[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Jei turi alergiją postpankui, toliau geriau neskaityk, nes šis žanras čia bus minimas ne vieną ir ne du kartus, o pašnekovas pokalbiui buvo rastas kelis tūkstančius melomanų vienijančioje FB grupėje Post-punk community Lithuania. Pastaruoju metu vienu aktyviausių šios bendruomenės dalyvių tapo Artiomas Burcevas iš Rusijos, reguliariai pranešantis savo leiblo “Sierpien Records” naujienas. Šios įrašų kompanijos bandcamp’as – puiki vieta pažinčiai su post-punk atspalviais iš mažiau girdėtų regionų: nuo Rusijos šiaurės iki Baltarusijos, nuo Ukrainos iki Kazachstano. Galiu garantuoti, jog šiame tekste rasi daugybę negirdėtų pavadinimų iš Rusijos. Be to, Artiomas ir pats groja to paties pavadinimo grupėje – Sierpien.
Pastaruoju metu post-punk linksniuojamas įvairioje šviesoje. Kaip ir daugelis post reiškinių, jis tarsi ledkalnis, kurio didžioji dalis nematoma. Prieš kelis metus jį kruopščiai preparavo kolegos iš “Šuntančio trigrašio”: Post-punk istoriografija: sąvoka, ištakos, nukirstos šaknys, ideologija, sociokultūra, geografija, pop-įtaka, baigtis ir kodėl post-punk Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo.
Artiomai, ko klausysimės pokalbio metu: naujų atradimų ar senų gerų įrašų?
Kaip tik šiuo metu klausausi post-punk klasikos – JAV grupės Red Temple Spirits, o vėliau ketinu užleisti vieną mėgstamiausių visų laikų savo grupių Гражданская Оборона (Civilinė Sauga) – jau nuo 13-os metų dažnai jos pasiklausau.
Kadangi kalbėsimės ir apie “Sierpien Records”, o tu klausi apie atradimus, norėčiau pristatyti keletą naujų įrašų, kuriuos išleidau pastaraisiais mėnesiais: visų pirma, norėčiau rekomenduoti ДК Посторонних „Падаль“ (Pašalinių Kultūros Namai „Gaišena“) – tikras perlas plataus profilio post-punk mėgėjams, liūdniausias 2020-ųjų pabaigos – 2021-ųjų pradžios įrašas, kuriame The Cure „Seventeen Seconds“ laikų skambesys susiduria su coldwave. Фактор Давления „Мерзлая земля“ (Slėgio Faktorius “Užšalusi žemė” ) – rusiški Joy Division iš Šiaurės. Jie nėra tiesmuki mėgdžiotojai ar tiesiogiai įtakota grupė, tiesiog atrodo, kad šiuo metu Ian Curtis dėl mistinių priežasčių dainuoja rusiškai, o muzikantai gyvena 1979-ųjų Mančesteryje. Morwan “Убила могила” and “Зола-земля” („Užmušė kapą“ ir „Pelenų žemė“) – galingas unikalus post-punk projektas, turintis stiprias etnines šaknis, kur persipina slaviški ir arabiški moktyvai. Naujas vardas Rusijos post-punk scenoje – Jutta Sambona ir jų to paties pavadinimo demo, kuris taip pat turėtų patikti plačiau mąstantiems post-punk gerbėjams. Baltarusių synth duetas The Violent Youth “Там, где нас нет” („Ten, kur mūsų nėra“) – puikios melodijos ir visiškai stilingas ’80-ųjų synthpop skambesys. Didelis sugrįžimas – naujas dueto Supernova 1006 albumas „History of Supernova 1006“.
Įdomu, jog anksčiau esi dirbęs naujienų agentūrose „TASS“ ir „RIA Novosti“. Kaip nutiko, kad žinomiausių Rusijos naujienų agentūrų reporteris įkūrė nepriklausomos muzikos leiblą?
