[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Industrial kultūra besidomintiems žmonėms AIT! turėtų būti mažų mažiausiai bent jau girdėtas vardas. Šis projektas iš Italijos, kuruojamas Tairy Ceron, ne kartą grojo Lietuvoje, leidyklos “Autarkeia” organizuotuose koncertuose. Be viso to, prieš keletą metų ši leidykla perleido pirmąjį projekto įrašą kasetėje. Muzikinę ir kitą Tairy veiklą seku jau ilgokai, todėl nusprendžiau pasikalbėti su juo apie kūrybą, fetišizmą, tatuiruotes, alkoholį bei prisiminimus, susijusius su Lietuva.
Ar gali papasakoti, kaip ir kodėl užgimė AIT! ? Kokia buvo viso to pradžia? Ką norėjai sukurti ir ar viskas, ką norėjai parodyti šiuo projektu, išsipildė? Žinau, kad prieš AIT! turėjai kitą, daug tamsesnį, projektą …TODAY, I’M DEAD. Kodėl nusprendei nutraukti šio projekto veiklą ir dirbti tik su AIT! ?
Taip, prieš pradėdamas AIT! jau buvau išleidęs 4 albumus su TODAY, I’M DEAD. Tai buvo death-industrial stiliaus projektas, labai tamsus, depresyvus, kupinas triukšmingų garsų; leidykla, kuri prodiusavo šio projekto albumus, buvo mano artimo draugo Marco Corbelli (ATRAX MORGUE) “Slaughter Productions”. AIT! gimė, galima sakyti, mirus šiam projektui. 2002 metais buvo išleistas paskutinis TIMD albumas ir debiutinis AIT! įrašas.
Kodėl nusprendžiau nutraukti TIMD? Na, pagrindinė priežastis ta, kad suvokiau, jog mano tamsioji pusė visiškai uždominavo mane, virto labai sunkia ir rimta. Kitaip nei daugelis death-industrial, power electronics ir panašios muzikos kūrėjų ar klausytojų, kūriau tai, ką iš tiesų jaučiau ir kuo gyvenau… (jei paklausytumėt TIMD, lengvai suvoktumėt, kokia didi tamsa buvo mane užgniaužus) Žinau vos kelis žmones, kuriančius muziką su tokiu atsidavimu, galbūt keletą, Marco buvo vienas tokių… Jo ekstremalus poelgis (pasikorė – redaktoriaus pastaba) buvo logiška pasekmė. Logiška ta prasme, jei nuolat gyveni su negatyvia nuotaika, kuri perteikta toje muzikoje, ilgai neištempsi. Nusprendžiau pakeisti situaciją, bandžiau išgelbėti save, turėjau visiškai nutraukti TIMD veiklą. Tuo pačiu metu jaučiau būtinybę dirbti su daugiau temų ir garsų (nes pajutau, kad muzika kurta iki tol buvo labai pasikartojanti)… AIT! buvo viso to sprendimas.
Pirmuosiuose AIT! albumuose girdėti semplai iš senų dainų; vizualika – labai fetišistinė, su nuogom moterim, SS simbolika. Ką galėtum pasakyti apie fetišizmą? Spėju, abu mėgstame moteris su uniformom…
Manau, mane galima būtų vadinti fetišistu, tačiau, kaip įsivaizduoju, visi žmonės kažkuria prasme yra tokie; jei suprantame fetišizmą, kaip stiprią trauką kažkokiam vaizdui, kas gali būti objektas, ar kūno dalis ar dar kas nors. Taip, moteris su SS uniforma man atrodo labai seksualu… tačiau tai nėra niekaip susiję su politika, ta prasme, man vokiškos moterų ir vyrų uniformos atrodo kur kas nuostabesnės nei sovietinės, jei sovietiniai rūbai būtų tokie pat įspūdingi, dievinčiau juos lygiai taip pat.
Beje, kaip jūs galbūt žinote, labai mėgau manekenus, juos kolekcionavau, tačiau tai visuomet buvo tik vizualinis pasitenkinimas, nerinkau sekso lėlių. Kita vertus, manęs niekada netraukė tas populiarus fetišizmas, turiu mintyje batų platformas, lateksą, grandines ir moteris suspaustas odiniuose rūbuose.
