Šalta banga iš baltarusiško Nürnberg

[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]

Balandžio viduryje savo naują albumą “Paharda” Vilniuje gyvai turėjo pristatyti duetas iš Baltarusijos Nürnberg. Albumas buvo išleistas, tačiau grupė “Čingio” rūsyje dėl suprantamų priežasčių pasirodyti negalėjo. Vaikinai nepraranda vilties kada nors koncertuoti Lietuvoje, o kol kas pristato savo kūrybą virtualiai.

Kovoje su paskutinio Europos diktatoriaus cenzūra ir sovietinės brutalistinės architektūros šešėlyje prieš 5-6 metus pradėjo formuoti baltarusiškoji šaltoji banga: Super Besse, Nürnberg, Dlina Volny, Molchat Doma… Pastarieji kelis kartus koncertavo Lietuvoje, paskutinį kartą nemokamai grojo pilname “Kablyje” palaikydami a.a. “Platformos” iniciatyvą. Beveik iškart po to Molchat Doma labai išpopuliarėjo visame pasaulyje – šiuo metu jie būtų groję paskutinius turo po JAV koncertus, o rudenį numatyti koncertai Meksikoje. Dauguma grupės koncertų pastaruoju metu po kelis kartus perkeliami į didesnes sales dėl pernelyg didelio susidomėjimo. Tokia sėkmė, be abejo, atkreipė melomanų lokatorius į Baltarusijos alternatyvinę sceną.

 

Jerzy Niewierzy ir Aleh Sautin sukūrė Nürnberg 2016-aisiais Minske ir nuo tada jų skambesys varijuoja nuo melancholiškų svajonių iki energingų šokių, tarp šiuolaikinio miestietiško susvetimėjimo ir žmogiškų emocijų. Po kelių metų išleistą EP “U Nikudy” palaikė šaltas nuolatinis ritmas, o debiutinis albumas “Skryvaj” atskleidė ramesnius svajingus garsovaizdžius.

Naujausias dueto įrašas “Paharda” (baltarusiškai – panieka) pasirodė šių metų balandį ir nurodė tam tikrą posūkį tiek vizualiai, tiek ir akustiškai. Motorama/Utro primenančią juodai baltą įrašų viršelių estetiką pakeitė aiškios geometrinės figūros ir kontrastingos spalvos. Kalbant apie muziką, muzikantai grįžo prie greitesnio tempo ir ankstyvųjų kūrinių skambesio. „Paharda“ sklandžiai keičiasi nuotaikos iš tamsesnių ir piktesnių į švelnesnes ir svajingesnes. Nürnberg dainuoja baltarusiškai, tai skamba kiek švelniau nei rusų kalba ir gražiai dera su muzika.

Pagrindinės tekstų temos: postsovietinių miestų depresija, egzistencializmas, gyvenimo pramoninėje visuomenėje sunkumai, nuovargis ir kai kurie paprasti, tačiau nebūtinai visiems žmonėms būtini, jausmai – meilė ir jausmai. Melancholija ir atsiribojimas kartu su melodingais šokių ritmais primena, kad meilė ir kančia dažnai eina greta.

 

Visų pirma, kodėl Nürnberg? Anot jūsų, grupę įtakojo postsovietinių miestų depresiją, o Niurnbergas yra senas jaukus Viduramžių miestas Vakarų Europoje. Beje, Brest, Mazyr, Orsha, Gomel ar Minsk skambėtų gal net įdomiau…

Tokį pavadinimą pasirinkome, nes Niurnbergas susijęs su Lietuvos ir Baltarusijos istorija – Lietuvos Didžiaja Kunigaikštyste. Senasis kunigaikštis Vytautas turėjo tapti karaliumi ir įgyti visišką suverenitetą, o karūna jo ceremonijai buvo pagaminta Niurnberge. Tai turėjo būti svarbus istorinis momentas Viduramžių Europoje, bet, deja, dėl nežinomų priežasčių jis neįvyko. Karūna buvo prarasta – greičiausiai pavogta kur nors Lenkijoje.