Iš tikrųjų įdomus klausimas ir, manau, tai nėra normalaus žmogaus normalus būdas pakeisti savo gyvenimą, kaip tai padariau aš. Baigęs universitetą, turėjau susirasti darbą. Idealiu atveju iš savo darbo norėjau 3 dalykų: kad būtų įdomus, kad uždirbčiau normalius pinigus ir kad turėčiau pakankamai laisvo laiko kurti muziką ir groti. Studijų metu visą laiką grojau punk/post-punk grupėse, bet apie tai pakalbėsime vėliau. Nusprendžiau, kad žurnalisto darbas – geras kompromisas, be to, mano specializacija buvo reklama, o tai gana artima žurnalistikai. Keletą metų tai išties jaudino ir buvo įdomu, tačiau 2013-ųjų pabaigoje, kai V.Putinas Ukrainos revoliucijos pradžioje uždarė „RIA Novosti“, viskas pasikeitė. Man tai buvo pirmas skambutis. „RIA Novosti“ bandė šiuos nušviesti šiuos įvykius neutraliai, tačiau tai yra valstybinė struktūra. Pradėjau dirbti TASS’e. Kaip ir „RIA Novosti“ rašiau apie Maskvos miesto gyvenimą. Antrasis skambutis buvo susijęs su viena temų, apie kurias rašiau – statybomis. Atradau, kad Maskvos valdžia griauna daugybę istorinių vietų, kad būtų galima pastatyti kažką naujo. Blogiausia, kad pastebėjau, jog pradedu teisinti valdininkus, nes daugybę laiko praleidžiu jų aplinkoje. Supratau, kad nedarau nieko naudingo žmonėms, galbūt netgi kenkiu jiems. Galų gale, nusprendžiau pakeisti tematiką, kaip daro daugelis krizės užkluptų žurnalistų, tačiau niekas nepasikeitė. Pradėjau dažnai keisti darbus, mano ilgalaikiai santykiai nutrūko, ėmiau galvoti, kaip pakeisti savo gyvenimą. Turėjau pakankamai pinigų, daug keliavau po Europą ir nusprendžiau įkurti leiblą, tiesiog kaip hobį. Iš pradžių tai buvo tik priežastis išleisti antrąjį mano grupės Sierpien albumą prieš turą Europoje ir perleisti pirmąjį įrašą. Vėliau pagalvojau, kodėl gi negalėčiau pabandyti išleisti grupių, kurias mėgstu? Pirmieji CD buvo Бумажные Тигры (Popieriniai Tigrai, post-punk/dreampop iš Sibiro) ir Предсмертная Кадриль (Priešmirtinis Kadrilis – ukrainiečių gothic post-punk). Žingsnis po žingsnio, metai po metų ir šiandien „Sierpien Records“ yra pagrindinis dalykas mano gyvenime.
Tavo grupė vadinasi Sierpien, o vienas jos albumų – „Zawsze Nasze“. Netgi jūsų pirmąjį albumą išleido Lenkijos leiblas „Bat-cave Productions“. Iš kur atsirado šie lenkiški akcentai?
Dar prieš Sierpien ilgai ieškojau ir rinkau skirtingą post-punk iš viso pasaulio, išskyrus anglakalbius regionus. Lenkiškas post-punk, taip vadinama zimna fala (lenkiškai pažodžiui išvertus coldwave) buvo vienas mano mėgstamiausių, kartu su suomių ir graikų scenomis. Daug klausiau tokių grupių kaip Siekiera, Made in Poland, Variete, Madame, Joanna Makabresky, 1984, 1 Million Bulgarians, Wieze Fabryk ir ypač Belgrado, kurie nebuvo lenkiška grupė, tačiau jų dainininkė Patrycia yra iš Varšuvos. Skyriau jiems ypatingą dėmesį, nes 2012-14 metais tai buvo viena pagrindinių goth punk atgimimo grupių pasaulyje, o man tai buvo vienas artimiausių post-punk subžanrų. Mano draugas Vadim Barsov iš neįvertintos rusų goth punk grupės Salome’s Dance pasiūlė savo naująją grupę pavadinti lenkiškai. Nusprendžiau, kad Sierpien skamba tikrai kietai, tiek lotyniškai, tiek rusiškai. Be to, sierpien reiškia rugpjūtis – mano gimimo mėnuo. Taip pat turiu tolimų lenkiškų šaknų – tai šių sentimentų Lenkijai priežastis.