Prašau, papasakok apie tai, kaip kuri savo garsus? Prieš 20 metų ir kaip tai keitėsi? Kas inspiravo, kokią įrangą naudodavai anksčiau ir dabar?
Turiu pasakyti, kūrybinis procesas bėgant metams nepasikeitė. Tai miksas tarp garso paieškų ir spontaniškumo; tiesą sakant, su AIT! pasireiškia abu šie aspektai. Dėl labiau eksperimentinių dalių naudoju industrial muzikai būdingą “anti-kompoziciją”, o tuo tarpu labiau spontanišku keliu einu, kai muzikoje noriu panaudoti kokį nors įprastą instrumentą (būgnus, trimitą ir pan., kuriuos, beje, dažniausiai sukuriu sintezatoriumi). Tokiu atveju, praleidžiu valandų valandas, arba dienų dienas, kad sukurčiau būtent tai, ką turiu galvoje. Labai retai naudoju gamyklinius instrumentų garsus, išskyrus keletą dainų, kuriose naudojau tikrą elektrinį bosą, visi kiti garsai sukurti įvairiais sintezatoriais ir būgnų mašinom.
Nuo albumo “Romanticismo Oltranzista”, išleisto 2007 metais, naujo projekto įrašo turėjome laukti 9 metus. Kodėl taip ilgai? Nebuvo įkvėpimo?..
Man visuomet reikia labai daug laiko naujam albumui. Taip yra todėl, kad esu maniakiškas muzikantas (pagalvokite, kiekvienai dainai esu padaręs ne mažiau nei 4-5 skirtingas versijas). Kai albumas būna baigtas, esu labai pavargęs ir man reikia ilgos pertraukos. Bet kuriuo atveju, taip, 9 metai buvo tikrai ilgas periodas, tačiau tai tikrai nebuvo dėl įkvėpimo stokos, greičiau ši “pauzė” nutiko dėl įvairių gyvenimo įsipareigojimų.
Kol kas paskutinis AIT! albumas “Harmony” buvo išleistas 2016-aisiais. Jis labai skirtingas, neturintis nieko panašaus su ankstesniais tavo įrašais: minimalistinis, visiškai analoginis, vienu metu labai paprastas, bet tuo pat ir labai stiprus. Ką galėtum apie jį papasakoti? Kokios temos jame nagrinėjamos?
Tai iš tiesų yra labai, labai kitoks albumas, lyginant su ankstesniais, tačiau juk prabėgo net 9 metai, pasikeitė garsas, pasikeičiau aš pats. Kaip jau sakiau, visuomet, nuo pat pradžių, išreikšdavau tai, ką išties jaučiau. Manau, kad tai buvo neišvengiamas ne tik mano, bet ir skambesio pokytis.
Sutinku, “Harmony” gali pasirodyti paprastu, lyginant su, tarkim, “Romanticismo Oltranzista”, ypač turint omeny techninę kompoziciją, tačiau tai yra toks albumas, apie kokį svajojau. Jis yra labai paslaptingas, ne tiesmukas. Tai albumas, kurį sukūriau sau. Tiesą sakant, netgi dainų žodžiai yra tokie, kokių praktiškai neįmanoma suprasti. Tai yra “tyras” albumas, kuriam nereikia publikos supratimo… ir, tuo pačiu, taip, tai yra toks albumas, prie kurio sudėtinga prieiti. “Harmony” perteikia būtent tai, koks esu šiandien, ar, labiau, koks buvau prieš 4 metus.
Dėl temų šiame albume… na, kaip jau sakiau, man nereikia, kad jas kas nors suprastų ar kad jos būtų aiškiai aprašytos, tad nesigilinsiu į detales. Man patinka, kai kiekvienas klausytojas pasiima tai, ką individualiai jaučia.
Labai svarbus klausimas: ar skaičiavai, kiek svastikų ant tavo kūno šiandien?
(Juokiasi) Jei atvirai, nežinau, sudėtinga jas suskaičiuoti… kažkada bandžiau tai padaryti, tai galiu pasakyti, kad jų yra tik vos mažiau nei 300.
Kai kas sako, kad AIT! nebėra aktyvus projektas. Tu man sakei, kad tai – melas, skleidžiantys tokias kalbas, tegu eina nx! Ko galime tikėtis iš AIT! ateityje?
