“Galapagai” 2017 buvo mano pirmas kartas “Galapaguose”. Vietomis nepatogu, kartais net skauda <ausis>, tikėjaisi lyg ir ne to. Bet visumoje lieki kind of patenkintas.
Šis festivalis – trumpa dviejų dienų kelionė per jaunosios publikos klausomos muzikos skalę nuo A iki B (tiksliau nuo P(op) iki R(ap)) su mažomis išimtimis, kurios nesusilaukė daug susidomėjimo. Taip taip, kalbu apie tuščias aikšteles Dillon ir Unkle pasirodymuose. MF Unkle!
Pirmąją dieną atvykau į festivalį tik sutemus ir spėjau pamatyti vos keletą pasirodymų. Tačiau dar peržiūrinėdama programą, džiūgavau dėl patrauklaus Proveržio bei Valley scenų lineup’o: festivalį slėnio scenoje atidarė viena perspektyviausių elektronikos atlikėjų Kotori, naujokų scenoje rikiavosi mažiau girdėti vardai. Iš jų spėjau išgirsti tik paskutiniuosius – vos įžengusi į festivalio zoną, patraukiau prie Proveržio scenos – ten grojo Black Water, o junior a pasirodymas ir taip jau vėlavo mažiausiai pusvalandžiu. Galiausiai, laukiant, kol garsistai ir organizatoriai suderins aparatūrą, junior a vėlavo jau visą valandą ir (jei galima tai pavadinti pasirodymu) pasirodė neveikiančiomis kolonėlėmis (klausėmės garso tik per monitorius), o ir tie patys monitoriai rėkė taip, kad junior’as nuo scenos nulipo trindamas skaudančias ausis.
Viena didžiausių LT scenos vilčių savo paskyroje rašė: “Nuoširdžiai atsiprašau. Visada buvau, esu ir būsiu labai savikritiškas. Ir nesvarbu ar kažkoks “garsistas” Algis, ar “garsistas” Jonas susimovė (o susimovė abu) – žmones atėjo pažiūrėti junior a – ir gavo kažkokį košmarą. (…) Koncertas rodos taip ir neprasidėjo. Dainavau be monitorių, dainavau tik į “būgnus”, atsirasdavo ir dingdavo “priekiai” ir t.t. Kol aš dariau savo “stand up” komedijos pasirodymą – išgėrę ir sutrikę galapagu garsistai skėsčiojo rankomis.”
Šioje vietoje, skaitant komentarus po junior a pasirodymo, kilo klausimas – kiek festivalis ruošiasi mažiausių scenų pasirodymams. Atlikėjo buvo paprašyta sutrumpinti savo pasirodymą iki poros kūrinių, nes tuoj ant pagrindinės scenos lips headlinerė. So, mažieji atlikėjai – tik fonas tarp pasirodymų ant main stage’o?
Kol cirko palapinėje (dėl savo formos ir joje vykstančio “cirko”, Proveržio sceną taip praminė pats atlikėjas) junior A skėsčiojo rankojmis su neveikiančiu mikrofonu, pagrindinę sceną jau drebino popso deivė Charli XCX. Šią britų atlikėją švysčiojančią sijonėliu ištikimi fanai jau matė 2013-aisiais Latvijoje. “Galapaguose” atlikėja surengė didesnį ir triukšmingesnį šou – skambant atlikėjos pop hitams, šaudė dūmų stulpai ir lijo konfeti. “Power Hit radio” formatas.
Vos pradėjus antrajai festivalio dienai, Main stage jau lijo nebe konfeti, o merginų liemenėlėmis. Estas Tommy Cash šią vasarą jau išmaišė visą Europą ir pasirodė tokiuose festivaliuose kaip “Roskilde” ar “Glastonbury”. Atlikėjo brouken yngliš ir grubi vizualika kiek primena Die Antwoord, tad galite įsivaizduoti, apie kokį vakarėlį kalbu. Apie tokį, kuriame atsiveria moshpit’as, o vokalistas pats nusileidžia patūsinti fanų minioje.
Tikriausiai dėl to sekantis Dillon pasirodymas pagrindinėje scenoje buvo visiškas fail – nuostabaus Dominique Dillon balso klausė vos keliasdešimt žmonių, o pati atlikėja neslėpė nusivylimo, išvydusi tiek mažai klausytojų. Po siautėjimo moshpit’e, klausytis švelniabalsės lyrikos daugeliui pasirodė prasta mintis – žmonės ėjo pavalgyti, pasidairyti po Jankevičiaus ar Tapino filmavimo aikšteles, pasiklausyti Šventinio Bankucheno humoro.
Neabejotinas antrosios dienos (ir viso festivalio) topas – Unkle trip’as. Ypatingai gausų antrąją dieną repuojančių atlikėjų kiekį puikiai praskiedė alternatyvi Unkle elektronika. Žaviuosi šiuo organizatorių pasirinkimu dar ir dėl to, kad tai nebuvo “saugus” ėjimas – labai ambicingas ir drąsus organizatorių žingsnis išsiskirti iš daugelio mažų lietuviškų festivalių su tais pačiais lietuvių atlikėjais.
Nors DJ Netsky – finalinis festivalio headliner’is – ir nebepasirodė, mikrofonai neįsijungė ir pasirodymai vėlavo, šiųmečiai “Galapagai” galės būti neblogas atspirties taškas kitiems metams. Su potencialu pergalvoti pasirodymų eigą, daugiau eksperimentuoti su alternatyva ir toliau ieškoti vertingo ir Lietuvai labai reikalingo muzikos importo. Keep it up, “Galapagai”!
Internete:
Komentarai