Tomas Woodraf ir jo „Bat-cave Productions“ buvo geriausias, tuo metu man labai artimas derinys ir todėl pradėjome bendradarbiauti. Jis išleido 3 mūsų albumus, daug padėjo su koncertais Europoje. Esu jam labai dėkingas ir stengiuosi palaikyti ryšį, tačiau jis yra didelis post-punk pogrindžio asketas. Taip pat esu dėkingas Tricia ir Cameron iš „Mass Media Records“ – jie išleido mūsų debiutą „Zawsze Nasze“ JAV. Kol kas tai mūsų vienintelis vinilas.
Kur dabar gyveni Maskvoje ar Piteryje? Kuris miestas, tavo nuomone, yra labiau post-pankiškas? Kur geriausia pasitūsinti?
2020-ųjų vasarą iš Maskvos persikrausčiau į Sankt-Peterburgą. Žinoma, Spb yra Rusijos post-punk sostinė, dauguma grupių čia gyvena arba atsikraustė iš kitur, pavyzdžiui, Sibiro. Tai – nerealus miestas su išskirtine magija, sunku ją apibūdinti, geriau apsilankyti ir patirti ją gyvai. Išprotėjusių ir talentingų visą parą besitūsinančių žmonių miestas, Rusijos kultūros sostinė ir vienas Europos kultūros centrų. Prieš atsikraustydamas čia, galvojau, jog esu užkietėjęs Maskvos fanas, tačiau paragavęs gyvenimo Spb, nusprendžiau, kad noriu gyventi tik čia, galbūt čia ir numirti.
Deja, prieš 100 metų komunistams nusprendus perkelti sostinę iš Spb į Maskvą, pastaroji buvo metodiškai griaunama ir naikinamas šio miesto individualumas. Dabar Maskva yra beveik saugi, visur – beveidžiai standartiniai prekybos centrai. Aš dėl to daug kentėjau – tai mano gimtasis miestas, gimiau čia ir esu trečios kartos maskvietis. Bet kuriuo atveju, Maskva man yra unikali ir paslaptinga vieta – tai Michailo Bulgakovo miestas!
„Punk Fiction“, „Ionoteka“, „Бар Успех“, „Фракция“, „Fish Fabrique“ ir kitos – Piteryje ir Maskvoje yra tikrai kietų pogrindžio vietų, kurias aš labai mėgstu.
Esi vadinamas vienu rusiško post-punk veteranų. Kiek žinau, tavo pirmasis albumas Pora Konchat vardu išleistas 2009-aisiais. Sunku įsivaizduoti, jog rusiškas post-punk prasidėjo vos prieš 10 metų… Kur turėtume ieškoti jo šaknų? Praleiskime sovietinius laikus ir pradėkime nuo 1991-ųjų.
Žinoma, post-punk Rusijoje (SSRS) prasidėjo ne prieš 10 metų ir turi tikrai stiprų ir turtingą pagrindą mūsų šalyje. Pavyzdžiui, daugelis sovietinių top grupių, kurias jų klestėjimo laikais ’80-aisiais žmonės vadino „rusišku roku“, iš tikrųjų grojo post-punk ir new wave: Кино, Алиса, Наутилус Помпилиус, Телевизор, Агата Кристи, Аквариум, Звуки Му ir kt. Jei pažvelgtume į sovietinį pogrindį, dauguma grupių 1985 – 95 laikotarpiu grojo post-punk: Игры, Дурное Влияние, Народное Ополчение, Объект Насмешек, Николай Коперник, Буква О, Кофе, Биоконструктор, Матросская Тишина, Французское Сопротивление, Банда Четырех, Альянс, Петля Нестерова, Младшие Братья, Хуго-уго, Каспар Хаузер, Молотов Коктейль, Мать Тереза, Элен ir kt. Atskiro paminėjo verta Sibiro banga, labiau siejama su pankroku, tačiau realybėje geriausi jos atlikėjai grojo post-punk: Гражданская Оборона, Инструкция по выживанию, Янка и Великие Октябри, Промышленная Архитектура, Закрытое Предприятие, БОМЖ, Передвижные Хиросимы ir kt.
Bet kuriuo atveju, ’90-ieji nebuvo geri laikai post-punk muzikai ir, kaip pastebėjai, post-punk renesansas prasidėjo 2000-ųjų pabaigoje, o 2010-ųjų viduryje tapo tikru fenomenu.