Patvirtinu, AIT! vis dar yra aktyvus, tiksliau sakant, dar nenusprendžiau jo sustabdyti. Nežinau, ko ir kada būtų galima laukti ateityje, vis dar rašausi idėjas, kurių turiu daug ir, kartais, itin retai, repetuoju. Retai, nes šiuo metu turiu labai daug kitų įsipareigojimų.
Pakalbėkime apie industrial sceną. Nuo pat pradžių AIT! buvo vadinamas “neo-cabaret” projektu, o šis sub-žanras yra post-industrial judėjimo dalis (beje, prisimenu, AIT! apibūdindavai ir kaip “dark lounge”!). Ar domiesi industrial scena šiandien? Ką galėtum apie ją pasakyti?
Neklausau nieko iš šiandienos industrial scenos (tačiau vis dar dievinu kai ką iš senų laikų). Per keletą pastarųjų metų bandžiau klausyti naujų projektų, tačiau man jie pasirodė labai banalūs, netgi dar labiau nereikšmingi, nei grupės, grojusios prieš 10 metų, kai buvo visiškas persisotinimas industrial’u (lygiai taip pat, kaip ir su neo-folk’u, žinoma). Pozityvus viso to aspektas tai, kad visas miriadas žemesnių nei standartas grupių šiandien nebeegzistuoja, negatyvus aspektas, kad šiandien nėra gerų naujų paraiškų.
Ar žinai filmų režisierių Guy Maddin? Mano nuomone, AIT! muzika galėtų būti tiesiog tobulas garso takelis jo filmams. AIT! yra labai vizuali muzika, tad ji tikrai galėtų tikti filmams. Kokius režisierius mėgsti? Galbūt svajoji sukurti garso takelį filmui?
Tiesą sakant, nežinau jo, tačiau neabejotinai pasidomėsiu. Kinas yra viena mano didžiausių aistrų. Sutinku su tavimi, AIT! yra labai vizuali muzika ir, tiesą sakant, keletą kartų galvojau apie galimybę kurti garso takelius. Iš tiesų, bėgant metams, AIT! skambesys kompozicijos prasme tapo kur kas artimesnis kino garso takeliui nei įprastai dainos struktūrai. Tobulas to pavyzdys būtų “Harmony” albumas, o ypatingai – gyvi pasirodymai su šio albumo gabalais.
Keletoje koncertų, kurios dariau su šiuo albumu, nenorėjau būti matomas publikos. Buvau pasislėpęs už užuolaidų, kabančių ant scenos. O ant jų buvo rodomi mano sukurti video. Norėjau priversti publiką klausytis muzikos ir žiūrėti video. Norėjau būti visiškai nereikšmingas kaip kūrėjas… Kaip galėjai pastebėti, tai labai skirtingas, netgi prieštaraujantis konceptas, lyginant su ankstesniais AIT! koncertais, kur stengdavausi bendrauti su auditorija kabaretinio šou stiliumi.
Apie mano mėgstamus režisierius… sąrašas būtų labai ilgas, sakykime, kad išties yra tokie gigantai, kaip Ingmar Bergman, Stanley Kubrick, Francis Ford Coppola, Martin Scorsese, Michelangelo Antanioni, Luchino Visconti, … toliau prisiminkime Dario Argento, Mario Bava ir taip toliau. Labiau nei režisierius, norėčiau paminėti filmus, kuriuos jie sukūrė. Dėl dviejų priežasčių: pirma, visgi ne visi paminėtų režisierių filmai yra nuostabūs, taip pat – daugybę puikių filmų sukūrė visai nežinomi režisieriai, o šiuo atveju sąrašas būtų išties milžiniškas…
Žinau, darai nuostabias tatuiruotes, turi savo studiją. Tavo darbai labai subtilūs, minimalistiniai, tačiau atrodo sudėtingai. Ar turi dar kokių nors pomėgių: mėgstamiausia knyga ar spektaklis?..