(Beje, Biešankovičy – mažas miestelis Baltarusijoje, šalia Latvijos ir Rusijos – taip pat labai geras pavadinimas post-punk grupei! Kas nors galėtų taip pavadinti savo grupę, ha-ha).

Kažkas jūsų naują albumą “Paharda” pavadino “garso takeliu karantinui”. Ar jis kaip nors atspindi dabartinę būseną? Turėjo būti apmaudu, kad karantinas sugriovė jo reklamos planus…

Iš tikrųjų, labai nuliūdome, kai dėl viruso susidariusios situacijos turėjome atšaukti koncertus Rusijoje ir Europoje. Vasaros festivaliams taip pat gresia pavojus.

Iš kitos pusės, dauguma žmonių dabar karantinuojasi ir tikimės, jog šiais sunkiais laikais mūsų albumas gali padėti jiems morališkai. Labai malonu, kai žmonės randa išsigelbėjimą mūsų kūryboje, nesitikėjome, kad viskas taip susiklostys. Taip gera, kada mūsų muzika motyvuoja žmones karantine.

Kokios vietos Minske labiausiai tinkamos “Paharda” perklausoms? Ar jos sutampa su jūsų mėgstamomis vietomis ar nebūtinai?

Manome, jog ideali vietas klausytis mūsų albumo Minske yra ten, kur blokinių namų jūra susiduria su brutalizmo architektūra. Kažkur prie “Kultūros instituto” ar “Malinovkos” metro stočių. Arba šalia konstruktyvizmo ar totalitarinės architektūros Minsko centre.

Kalbėdamas apie albumą, Jegoras iš Molchat Doma sakė: “Netrukus šie vaikinai bus vadinami naujais The Cure”, tačiau man tiksliau skamba Artiomo Burtsevo iš “Sierpien records” citata: “Grupė netikėtai priartėjo prie lenkiško ’80-ųjų new wave ir post-punk skambesio”. Ką apie tai manote?

Manome, galbūt Jegoro komentaras pernelyg emocionalus arba taip jis norėjo skambiai išreikšti savo itin pozityvią nuomonę.

Kalbant apie tokių lenkiškų grupių kaip Madame, 1984, Siekiera įtaką… Na, tai tiesa, nes iš tikrųjų šios grupės mums labai patinka. Logiška, kad mūsų gabaluose juntama tam tikra jų įtaka. Kaip, pavyzdžiui, ir Neue Deutsche Welle.

Kas jums labiausiai patinka post-punk ir jo estetikoje?

Mums patinka post-punk “pasidaryk pats” estetika, jos paprastumas, nekomercinė dvasia ir minčių raiškos laisvė. Jaučiame, jog post-punk nevaržo mūsų jokiomis sienomis ir apribojimais. Be to, ši tamsi, melancholiška estetika labai gerai padeda atskleisti liūdnas emocijas muzikoje.

Atrodo, palaikote artimus ryšius su Latvija per grupę Pleners – grojate kartu, o jų narys Ansis Rožkalns sukūrė “Paharda” viršelį. Ar turite kokių nors ryšių su Lietuva?

Mums labai patinka Solo Ansamblis ir Alina Orlova iš Lietuvos – jie yra nuostabūs! Apgailestaujame, tačiau nepažįstame jų realybėje. Turime draugų Lietuvoje, tačiau jie nesusiję su muzika. Žinoma, susirašinėjome su koncertų organizatoriais iš Lietuvos, nes jau dukart planavome koncertus Vilniuje ir Kaune: pirmą kartą turėjome atšaukti viską dėl problemų su vizomis, o antrąjį – atidėjome koncertus dėl situacijos su Covid-19. Tikimės, galėsime jus aplankyti šį rudenį, jei situacija su virusu nurims. (Tikimės, trečias kartas nemeluos!)

Lietuvoje tokia grupė kaip jūs, galėtų surengti bent 2-3 koncertus, tačiau pas mus gyvena tik apie 2,5 milijono gyventojų. Baltarusijoje yra beveik 9,5 milijono galvų. Ar galėtumėt surengti turą savo šalyje?