Mano pirmoji grupė Pora Konchat pradėjo groti 2007-aisiais, o po kelių metų išleido pirmąjį įrašą. Tuo metu šis žanras taip pat išgyveno sunkius laikus, tuo metu nebuvo daug publikos (8 ir 9 dešimtmečių sandūros demografinės duobės pasekmės), o dauguma grupių galvojo, kad grojant post-punk reikia naudoti anglų kalbą. Mes pasirinkome kitą kelią, vėliau tapusį meinstrymu. Tendencijos pradėjo keistis, kai sėkmingiausia anglakalbė Rusijos post-punk grupė Motorama 2009-ųjų pabaigoje pradėjo rusakalbį projektą Утро (2014 m. jie koncertavo festivalyje „STRCamp“ prie Vilniaus – Ore.lt past.). Dabar matome, kad tik vienetai Rusijoje šioje scenoje dainuoja angliškai. Manau, tai normalu, geriau, kai dainuoji ta kalba, kuria ir galvoji.
Kaip manai, kodėl pasaulis patiria beveik nesibaigiantį post-punk atgimimą? Kas ypatingo šiame, nuolat bangas keliančiame, stiliuje? Ką jis reiškia tau?
Mano galva, post-punk yra labai lankstus stilius, jis lengvai integruojasi su daugeliu kitų, jo šaknų užuomazgų galima rasti įvairiuose muzikiniuose stiliuose ir todėl jis nuolat atsinaujina. Man tai svarbiausia priežastis dėl kurios tapau šios muzikos gerbėju. Tačiau ne visi žmonės tai supranta – daugumai jų post-punk reiškia tik tokių grupių kaip Joy Division, The Cure ar Bauhaus skambesį. Mažai kas žino, kad pirmieji post-punk atlikėjai buvo PIL, Magazine, Wire, Pere Ubu ar Television, kurių skambesys visiškai skiriasi nuo pirmųjų.
Be to, man atrodo, viena priežasčių, kodėl taip yra – nuo ’90-ųjų pradėjome gyventi nuolatinių atgimimų eroje ir beveik nepatiriame jokių naujų muzikos stilių gimimo. Ne tik pankroke. Liūdna, bet tai tiesa.
Post-punk tapo savotiška mada – Joy Division marškinėlius galima įsigyti supermarkete, daug grupių kabina sau šią etiketę, kartais vien todėl, jog tai yra madinga. Ar tau tai patinka, ar norėtum išlaikyti šią muziką toliau nuo visuotinio dėmesio?
Nematau nieko blogo, kad post-punk taip išpopuliarėjo. Nesu toks žmogus, kuris norėtų stovėti pustuščiame klube ir galvoti, kad turi brangenybę, kurią vertina tik jis ir niekam jos nerodyti, esu prieš bet kokią sektantizmo formą. Jei tai išpopuliarėjo dabar, matyt tam buvo priežastis. Bet, žinoma, norėčiau, kad žmonės, atradę šį stilių, pasidomėtų juo giliau, atrastų jo filosofiją, įvairius vardus.
Ką manai apie taip vadinamą Naująją Rusijos bangą? Lankiausi „Bolfest“ ir Maskvos muzikos savaitėje, tačiau nesusidūriau su „Sierpien Records“ vardais. Nepaisant to, jog grupių pavadinimų tradicijos panašios – tikrai žaviuosi rusų fantaziją, kai reikia sugalvoti grupei pavadinimą.
Naujoji Rusijos banga prasidėjo daugiausia nuo post-punk. Man atrodo, tai buvo pirmajame festivalyje „Bol“ 2015 metais. Man ši banga yra savotiškas naujosios Rusijos pogrindžio muzikos fenomenas, savo talentu, profesionalumu ir originalumu gerokai aplenkęs savo pirmtakus. Tikrai didžiuojuosi, kad mano jaunystė sutapo su šiuo istoriniu momentu. Labai kieta, kai jauti, jog tu ir tavo kolegos kuria dalykus, įdomius ne tik tavo šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Nesi teisus dėl to, kad „Sierpien Records“ grupės negrojo „Bolfest“, nes įvairiais metais šiame festivalyje grojo: Молчат Дома, Ploho, Звезды, Штадт, Образ, Кобыла и Трупоглазые Жабы, o Maskvos muzikos savaitėje: Sierpien, Supernova 1006, Nurnberg, Группа Хмурый, Особые Условия, Brandenburg ir kai kurios kitos mano anksčiau minėtos grupės. Nuostabu, kad šiandien turime tokį didelį ir universalų renginį kaip „Bolfest“. Tikiuosi, kad ateityje „Sierpien Records“ dar artimiau bendradarbiaus su juo ir su Maskvos muzikos savaitės organizatoriais.