Taip, be muzikos ir, kaip jau sakiau, kino, domiuosi tatuiruotėmis. Tiesą sakant, neseniai atidariau savo studiją “Eremo” (“Paveldas”). Tatuiruočių pasaulis šiandien yra labai didelis, jame yra daugybė stilių, palyginus su situacija prieš 20 metų, o technikos nuolat tobulinamos ir plečiamos. Aišku, yra tokių stilių ar užsakymų, kurių nelabai suprantu (pavyzdžiui, kodėl žmogus gali norėti visą savo ranką pasipuošti komiksų veikėjais), tačiau skonis yra subjektyvus dalykas.
Vienintelė mano taisyklė, labiau nei filosofija, yra kiekvieną tatuiruotę padaryti kuo geriau, kiekvieną klientą patenkinti taip, lyg aš pats juo būčiau. Beje, mano technika/stilius yra labai sudėtingas (graviravimas), o jo atlikimas atima kur kas daugiau laiko nei klasikinių tatuiruočių… Tačiau man tai nesvarbu, nežiūriu į laikrodį, tik į galutinį rezultatą.
Jei tai galima pavadinti pomėgiu, turiu aistrą gamtai iš esmės. Tiesą sakant, dažnai praleidžiu laisvą laiką, kiek jo turiu, vaikščiodamas po kalnus. Vaikštau, fotografuoju ir pan.
Manau, tavo muzika puikiai dera su geru absentu. Ką apie tai galvoji ir kokia tavo nuomonė apie alkoholį?
Žinoma, tačiau ne tik su absentu. AIT! muzika puikiai dera su bet kokiu alkoholiu. Absentas? Labai įdomus gėrimas. Prieš keletą metų gavau progą atsigerti gryno absento Vokietijoje… geras, stiprus, kaip man patinka. Esu alkoholio mėgėjas. Mėgėjas, bet ne alkoholikas ir man patinka sausas skonis ir daug laipsnių. Tiesą sakant, kiekvieną naktį geriu (po keletos šviežio alaus pintų) vietinį super alkoholį, kuris vadinasi “grappa”. 40 laipsnių.
Ar tave domina koloboracijos su kitais muzikantais ar visuomet kuri muziką tik vienas? Galbūt turi minčių dėl bendradarbiavimo su kuo nors ateityje?
Visuomet grojau vienas, man niekad nereikėjo kolaboruotis. Prieš keletą metų beveik sutikau dėl poros pasiūlymų, tačiau galiausiai sustabdžiau projektus, jiems dar nespėjus prasidėti. Šiandien, kitaip nei anksčiau, kartais pagalvoju dėl bendrų projektų su pora muzikantų draugų, kuriuos gerbiu… kas žino.
Sakei, mėgsti Lietuvos auditoriją. Esi grojęs čia anksčiau. Galbūt pameni kokią įdomią istoriją?
Taip, kaip ir pasakojau, turiu nuostabių prisiminimų iš koncertų Lietuvoje. Man ši auditorija yra tarp pačių geriausių, kurias sutikau. Pastebėjau, kad Lietuvos publika yra itin besidominti, turi nuoširdų polėkį, aistrą klausyti, atrasti… patikėk, tai nėra įprasta kitose šalyse.
Galėčiau papasakoti daugiau nei keletą “anekdotų”, nes grojau Lietuvoje daugiau nei vieną kartą. Sakykime, nuo pat pradžių tai visuomet buvo “stipri” patirtis. Pirmajame koncerte jūsų šalyje (“Nordic Audio Modern” 2006 festivalis – red. past) senas, geras, mielas Lashisha (renginio organizatorius – red. past.) puikiai sugalvojo, užsakydamas daugybę kokteilių po vakarienės dieną prieš festivalį. Jis net nesiruošė sustoti… kaip galėjau atsisakyti? Tai būtų mažų mažiausiai nemandagu, ar ne? Trumpai tariant, kitą rytą atsikėliau viešbutyje sugniuždytas, o Lashisha (o galbūt jo draugas) rodė nuotraukas, kuriose aš ir Kristian Olsson (SURVIVAL UNIT) sėdėjom kažkokioj gatvėj, vemdami rožine spalva (paskutiniai kokteiliai buvo braškiniai).
