabų Andy Placio ir Garifuna Collective iš Belizo. Naujai pažvelgti į Lotynų Amerikos muziką privertė puikus Vinicius Cantuaria ir Bill Frisell duetas. Daug džiaugsmo teikia electro cumbia, dykumos bliuzas, Afrikos regis ir džiazas.
Šiuo metu pasaulyje pastebimas arabų kraštų muzikos atgimimas. Tam matyt įtakos turi ir politinė situacija. Ko reikia, kad pasaulį sudomintume savo folkloru? Ar turime susitaikyti su faktu, kad nieko ypatingo muzikoje mūsų tautiečiai nenuveikė?
Arabai paveldėjo kolosalų Artimųjų ir Vidurio Rytų muzikos palikimą, kurį vargu, ar galima priskirti liaudies muzikos kategorijai. Ten muzikantų dinastijos ir mokyklos egzistuoja šimtmečiais. Negalima lyginti kaimo vakaruškose grojančio artojaus su septynioliktos kartos nuo kūdikystės muzikos mokytu profesionalu. Tai tik mums, vakariečiams, yra įkalta, kad viskas, kas neatitinka europietiškos muzikos kanonų ir nėra užrašyta gaidomis, yra kažkokia nebrandi liaudies muzika.
Pagal kokius kriterijus atrinksite remiksus į planuojamą išleisti rinkinį? Kaip suprantu, žanrinių apribojimų nebus, būtina sąlyga panaudoti bent vieną semplą iš jūsų pateiktos bibliotekos?
Terminas „remiksas“ yra pakankamai aiškus, originalas turi būti atpažįstamas. Kažkokių formalių kriterijų nekeliame. Kas atrinkinės – irgi nėra kol kas užfiksuota. „LRT Opus“ vasaros transliacijose iš Palangos ir kitose laidose žada pristatyti tinkamus eteriui kūrinius. Jei klausytojai kažkaip išreikštų savo nuomonę, į ją būtinai atsižvelgtume. Galima net įtraukti vieną ar kelis klausytojų išrinktus remiksus. Tiesa, ir „LRT Opus“ vadas Darius Užkuraitis, ir laidų vedėjas Richardas Jonaitis išreiškė tam tikrų abejonių dėl pateikiamų darbų kokybės. Galiu tik patikinti, kad visi konkursui atsiųsti remiksai bus pasiūlyti radijai. Jei jų negros, reiškia per prasti.
Beje, gal kažkas iš Ore.lt skaitytojų norėtų pasiūlyti albumo grafinio dizaino sprendimą? Smagu būtų išlaikyti projekto „liaudiškumą“ ir šioje srityje.
Projektui savo versiją jau pateikė Happyendless, jame ketina dalyvauti ir DJ Saga. Ar yra kitų žinomų vardų?
DJ Saga daugiau dalyvaus Vydragos koncertinėje veikloje, o Happyendless atsirado anksčiau kitų todėl, kad buvo proga įtraukti vieną remiksą į Muzikos informacijos centro leidžiamą folklorinį rinkinį. Jis, beje, neseniai pasirodė, tik nebus platinamas viešai. Konkursas yra atviras visiems, tiek profesionalams, tiek mėgėjams, nors ribą tarp jų šiais laikais tikrai labai sunku nustatyti.
Natūralu, remiksus darys daugiausia elektroninės muzikos atlikėjai, nes šis žanras – jų teritorija. Ar įsivaizduojate, kad savo variantus pateiktų gyvai grojantys atlikėjai?
Nematau tam jokių kliūčių, būtų net įdomiau. Elektroninės muzikos kūrėjai remiksuodami gi irgi prideda savo garsų, ne tik perdėlioja semplus ir „sukala“ bytus.
Projektas „Dėlionė“ internete:
Medžiaga remiksavimui: www.zona.lt/delione
Premiksai pasiklausymui: https://zonarecords.bandcamp.com/album/delione-premixes
Naujienos ir aptarimas: www.facebook.com/DelioneRemix
Kontaktinis el. paštas: do@zona.lt
Komentarai