John’s Shower Band ir jų visa plaunantis šampūnas

Šių metų pradžioje John‘s Shower Band (Simonas Krukonis, Kazimieras Krulikovskis, Vainius Indriūnas ir Jonas Filmanavičius) pristatė savo debiutinį albumą „Shampoo“, o rudenį iš antro karto laimėjo jaunų muzikantų konkursą “Garažas”. „Pirmas mūsų koncertas buvo „Garaže“. Šįkart sakėm – sudalyvausim paskutinį kartą ir daugiau konkursuose nedalyvausim!“ – jau su prizu rankoje sakė “Jono dušo grupė”. Pernai Baltijos šalių muzikos inkubatoriuje “Novus” kvartetas užėmė antrąją vietą. Visi keturi muzikantai – Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Ritminės muzikos katedros studentai, nenuostabu, jog techninis jų pasirengimas abejonių nekėlė, labiau dėmesį patraukė laisvumas scenoje, vokalisto charizma ir žongliravimas pulsuojančiu džiazuojančiu funky hiphopu. Prisipažinsiu, grupės pavadinimas nekėlė (ir iki šiol nekelia) pasitikėjimo, pro ausis praslydo ir jų debiutas “Shampoo”, tačiau būtent gyvas atlikimas yra šios grupės stiprybė. Galbūt tai neprivertė “pasijusti lyg po šalto dušo”, tačiau atgaivino.

Pirmojo indie leiblo Rytų Europoje “Zona Records” įkūrėjas, melomanas Dovydas Bluvšteinas, paprašytas apibūdinti John’s Shower Band, sako: „Garažo“ finale, jau kiek pavargęs nuo dalyvių techninių brokų ir stilistinių nesusipratimų narpliojimo, linksminausi spėliodamas, ar besiruošianti grupė tikrai gros southern/country rock, kaip galima buvo spėti iš jų pavadinimo. Griaudamas įtarimus klavišinių-boso-būgnų trio užgrojo gana sklandų progroko ir šiuolaikinio hipnotinio džiazo mišinį. Svarstant, ar mūsų jaunimas pajėgus konkuruoti tokioje aktualioje, bet konkurencingoje nišoje, prie jų prisijungė dainininkas. Jau po kelių minučių tapo aišku, kad jis sugeba ne tik tiksliai intonuoti, bet ir puikiai artikuliuoti anglišką tekstą ir net (gerai, kad su saiku) dramatizuoti gana sudėtingas vokalines partijas. Plius natūralus scenos elgesys, stiliukas ir charizma. Puikiai sugrotas klausomų muzikos stilių kokteilis su pilnaverčiu vokalistu, ko gero, patrauktų mano dėmesį ir tarptautiniame kontekste. Vargu, ar grupė turi šansų labai išpopuliarėti Lietuvoje, bet, manau, verta ją pristatyti muzikos mugėse ir konferencijose. Panašu, kad artėja sudėtingesnio prog/art roko atgimimo bangelė, taigi ekspertams ir melomanams ji gali patikti.

Ko paklausom?

Paklausom Tigran Hamasyan, Gorillaz, Red Hot Chilli Peppers, Robert Glasper.

Kas tas Džonas ir jo dušas? Džonas Kenedis? Džonas Lenonas? Džonas Travolta?Džonas Coltrane’as? Eltonas Džonas?

Čia mūsų Jonas.

Grojate, pasak jūsų, “destruktyvų hip-hop’ą” – kodėl taip norisi tą hiphopą dekonstruoti?

Dekonstruoti nesinori. Norisi visur įdėti kažką savo. Kūrybos pradžioje buvo aiškūs du momentai. Simono (vokalisto) meilė hiphopui ir likusių narių meilė didelės energijos muzikai. Nekalbu apie sunkiąją muziką, kalbu apie muzikinius kūrinius, kuriems būdinga didelė energija.

Politiškai nekorektiškas klausimas, ar geras hiphopas gali būti baltas. Ką jums reiškia šis žanras? Ar yra jo apraiškų Lietuvoje?

Įdomus ir tikrai nelengvas klausimas. “Ar geras hip hopas gali būti baltas?” Gali. Mums šis žanras yra savotiškas maištas prieš popmuzika, skirtą komercijai, vis dėlto daug kalbėti apie hiphopą yra nelengva. Galų gale, tai nėra tik muzikinis žanras. Tai yra kultūra, žmonės, idėja.

Esat jaunų atlikėjų konkursų veteranai, šiemet pagaliau laimėjot „Tamsta Garažą“. Įdomi tendencija, jog daugelis tokių konkursų laimėtojų dingo nežinioje, o viršūnės nepasiekę, tarkim Garbanotas ar Solo Ansamblis, tapo solidžiais vardais LT scenoje. Ar tikrai vertėjo laimėti?