Kaip jau sakiau, tą dieną jaučiausi šūdinai, sirgau, mane pykino, skaudėjo galvą, kūnas drebėjo – negalėjau vakare groti. Tad su Kristianu nusprendėm papusryčiauti. Užsisakėm vietinės sriubos, tačiau joje buvo pilna česnakų – nuo jų mane pradėjo dar labiau pykinti. Negalėjau jos valgyti, todėl užsisakiau paprastą sumuštinį… deja, kavinės virėja pasistengė ir jį praturtinti česnaku! Tad mes išvis nevalgėme ir sugrįžome į bunkerį (klubas “Vault” – red. past.), kuriame buvo žiauriai šalta. Pasakiau Lashishai, kad negalėsiu groti, nes pasirodymas būtų prastas…. ir ką jis man atsakė? “Kokia problema? Tau buvo smagu vakar, ar ne? Nesijaudink, padarysi tai, ką gali šiąnakt, svarbiausia, kad tau buvo smagu.” Jis paliko mane be žado, puikusis Lashisha! Visgi, sugebėjau tą naktį groti ir, turėčiau pastebėti, kad tai buvo geras šou.
Ačiū, kad sutikai atsakyti į klausimus ir už tavo laiką, Tairy! Galbūt turi ką pasakyti savo fanams Lietuvoje?
Norėčiau padėkoti Lietuvos publikai už puikius atsiliepimus ir palaikymą, kurį jie visuomet parodydavo. Visko jums ko geriausio!
Internete:
Freundin Barbie asmeninis blog’as
[ ENGLISH VERSION ]
Can you tell, how and why AIT! started as a music project? What was the beginning of it all? What you wanted to create and if everything came to life eventually? I know that before AIT! you had another, much darker project …TODAY, I’M DEAD. Tell us about that as well. Why you discontinued with this project and chose to work solely on AIT! ?
yes, before starting the Ait! I recorded 4 albums with the name “today, I’m dead”, it was a “death-industrial” project, therefore very dark, depressive noise sounds; the label that produced the albums of “today, I’m dead” was the “Slaughter Productions” of my dear friend Marco Corbelli (Atrax Morgue). Ait! was born almost simultaneously at the end of “today I’m dead”, in fact 2002 was the year of thelast album of TIMD and the first album of Ait!
Why did I decide to stop TIMD? Well the main reason is that I understood that my dark side had totally taken over and it had become really heavy and serious. Unlike the vast majority of musicians and listeners of death-industrial music, power electronics and similar genres, I played what I really felt and lived …. (and therefore if you listened to something of TIMD you can easily understand what great gloom gripped me) , I have known very few people doing this, maybe a couple, Marco was one of them…his extreme gesture was a logical consequence, I mean logical because if you live every day of your life with the negative mood expressed by that music, you can’t last long.
I had decided to try to change the situation, trying to save myself, and therefore I absolutely had to abandon TIMD.
At the same time I also felt the necessity to deal with more themes,and sounds, (that kind of music becomes very repetitive)……Ait! was the solution.
In first AIT! albums you can hear samples of old retro songs, imaginery is very fetishist, with naked women, SS symbols. Do you call yourself a fetishist? What can you tell about fetishism? I think that we both love women in uniforms…
I think I can be considered a fetishist, but as I imagine we all are all in some way; if we consider fetishism as a sort of strong attraction towards an imaginary, which can be an object or a part of the body or else. Yes, I found, very sexy a woman in the SS uniform …. but the thing is not connected to the political belief, I mean, I find that the German women’s and men’s uniforms were far more beautiful than the Soviet ones, if the cut of the Soviet clothes had been equally beautiful I would certainly have liked those soviet figures in the same way;)
Also, as you probably know, I liked mannequins very much, and I was a collector, but it was always limited to a visual pleasure, they were absolutely not sex dolls.
On the other hand, I have never found a minimum interest in the common imagery linked to fetishism, I mean those realities made of stiletto heels, latex, chains and women pressed into leather clothes.
Please, tell us, about how you create sounds? How you did music 20 years ago and how it changed over the years? What inspires you to start to create sounds? What equipment do you used in the past and now?
I must say that the creative process hasn’t changed over the years. is a mix between research of that particular sound and spontaneity; in Ait! in fact both aspetcs are present,for the more experimental parts I refer to the “non-composition” of industrial music, and therefore in a more spontaneous way, instead when I want to use a more canonical instrument sound (drums, trumpet etc, although usually usually manipulated too) in this case I spend hours and hours, or days days, to create exactly what I have in mind, I rarely use set sounds by the factory.
