Prieš kelis metus Lietuvos kariuomenė surengė pratybas, kuriose imitavo traukinio šturmą: taranavo jį, išdaužė langus, išplėšė vidines komunikacijas ir apdailą. Suniokoti vagonai jau keliavo į metalo laužą, bet vienas jų buvo sulaikytas ir pristatytas į naująjį kultūros centrą „Platforma“, kur netrukus bus paverstas „Triukšmu“ – nauju stoties rajono naktinio gyvenimo tašku.
Geležinkelio muziejuje šalia stoties (ten pat, kur praėjusios žiemos speigus atlaikė kalėdinis miestelis „Šv.Stotis“) įsikūrusioje kultūros, meno ir gastronomijos „Platformoje“ planuojami dieniniai ir naktiniai kultūriniai renginiai, vagonuose ir peronuose įsikurs miesto meno, muzikos kūrimo ir mados rezidencijos. Vieni pirmųjų čia įsikurs mados kūrėjų duetas „Kremer“. Savaitgaliais vyks teminiai turgūs ir nemokami įdomių atlikėjų koncertai. Jau gegužės 9-ąją scenoje-apžvalgos bokšte pasirodys Lietuvoje kelis kartus jau matytas duetas iš Kopenhagos First Hate. Su jais kalbėjomės prieš keletą metų. Koncerto palydovė bus vis garsiau skambanti talentinga kūrėja iš Lietuvos Monikaze. Daug kam netikėtai apšildžiusi Algiers koncertą Vilniuje, Monika neseniai pasirodė festivalyje „Jauna muzika“, o birželio pradžioje kviečia į skrydį „Ore“ kuruotoje penktadienio programoje festivalyje „Postcosmos“.
Įžangoje minėto išdaužyto klubo-vagono „Triukšmas“ programoje daugiausia skambės muzika, kuri daužo: nuo įvairaus intensyvumo triukšmo iki eksperimentinio tamsaus techno ritmų. Tikimasi, jog prie „Triukšmo“ programos sudarymo prisijungs įvairūs naktinio gyvenimo veikėjai. Klubo iniciatoriai džiaugiasi bendradarbiavimu su rajono kaimynais iš klubo „Kablys“ ir tikisi, jog legendinis Vilniaus „kaimynas“ taip pripratęs prie nuolatinio geležinkelio triukšmo, kad naujas „Triukšmas“ jam nesukels papildomų nepatogumų.
Gegužės 3-ąją, penktadienį, naujasis vagono gyvenimas prasidės nuo renginių serijos „Triukšmas “Triukšme”. Jos tikslas – supažindinti su sunkia, įprastus estetikos standartus laužančia industrine šokių muzika. Vagono erdvę pirmieji išbandys muzikos kūrėjai iš Graikijos ir Prancuzijos bei vietiniai mašinistai Interiors ir Elektrod K.
Last Days Of S.E.X. yra Manos Chrisovergis (grojęs tokiose grupėse kaip Black Spring, Solar Anus, Ttwad, Libido Formandi) technonoise/ritminio noise alter-ego. Pradėtas 2007-aisiais Atėnuose projektas išleido tris albumus vokiečių leible „Hands Productions“. Manos pasirodė tokiuose festivaliuose kaip „Wave Gottik Treffen“, „Maschinenfest“, „Forms of Hands“, „Schlagstrom“ ir kitose Europos vietose, sukūrė podkestus platformoms „brvtalist“ and „phormix“. Jo grubų ir traškantį skambesį sudaro analoginiai garsai, iškreipti ritmai ir triukšminga šiurkšti energinga atmosfera.
Paryžietis Matthieu Foltyn aka Myn savo kelią į elektroninės muzikos pasaulį atrado per savo dėdę David, gyvenusį šiaurės Prancūzijoje ir turėjusį įrašų parduotuvę, kurioje buvo daugybė EBM ir industrial įrašų, buvusį legendinio Belgijos klubo „Boccacio“ rezidentą ’90-aisiais. Matthieu savo muzikinę karjerą pradėjo formuoti 2012-aisiais. Paskutinius 5 metus jis rezidavo viename žinomiausių Australijos klubų „Mercat Basement“ Melburne (anot jo, šiame žemyne jis atsidūrė, nes norėjo gerai išmokti anglų kalbą), leido savo muziką Myn vardu ir, galų gale įkūrė savo leiblą „Public System Recordings“. Matthieu į savo kompaniją stengiasi atrinkti talentus, nepasiduodančius šiuolaikinės elektroninės muzikos srovėms. Savo kūryboje Myn suderina periferinius eksperimentus, tuo pačiu patenkindamas šokėjų ausų troškimus. Industriniai ritmai su neutraliais perėjimais, EMB, minimal wave, electro ir acid niuansais.
Pernai Myn išleido perspektyviai įvertintą EP „The Violent Poetry“ klasikiniame „Pinkman“ leible.
Kas mėnesį Matthieu rengia laidas „Rinse France“ radijuje, kuriose dalyvauja elektroninės muzikos ekscentrikai, tokia kaip Nick Klein, Eindkrak, Twins, Phuong-Dan, Philip Berg, Job Sifre, Wosto, Trenton Chase, Identified Patient, Black Seed ar lietuvis Ernestas Sadau iš „Digital Tsunami“. Beje, Ernestas irgi pasikvietė Matthieu į savo podkęstą.
Komentarai