Vienas išskirtinių „Sierpien Records“ dalykų – egzotika iš Sibiro ar net Kazachstano. Atrodo, tokia egzotika pasauliui tapo ir Molchat Doma atradimas. Ar jų sėkmė yra tam tikrų aplinkybių sutapimas ar ši grupė išties turi kažką unikalaus? Mano požiūriu, paskutinio Europos diktatoriaus ir protestų prieš jį kortos sužaidė ne paskutinį vaidmenį…
Viena mano mėgstamiausių temų – Molchat Doma! Po jų sėkmės daug kas pradėjo analizuoti jų pakilimą ir tapo tikrais įžvalgų ekspertais. Manau, iš vienos pusės, jų sėkmė buvo atsitiktinė, bet iš kitos, vaikinai turėjo tikrai gerą albumą ir aistringai dirbo tuo metu, kai viskas prasidėjo – jie pasinaudojo šiuo šansu ir tapo turbūt populiariausia jauna post-punk grupe pasaulyje. Taip pat esu įsitikinęs, kad sėkmė dažniausiai aplanko tuos žmones, kurie to nesitiki. Tikrai žinau, kad jie tiesiog grojo savo mėgstamą muziką ir buvo nuoširdūs, todėl šlovė juos surado. Nemanau, kad jų albumas „Etazhi“ buvo unikalus, tačiau, spėju, šis įrašas tapo labai geru kolektyviniu postsovietinės post-punk grupės įvaizdžiu, ypač žmonėms Vakaruose. Klausiusiems Kino ir girdėjusiems rusų kalbą nuo vaikystės, tai netapo atradimu. Bet kuriuo atveju, man patinka visi jų albumai ir jie yra vieni geriausių mano pažįstamų. Esu tikrai laimingas, kad mūsų keliai susikirto 2017-aisiais, kai nusprendžiau suorganizuoti jų koncertą Maskvoje ir išleidau jų albumo “С крыш наших домов” CD. Jegorai, Roma, Paša, „siunčiu jums signalą iš už daugelio kilometrų“ (citata iš Sierpien kūrinio „Signal“)!
Politinė situacija Rusijoje ne ką geresnė nei Baltarusijoje – ar ši stagnacija ir priespauda padeda ar trukdo alternatyvinei muzikai? Kai kas sako, kad tikras menininkas turi kentėti ir protestuoti… bet gal tai pasenęs mąstymo būdas?
Jei atvirai, negaliu pasakyti, kad situacija pernelyg panaši. Ji artima tuo atžvilgiu, kad tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje valdžioje yra komunistų įpėdiniai su visomis negatyviomis to pasekmėmis (esu šimtaprocentinis antibolševikas). Jie yra kvaili, neišmanėliai, grubūs, apgavikai ir neturintys principų. Jie negalvoja apie žmones, jie myli tik pinigus. Tačiau Rusijoje gali daryti daug dalykų ir, daugeliu atžvilgių, gali gyventi atskirai nuo valstybės. Šiuo požiūriu Baltarusijoje yra sudėtingiau – šalis yra maža ir valdžia, turėdama po ranka kariuomenę ir policiją, gali kontroliuoti savo piliečių gyvenimus. Tikiuosi, artimu metu paskutiniai bolševikų palikuonys užbaigs savo gėdingą kelią ir pradėsime gyventi žymiai geriau. Tikiu, jog Rusijoje ir Baltarusijoje turime tiek daug gerų, protingų, dorų žmonių ir vieną dieną jie nugalės.
Kaip ir sakai, paprastai istorijos krizių metu menininkai sukuria savo geriausius kūrinius. Taigi, artimiausiu metu, išgirsime geriausius post-punk albumus!
Ką planuoji veikti rytoj?