Except for a couple of songs where I used a real electric bass, all the other sounds come from various keyboards, sinths and drum machines.
We had to wait for the new AIT! album for 9 years (since Romanticismo Oltranzista , released in 2007). Why we had to wait for so long? Was there lack of inspiration for all these years or what? It would be interesting to hear the story about that from you.
I have always needed a long time before recording a new album, this is because, being a maniacal musician (think that for every song I think I have done no less than 4-5 different versions), when the album is complete I am really exhausted and I need to a total break. However yes, 9 years has been a particularly long period, this pause is not due to lack of inspiration, but the “pause” has prolonged following the many commitments of life.
Last album from AIT!, called “Harmony” was released in 2016. This album is really different. Nothing like your older records. It’s minimalistic, full-analogue and, one can say, a very simple but at the same time very strong release. What can you tell about this album? What themes does it explore?
it is definitely a very, very different album from the previous ones, however even 9 years had passed, the sound has changed as I have changed, as I said before, I have always truly expressed what I felt from the beginning, therefore so I think it was an inevitable change of sound.
I agree with you, “Harmony” may appear to be a simple album compared to for example “Romanticismo Oltranzista” and certainly it is concenring the technical-composition, but it is completely desired. It is strongly cryptic and not direct album, an album that I made for myself, in fact for example the lyrics are practically impossible to understand. An album “pure”, which does not seek public approval … and therefore yes, certainly difficult to approach. “Harmony”, represents exactly what I am today, or what I was 4 years ago to be exact.
About the topics covered, well as said it was not of my interest to make them explicit, so I will not go into detail, I prefer that everyone grasps what they feel individually.
A very important question: how many swastikas are on your body as of today? Did you count it?
hahaa, honestly I don’t know, it’s a bit difficult to count them …. once I tried to make a calculation and I would say that they could be a little less than 300
I heard some people talking that AIT! is no longer active project. You said to me that it is a lie, so “fuck off!” for those saying lies! What we can expect from AIT! in the future?
I confirm, Ait! is still active, or rather, I have not decided to stop the project; I don’t really know what and when to expect in the future, I’m taking notes and I have many ideas, and sometimes, very rarely, I do rehearsal, because as I said the various commitments of life absorb me all the time.
Now, let’s talk about the industrial scene, since from the very beginning, AIT! was labeled as “neo-cabaret” project and this sub-genre is a part of post-industrial (I also remember that you called AIT! “dark lounge” at some point!). Are you interested in industrial scene of today? What can tell about that? Do you search for new bands and artists?
I don’t listen to anything about industrial music of today (but I still love the good old), over the past few years I have tried to listen to some new proposals, but I found them all very banal, even more insignificant than the bands of a decade ago, when there was a real saturation in the industrial area (as well as in the neo-folk of course). The positive aspect is that fortunately all that myriad of substandard bands no longer exist today, the negative aspect is that in my opinion there are not good proposals today.
Do you know the American film director Guy Maddin? AIT!, in my honest opiniong, could be a perfect soundtrack for his films. What film directors do you like? Maybe you have a dream to create a film soundtrack? AIT! is very visual music, so it could easily fit on a film.
I honestly don’t know him, but I will certainly go to inquire, cinema is in fact one of my greatest passions.
I agree with you, Ait! it’s very visual music, and in fact I thought several times about the possibility of recording soundtracks. Well indeed Ait! over the years it has increased this aspect, much more closed to a soudtrack composition instead of the classic “song” structure, the perfect example is the album “Harmony” and in particular its live performance.
In the few concerts I did for this album, I didn’t want to be visible to the public, I wanted to be hidden by curtains hanging on the stage, and videos that I created ad hoc were projected on them. I intended to forcing the audience to listen and watch the connected videos, not giving importance to who was proposing it …. as you can see, a very different, even opposite approach compared to the old Ait! Concerts, when I was looking for interaction with the audience through a sort of cabaret show.
About my favorite directors …. eh the list would be really long, let’s say that surely there are giants like Ingmar Bergman, Stanley Kubrick, Francis Ford Coppola, Martin Scorsese, Michelangelo Antonioni, Luchino Visconti, …. until get to Dario Argento, Mario Bava, etc etc; let’s say that more than the directors in my opinion we should mention the film in particular, both because it is not said that necessarily all the films of the director are really beautiful and because there are a lot of wonderful films made by almost unknown directors, and therefore in in this case the list would be very long indeed.