Visuose regioniniuose miestuose yra geri klubai, kur galėtume groti. Koncertavome Breste, Vitebske, Baranovičiuose. Tačiau pagrindinė problema – vietinės ir užsieni grupės regionuose populiaresnės nei atlikėjai iš Minsko. Norėtume aplankyti kitus Baltarusijos miestus su koncertais, manome, tai turėtų būti puiki patirtis.

2014-aisiais pirmą kartą pamačiau Super Besse. Po kelių metų pradėjote groti jūs, Dlina Volny palaikė panašią nuotaiką. Molchat Doma startavo vėliau, tačiau šiuo metu yra, jei neklystu, bene didžiausias visų laikų baltarusiškos muzikos eksportas. Ar jus nustebino jų sėkmė?

Ne, mūsų Molchat Doma pasisekimas nenustebino, nes asmeniškai juos pažįstame ir žinome, kiek daug pastangų jie įdėjo į savo muziką. Ši sėkmė yra atpildas už visas pastangas ir mes tuo labai džiaugiamės!

Taip pat labai džiaugiamės galėdami dirbti su Roma (Roman Komogortsev – Molchat Doma gitara, sintezatorius, būgnų mašina – ore.lt past.) įrašinėjant, miksuojant ir tvarkant mūsų muziką.

Kaip susisiekėt su “Death Shadow Records”, kurie išleido “Paharda” vinilą?

Mdernios technologijos, globalizmas ir bendravimo laisvė labai padėjo mums išplatinti savo muziką visame pasaulyje. Taigi, “Death Shadow Records” savininkas tiesiog parašė mums į instagramą.

Kaip manote, kodėl post-sovietinis post-punk, pradedant Motorama ir baigiant Molchat Doma, susilaukia tokio stipraus atgarsio Lotynų Amerikoje? Atrodytų, toks kontrastas klausytis post-punk saulėkaitoje po palmėmis… Beje, meksikiečiai The Odermus netgi padarė jūsų koverį!

Žinai, galbūt tai dėl sudėtingos politinės, socialinės ir ekonominės perspektyvų Rytų Europos šalyse. Visa tai – gera dirva tamsiai, depresyviai muzikai, dygstančiai čia paskutinį kartą nepaisant to, kaip liūdnai tai beskambėtų. Žinoma, tam įtaką daro ir sovietinė architektūra, vis dar užsikonservavęs gyvenimo būdas ir galbūt duoklė pasauliniams trendams. Manome, šie dalykai domina žmones visame pasaulyje. Šiuo metu žmonėms reikia šviežios ir “egzotiškos” muzikos, nes Lotynų ir Pietų amerikiečiams europietiška muzka – iš tikrųjų kažkas šviežio ir “egzotiško”. Mums labai patiko tas ispaniškas koveris iš Meksikos.

Koks dabar lauke oras?

Šiandien taip šalta. Sniegas gegužę – geras laikas parašyti keletą coldwave gabalų mūsų trečiajam albumui :D

Internete:

facebook.com/nurnbergband
nurnbergminsk.bandcamp.com
soundcloud.com/nurnbergminsk
instagram.com/nurnbergband
vk.com/nurnberg_band

[ ENGLISH VERSION ]

First of all, why Nürnberg? According to your description, the band is influenced by post-soviet cities depression and Nurnberg is an old cosy medieval town in West Europe… By the way, for me Brest, Mazyr, Orsha, Gomel or Minsk sounds even more exciting.

We choose this name because Nuremberg as a city had a connection with a Lithuanian and Belarusian history – Grand Duchy of Lithuania.

The old duke Vitaut was to be a king and get the full sovereignty and his crown for the ceremony had been made in Nuremberg (Nürnberg). It was supposed to be important historical moment for all medieval Europe but unfortunately it didn’t happen for some unknown reason – crown had been disappeared and probably had been stolen somewhere in Poland.

(But Biešankovičy is also very good name for post-punk band! Someone can use this name for his band, ha-ha)

Somebody called your new record Paharda soundtrack to quarantine. Does it reflect somehow the present state of mind? Must be some disappointment because this broke the promotion of your new album…

In fact, we were very upset about the situation with the virus, because we have cancelled many concerts in Russia and Europe and at the moment some summer festivals are under threat.