Rytojus niekada nežino. Tačiau jei rytoj atsikelsiu ir viskas bus gerai, mano planai tokie: nauji „Sierpien Records“ leidiniai ir plėtra: noriu paleisti skaitmeninį srautą kaip normalus šiuolaikinis leiblas, noriu organizuoti koncertus, o pavasarį arba rudenį padaryti didelį festivalį) ir pradėti dirbti su nauju Sierpien albumu – tai bus didelis post-punk sugrįžimas!
Internete:
facebook.com/groups/sierpienrecords
[ ENGLISH VERSION ]
Artem, what can we listen during the conversation? Some discoveries or some new found oldies?
Just now I am listening to the post-punk classics – US band Red Temple Spirits and after I am going to listen to one of my favorite bands ever – Гражданская Оборона (I listen to it quite often since my 13 years old).
But since we speak also about Sierpien Records and you asked me about discoveries I would recommend you some new records released in last few months: first of all, ДК Посторонних «Падаль» – great gem for wide range of post-punk lovers, the saddest record of the end 2020/beginning 2021: The Cure “Seventeen Seconds era” meets coldwave. Фактор Давления «Мерзлая земля» – absolutely “Russian Joy Division” from North. They sound not as epigone or “influenced by”, but as in this moment Ian Curtis sings in Russian (because of mysterious reason) and musicians live in 1979 in Manchester. Morwan “Убила могила” (and “Зола-земля”) – powerful unique post-punk project with strong ethnic roots (Slavic meets Arabic). New name on Russian post-punk scene – Jutta Sambona and their self-titled demo (gem also for wide range of post-punk lovers). Belorussian synth duo The Violent Youth “Там, где нас нет” (great melodies and totally stylish 80’s synthpop sound). And big returning – new album “History of SUPERNOVA 1006” by duo SUPERNOVA 1006.
It’s interesting, your former workplaces are TASS and RIA Novosti. How did you turned your life from reporter at the most famous Russian news agencies to running an indie music label?
It’s really interesting question and not an usual way for usual man to change life like I did. After graduating University, I needed a job. Ideally I wanted from my work 3 things: to be exciting, to earn normal money and give me enough free time to play music and composing songs (during my studies I had punk/post-punk bands). I decided that reporter job is a good compromise (also I had specialization in advertising, which is quite close to journalism) and for some years it was really exciting and interesting. But things started to change in the end of 2013 when Putin closed RIA Novosti in the beginning of Ukraininan revolution. RIA Novosti tried to cover all the news in neutral way, but it is a government structure anyway. It was first call for me. I’d started to work for TASS. Like at Ria Novosti I was writing about Moscow city life. Second call for me was connected with one of the issues I was writing about – contruction. I’d found out that Moscow government destroys many historical places to build something new. The worst thing for me was that I’d discovered that I started to justify officials because I was spending a lot of time in their environment. I’d realized that I do nothing useful for people (and even maybe do harmful things). Finally I’d decided to change topic as many journalists do when they’ra in crisis, but nothing had changed. I’d started to change work too often, my long relationships ended and I started to think how to change my life. I had enough money and was travelling in Europe a lot, so I’d decided to run a label, just as a hobby. First of all, it was just a label to release second album of my band Sierpien for second European tour and reissue the first one. Later I’d thought: why can’t I try to release the bands I like? And released CDs of Бумажные Тигры (post-punk/dreampop from Siberia) and Предсмертная Кадриль (Ukrainian gothic post-punk). Step by step, year by year and now Sierpien Records is the main thing of my life.
Your band is called Sierpien and you have the album called „Zawsze Nasze“. Even your first album was released by Polish label „Bat-Cave Productions“. Where did this Polish touch come from?
Before I’ve started Sierpien, I had a long period of digging and collecting different post-punk from all around the world (except English-speaking area). Polish post-punk, “zimna fala” (verbatim “coldwave”) was one of my favorites, along with Finnish and Greek scenes. I’d listened a lot to bands like Siekiera, Made in Poland, Variete, Madame, Joanna Makabresky, 1984, 1 Million Bulgarians, Wieze Fabryk and especially Belgrado (which wasn’t Polish, but their singer Patrycia is from Warsaw). I’d focused on Belgrado because in 2012-2014 it was one of the main bands in Goth Punk revival in the world and for me it was one of the closest sub-styles of post-punk, connected with gothic and anarcho-punk. My friend Vadim Barsov from underrated Russian goth punk band Salome’s Dance offered me to use Polish name for my new band. I’d decided that “Sierpien” sounds really cool – in Latin variation and for Russians. Also “Sierpien” means “August” – the month of my birth. Plus, I have some far Polish roots – this is a reason of sentiment for Poland.