Do you have other interests besides music? I know that you are doing beautiful tattoos and you are creating your own tattoo studio. Your works are very subtle, minimalistic and at the same time difficult. Do you have a phylosophy about tattoos of some sort? And what other interests do you have in life? Maybe you have a favorite book or theater play?
Yes, besides music and as I said cinema, I am fond of tattoos, in fact I have recently opened my own tattoo studio, “Eremo” (Hermitage). The world of tattoo, today, is really very vast, there are many styles compared to twenty years ago, and the techniques have been refined very much too. Obviously there are styles / proposals not to my taste (for example I don’t understand why a person should have an entire arm tattooed with a cartoon) but taste is a subjective thing.
Let’s say that as far as I’m concerned, the only rule more than philosophy is to give my best for every tattoo, for every client, thinking that I could be that client. By the way, my technique/style is very difficult (engraving tattoo) and the execution is much longer than the classic tstyles …. but the execution time for me does not matter, I do not look at the clock, only the final results.
well if you can also consider this as an interest, I have a passion for nature in general, in fact I usually use my free time, what little I have, to go to the mountains and spend it there, walking, photographing etc.
I think that your music fits perfectlly with a good brand of absinthe. What is your opinion about that and other alchohol?
Of course, but not only with absinthe, Ait’s music! it is perfect with any alcohol of your preference.
Absinth? A very interesting drink, I got to drink it “pure” years ago in Germany … nice heavy, as I like it. I am a lover of alcohol, a lover I say, I am not an alcoholic, and I prefer dry flavors and high gradations, in fact every night I usually drink (after a fresh double malt beer) a local super alcohol, which is called “grappa”, which has 40 °.
Are you interested in collaboration with other musicians or do you always make music alone? Maybe you have some plans for collaborations in the future?
I’ve always played alone, I’ve never been very inclined to collaborations. A few years ago I had almost accepted a couple of proposals, but in the end I stopped the projects even before starting them. Today, unlike years ago, sometimes I think of some collaboration with a couple of musician friends whom I respect …. who knows.
You said to me that you like your Lithuanian audience. You played in Lithuania in the past, what can you tell us about those experiences? Maybe you remember a funny story or two?
Yes, as I told you, I have beautiful memories of the lives I did in Lithuania, the audience is
For me the Lithuanian public is among the best I have known, I have beautiful memories.
I find that the Lithuanian public is particularly interested, has a sincere interest, is present at the concert with the real desire to listen, to discover …. and believe me that this is not so usual in other Countries.
I could tell you more than a few funny anecdotes, since I’ve played there more than once.
Let’s say that from the beginning it has always been a “strong” experience, on the occasion of the first concert, (Nordic Audio Modern festival 2006) dear good old Lash thought it well to offer a lot of cocktails after dinner (the day before the festival), and he was not going to stop… and how could I refuse? It would have been rudeness, right? :)
In short, I woke up in the hotel the next morning, devastated, and Lash (or perhaps a friend of him) showed me the photos that portrayed me and Kristian Olsson (Survival Units), sitting in some street vomiting pink (the last cocktails offered were with strawberry).
As I said, the next day I was devastated, I was really sick, nausea, headache, severe tremors, I was unable to play in the evening. So I decided, together with Kristian, to go for lunch tryin to get better; Ok we ordered a local soup, but it was so full of garlic that it made my nausea worse, so I couldn’t eat it, and I ordered a simple sandwich …. too bad the innkeeper had well thought of stuffing it with garlic too !!!
So we didn’t eat and went back to the Bunker (where the festival was held), where there was a crazy cold. I told Lash that I wasn’t able to play that night, that I would definitely suck … and what he said me? “Where’s the problem? You had fun last night didn’t you? Don’t worry, you will do what you can tonight, the important thing is that you had fun. He left me speechless, great Lash!
However, I managed to play that evening, and I would also say it was a good show.
Thank you so much for agreeing to make an interview, Tairy. Maybe you have some words for Lithuanian audience?
Well I would like to thank the Lithuanian audience for the beautiful feedback and support they have always shown meover the years,
All the best to you!
Komentarai