On the other hand, most people are now in quarantine and we hope that our album can help them morally in difficult times. We are very pleased when people find salvation in our album. When we were recording and planning to release an album, we did not expect that the situation would turn out that way. It’s so good when our music motivate people at quarantine.

What are the best places in Minsk listen to Paharda? Do they coincide with your favorites or not necessary?

We think that the ideal place to listen our album in Minsk is where the sea of panel houses meets brutalism architecture. Somewhere at the subway station Culture’s Institute or Malinaŭka. Or near the constructivist or totalitarian architecture in the center of Minsk.

Talking about the album, Egor from Molchat Doma said: “soon these guys will be called new The Cure!” but for me quote by Artem Burtsev (Sierpien records) “The group unexpectedly came closer to the sound of the Polish new wave and post-punk of the 80s” sounds more accurate. What do you think about that?

We think that maybe Egor’s commentary was just too emotional or maybe Egor just wanted to express his real positive opinion in that catchy way. What about influence of Polish bands like Madame, 1984, Siekiera? Well it’s true because we really enjoy these bands and it is logical that our tracks are influenced by them in certain degree, like Neue Deutsche Welle, for example.

What do you like in post-punk and its esthetics the most?

We like that DIY aesthetics of post-punk, its simplicity, noncommercial spirit and freedom of thoughts’ expression. We feel that making of post-punk don’t put us in any borders and restrictions. Moreover this dark, melancholic aesthetics passes very good for blowout of sad emotions into the music.

Seems like you have a strong link to Latvia via Pleners band, you play together and their Ansis Rožkalns made a cover artwork for Paharda. Any links to Lithuania?

We’re very love Solo Ansamblis band and Alina Orlova from Lithuania – they’re amazing! But for a big sorry don’t know them in real life.

And we have friends from Lithuania, but they’re don’t connect with music. Off course we’re in touch with bookers from Lithuania cause we planned shows in Vilnius and Kaunas two time: first show was canceled cause we have a some troubles with visa, second show we choose to postponed with organizers due to situation with COVID-19. We hope that we can visit you at this fall, if situation with virus will be more quietly, than now. (Hope that the third try would be lucky!)

In Lithuania a band like you could book at least 2-3 gigs, but we have something like 2,5 millions people. There are almost 9,5 mln people in Belarus, would it be possible for you to make a tour across the country?

In all of our regional city we have a good clubs to play here, and we had played at the Brest, Vitebsk and Baranovichi. But main problem – it is that the local and foreign bands are more popular at the regions than bands from Minsk. But we want to visit other cities in Belarus with show anyway, we think that it’s would be a great experience.

In 2014 I saw Super Besse for the first time. In few years you’d started to play, also Dlina Volny in similar vein. Molchat Doma started a bit later, but they seem to be the biggest Belarussian musical export ever or am I wrong? Were you surprised by their success?

No, we were not surprised of the success of Molchat Doma, as we personally know the guys and know how much effort they put into creating their music. Their success is a reward for their efforts, and we are so happy of this!

And we so happy to work with Roma in process of recording, mixing and mastering of our music.

How did you get in touch with Death Shadow Records, who’d released Paharda on vinyl?

Modern technologies, globalism and freedom of communication helped us too much in spreading music all over the world. So owner of Death Shadow Records had just wrote us at Instagram.

Why do you think there is such a strong feedback in Latin America for post-Soviet post-punk starting from Motorama and Utro to Molchat Doma? For me it’s such a contrast listen to post-punk under sun and palms… Mexicans The Odermus even made a cover of yours!

You know probably this difficult perspectiveless political, social and economic situation in Eastern Europe countries. It’s the good soil for all that dark, depressive music which rises here last time no matter how sad it sounds. Of course, this is also influence of soviet architecture, soviet way of life which is still canned here and probably tribute to the global trends. We think that these things are interesting for people around the world. And at this time people need to hear more fresh and “exotic” music, cause for Latin and Southern America European Music – it’s a real something fresh and “exotic”. But we are so excited of this Spanish cover from Mexico.

How is the weather outside?

It’s so cold today: snow at May – a good time to write some coldwave tracks for our third album :D