Tomas Woodraf and his Bat-cave Productions were the best mix of things which were close for me at that moment and that’s why we’d started to cooperate. He’d released 3 of our albums + helped us with gigs in Europe a lot. I’m very grateful and trying to be in touch with him, he is a big ascetic of post-punk underground. Also I am very grateful for Tricia and Cameron from Mass Media Records – they’d released our debut “Zawsze Nasze” in USA. Still it’s our only one vinyl release.
Where are you based now, in Moscow or Piter? Which city is more post-punky in your opinion?
In the Summer of 2020 I’d moved from Moscow to Saint-Petersburg. Of course, Spb is the capital of Russian post-punk, most of the bands live there or moved here (from Siberia. for example). It’s unreal city with outstanding magic – it’s hard to describe, better to visit. City of crazy, talented 24 hour party people, the heart of Russian culture and one of the main centers of European culture. Before I’d moved here I thought that I am a strong fan of Moscow, but after I tasted life in Spb, I’d decided that I want to live only here (and maybe, to die also).
Unfortunately, after communists moved the capital from Spb to Msk a century ago, Moscow was methodically destroyed and deprived of its individuality. Now Msk nearly became safe, standard supermarket without a face. I suffer from that a lot – it’s my hometown, I was born there and I am Moscovite of the third generation. Anyway Msk is an unique mysterious place for me – it’s the city of Mikhail Bulgakov!
Punk Fiction, Ionoteka, Бар Успех, Фракция, Fish Fabrique and etc. – there are really cool underground places in Msk and Spb I really love.
You were called one of the veterans of the Russian-speaking post-punk. Your first album under Pora Konchat name was released in 2009. Hard to believe Russian post-punk was started 10 years ago only… Where we should start digging for Russian post-punk?
Of course, post-punk in Russia (USSR) started not 10 years ago and it has a really strong and rich background in our country. For example many of the TOP Soviet bands, usually called as “Russian Rock” in period of their flourishing in 80’s, actually played post-punk & new wave: Кино, Алиса, Наутилус Помпилиус, Телевизор, Агата Кристи, Аквариум, Звуки Му и др. If we listen to Soviet underground – most of the bands played post-punk in during 85- early 90’s: Игры, Дурное Влияние, Народное Ополчение, Объект Насмешек, Николай Коперник, Буква О, Кофе, Биоконструктор, Матросская Тишина, Французское Сопротивление, Банда Четырех, Альянс, Петля Нестерова, Младшие Братья, Хуго-уго, Каспар Хаузер, Молотов Коктейль, Мать Тереза, Элен and etc. A special place is secured for Siberian Wave, which is more associated with “punk” usually, but in reality the best of them were “post-punk”: Гражданская Оборона, Инструкция по выживанию, Янка и Великие Октябри, Промышленная Архитектура, Закрытое Предприятие, БОМЖ, Передвижные Хиросимы и др.
Anyway 90’s wasn’t good time for post-punk music and as you noticed renaissance of post-punk here in Russia started from the end of 00’s and became a real phenomenon in the mid of 10’s.
My first post-punk band Pora Konchat started to play in 2007 and we’d released our first record in 2009 as you noticed. The end of 00’s was hard time for post-punk too – there were no big audience in that period (consequences of the demographic pit of the end of 80’s-beginning of 90’s) and most of the bands thought, if you play post-punk, you should use English only. We chose another way which became mainstream later. The change of tendencies started after the most successful English-speaking post-punk band in Russia Motorama, in the end of 2009 started Russian-speaking post-punk project Утро. And now only few use English lyrics in Russian post-punk. I think it’s a normal thing, because it’s better to sing in language you think.
Why do you think, the world is experiencing almost continuous post-punk revival? What’s so special about this genre still making the waves? What this means to you?
To me post-punk is a very flexible style and could be integrated with many other styles, because primary you can trace its roots in many-many styles. It’s the main reason for me. I suppose that I became a fan, because of this reason. But not all people understand it – for most of them post-punk is associated with a sound of Joy Division, The Cure or Bauhaus only. Minority know the first post-punk bands like PIL, Magazine, Wire, Pere Ubu or Television, which sound totally different from the first ones.