Pirmiausia, ne mes nusprendėme, kad esame verti laimėti, o komisija bei žmonių balsai. Žinoma, visados yra smagu laimėti pirmą vietą ir būti išgirstiems. Sutinku, ne visos grupės pasiekia viršūnę laimėdamos konkursus, laimėjimas yra tiesiog grupės įvertinimas, įrodymas, kad ji kažkuo išsiskyrė iš kitų. Viskas ateina su dideliu darbu ir pastangomis. Konkurso “Garažas” prizas yra dar vienas laiptelis, kurį įveikėme. Niekados nereikia sureikšminti prizų, jie tiesiog yra įvertinimas.

Vienas patyręs melomanas pavadino jus „lietuviškuoju Captain Beefheart“, o viena jūsų inspiracijų įvardino Mike Patton’o Fantômas. Šių atlikėjų neradau tarp jūsų geriausių 10-ies albumų. Ką apie juos manote?

Dėkui už tokį palyginimą. “Trout Mask Replica” (Captain Beefheart and his Magic Band trečiasis studijinis albumas – ore.lt past.) – vienas turbūt labiausiai žadą atimančių albumų, kurių teko klausyti, kartu su galbūt Blarf albumu “Cease and Desist” ar grupės Clown Core kūryba, tas spalvotas nenuspėjamumo, abstraktumo ar šokiravimo aspektas muzikoje yra labai svarbus faktorius, nes, manau, dalis to atsako už tavo muzikos ilgaamžiškumą, bet kartu tai yra ginklas, su palaidomis ar neišvystytomis idėjomis galintis nuvesti prie pačios kūrybos destrukcijos, su tuo reikia elgtis atsargiai, destrukcija vardan destrukcijos nėra kažkas kuo reiktų “puošti” savo kūrybą. Deja, su Fantômas iki dabar manęs niekas nebuvo supažindinęs, bet labai mėgstu tokios srities muziką.

Kaip išlaikyti sveiką grojimo technikos ir groove’o santykį? Turiu omeny, dažnai muzikantai susipainioja demonstruodami savo įgūdžius ir pameta bendrą vaizdą dėl detalių.

Šis klausimas yra keliamas ir mūsų repeticijose. Mes jį sprendžiame gana paprastai, kadangi yra jaunatviškas maksimalistinis noras groti daug, turime keletą kūrinių, juose tai ir darome. Jie buvo parašyti būtent su mintimi „visiškai ir iki galo išsitaškyti“. Turėdami tokius kūrinius savo ego kaip ir paliekame ten, o toliau išlieka kūryba vardan muzikos.

Pristatydamas debiutinį albumą „Shampoo“, Simonas sakė: „Mūsų muzika yra apie apsivalymą“. Ką nuvalo JSB firmos šampūnas?

JSB firmos šampūnas nuvalo viską, kas buvo iki šampūno naudojimo momento. Aišku, reikia atidžiai ir kruopščiai naudoti „Shampoo“(ną), kad jis tikrai suveiktų.

Visame albume yra tik viena daina lietuviškai, likusios – angliškai. Kodėl toks pasirinkimas?

Labai nemėgstu eiliuoti lietuviškai, netgi ir toje vienoje dainoje vengiau eiliavimo. Manau, eiliuojant, reiktų jausti kažkokį atsakomybės jausmą, kažkas vistiek sumąstys cituoti kažkurį tavo posmą, nenorėčiau gyvent kaip prastų eilių autorius. Kodėl tarp kitų angliškų dainų įdėjom ir vieną lietuvišką? Atiduodam duoklę mus užauginusiai kultūrai. Nemanau, kad artimoje ateityje atsisakysiu rašyti lietuviškai. Su tuo dirbu ir galbūt kažkada būsiu pavadintas beveik neblogų eilių autoriumi. Laikau pirštus sukryžiavęs.

Shampoo“ vadinate viena savo svajonių. Kokios būtų kitos svajonės?

Kitos svajonės labai paprastos – milijonai gerbėju ir daug pinigų. O jei rimtai, kuriame muziką ir grojame tam, kad galėtume viduje jaustis geriau. Svajonė būtų priversti kuo daugiau klausytoju atrasti tai, ką norime parteikti savo muzika.

Užsiminėte, jog ruošiate naują EP – kokia bus šio „šampūno“ sudėtis?

Taip, šiuo metu dirbame prie EP. Tai bus visai kas kita nei pirmame albume. Mano manymu, kievienas naujas produktas turi būti skirtingas, kad žmonės gautų kuo didesnę mūsų kūrybos amplitudę. Sudėtis: daug effektų, daug melodijų, daug dinamikos šuolių.

Internete:

facebook.com/Johnsshower

instagram.com/johnsshower

johnsshowerband.bandcamp.com