Besides, I see one sad reason – after 90’s we’d started to live in total revival era and we don’t experience birth of any new styles and genres in music. Not only in punk. Sad but true.
Post-punk became kind of fashion – you can buy Joy Division t-shirt in a supermarket, many artists label themselves with this tag, sometimes only because it’s trendy. Do you like it or would like to keep it out of the public eye?
I see nothing bad that post-punk became more popular. I am not a person who want to be in half-empty club and think that I have a treasure which only I can measure and admire. I am against any forms of sectarianism. If it became popular, there was a reason for that. But, of course, I would prefer if people, after they discovered something fashionable, take a deeper look into it, discover its philosophy, lesser known names.
What do you think about so called New Russian Wave? I’d been to Bolfest and Moscow Music Week, but didn’t see any of Sierpien Records rooster. Even if traditions of band names are similar – I’m really fascinated with Russian fantasy, when it comes to band titles.
New Russian Wave started as a wave mostly focused on post-punk. I think it was during the first festival in 2015. To me NRW is a phenomenon of Russian underground music which became much more talented, professional, original than its predecessors. And I really proud that my youth coincided with this historical moment. It’s really cool to feel that you and your colleagues are making things which are interesting not only in your country, but in the whole world too. You are not right because some of SR rooster bands played at Bolfest in different times: Молчат Дома, Ploho, Звезды, Штадт, Образ, Кобыла и Трупоглазые Жабы, and at MMW: Sierpien, Supernova 1006, Nurnberg, Группа Хмурый, Особые Условия, Brandenburg and some of the bands I told before. As for me it’s great that we have such a big and versatile festival as Bolfest. Hope that in the future SR will collaborate more with it and MMW.
One of the exceptional feature of Sierpien Records are exotics from Siberia or Kazakhstan. Looks like Molchat Doma is exotic discovery for the world. Is their success some kind of coincidence of circumstances or this band really has something unique? In my view, the card of the last European dictatorship and protests against it played not the last role…
Oh, my favorite topic – Молчат Дома! After their success many people started to analyze their takeoff and became real experts hindsight. I think that their success was accidental on one hand, but on another, the guys released really good album and had a big lust for work, when this accident happened with them and they just took their chance and became one of the most popular young post-punk band in the world. Also I’m sure, success comes mostly to those who don’t expect it – I know for sure, the guys just played music they love and they were really sincere so fame found them. I don’t think they were unique with album “Etazhi”, but I suppose that this record became something like a collective image of post-Soviet post-punk band, especially for Western people. For those who used to listen to Кино and heard Russian language since childhood, it wasn’t such a discovery. Anyway, I love all of their records and they are one of the best people I know and I am really happy that our roads crossed in 2017 when I’d decided to book their gig in Moscow and released “С крыш наших домов” on CD.
Political situation in Russia not much better than in Belarus – does this stagnation and suppression help or disturb alternative music? Some say real artist must suffer and protest… though maybe it’s an old school way of thinking…
To be honest, I can’t say that the situation is very similar. It’s close in the way that in Belarus and in Russia we are managed by heirs of communists with all negative things that could be connected with it (I am absolutely 100% anti-bolshevik). They are stupid, ignorant, rude, deceitful and unprincipled. They don’t think about people – they love only money. But in Russia you can do many-many things and you can live detached from the state in many aspects of you life. It’s more problematic in Belarus – country is small and government can control all citizen lifes with army and police on their side. Hope that soon last Bolsheviks heirs will end their shameful way and we will start to live much better. I believe that in Russia and Belarus we have many good, smart and conscientious people and they will win one day.
And as you said – I agree that in critical periods of history artists usually do their best works. So, we gonna have the best post-punk albums in near future!
What are you going to do tomorrow?
Tomorrow never knows. But if I wake up tomorrow and it’s ok, my plans are: more new releases for Sierpien Records; expansion of SR (I have plans to start digital streaming like a normal modern label, start promoting gigs under the SR name and make a big label’s festival in spring or autumn); start to work on new Sierpien’s album (it will be a big post-punk returning!)
Komentarai