Kas išlindo pirmiau — galva ar kiaušinis? Balandžio pirma, bet mes tikrai nejuokaujame. Po sunkiai pamirštamo nuotykio Vingio parke, Berlyno subkultūros institucija “Sameheads” ir Vilniaus šokių aikštelės ju(o)dintojai “Juoduomenė” surėmė galvas dar vienam smūginiam kolabui. Spoiler alert: virtuali realybė, šiuolaikinis menas, radijo pasirodymai ir viską vainikuojanti naktis su monumentaliu lainapu.
Ta proga persimetėme keliais žodžiais su “Juoduomenės” atstovais ir “Sameheads” galva Nathan Dukes.
Nuo to laiko kai paskutinį kartą bendravome, pasaulis drastiškai pasikeitė… iš pradžių pandemija… dabar karas… Tadas prieš kelis metus sakė: “Esame išties linksmintis mėgstanti gentis”. Dabartinės realijos neatrodo tokios linksmos. Kaip minėtas kontekstas paveikė “Juoduomenę” ?
“Juoduomenė”: Pastarieji “didieji” pasaulio įvykiai ir game changer’iai išties parodė, kad viskas, kuo gyvenai ar tikėjai, gali apversti rutiną per vieną sekundę. Smagioji dalis, jei taip galima pavadinti ir kiek tai smagu, kad žmogus yra adaptyvi būtybė ir turint šiek tiek supračiaus – prisitaikyti prie beveik bet kokios situacijos. Pomėgius versti darbais ar į tuos pačius darbus žiūrėti kitu kampu ir dirbti, kaip galbūt jau galėjome daug anksčiau. Kiekviena krizė pajudina naujas galimybes. Kai kam tai skaudžiai atsiliepė, o kai kam – ir labai naudingai.
Kalbant apie “Juoduomenę” – klubinius renginius buvome pristabdę dėl visiems suprantamų priežasčių. Mūsų komanda sąlyginai didelė, todėl kiekvienas atskirai atradome naujų veiklų ir užsiėmimų. Bet skųstis negalime – net ir pandeminiu laikotarpiu, bene vieninteliai pasaulyje šokdinome ir visaip kitaip klijavome bendruomenę, netgi su užsienio svečiais. Žinoma, pati nuotaika kiek apokaliptinė – saugumo reikalavimai, vidinė abėja dėl rytojaus ir fonas kiek paveikė atmosferą. Galiausiai žmonės nuo pandemijos pavargo ir jau kai išeidavo, tai išeidavo kaip paskutinę dieną.
Dėl pandemijos naktinės kultūra patyrė priverstinę izoliaciją. Girdėjau, Berlyne kai kurie didžėjai ir klubų atstovai įsidarbino vakcinų centruose, “atrado” dieninę kultūrą ir suabejojo, ar verta grįžti į naktį. Kokios jūsų patirtys?
Nathan: Žinoma, menininkai ir naktiniai darbuotojai buvo priversti prisitaikyti prie situacijos. Kažkas grįžo prie mokslų, kažkas savo hobius išvystė į naujas profesijas. Daugelis “Sameheads” visatos menininkų ir personalo yra multidisciplininiai ir galbūt susikoncentravo labiau į savo dizaino darbus, fotografiją, muzikos produkciją… Dienos metas buvo geras visiems, kai kurie po atsidarymo sugrįžo, o kai kurie – ne. Tačiau kiekvienas turėjo šansą atrasti naujas laimės rūšis. Taigi, galų gale, poveikis buvo itin teigiamas. Netgi jei visi nukentėjome finansiškai.
“Sameheads” yra spalvinga kultūros įstaiga madingame Neukolln’o rajone Berlyne. Kaip pirmą kartą atsidūrėte šiame ”pub on acid” ir kas padarė didžiausią įspūdį?
“Juoduomenė”: Ir išties spalvinga – tiek savo išvaizda, tiek turiniu, tiek auditorija, kurie šią įstaigą lanko. Tadas pirmą kartą “Sameheads” atsidūrė, kai L. Zylberberg ir Dane Close pakvietė groti “Twista” vakarėlyje. Su pastaraisiais užgyvenome gražią draugystę, kuria džiaugiamės po šiai dienai. Didžiulį įspūdį daro ir netgi savaip motyvuja “Sameheads” kūrybinis veiklumas ir nepailstama energija įgyvendinant įvairaus plauko darbus. Puikus muzikinis turinys, labai artimas mūsų trijulei ir apskritai “Opium” klubo faunai, kolaboracijos su vizualininkais, mados projektai, netradicinis kinas, radijas, smagios viktorinos ir daug viso kito, telpančio į, atrodytų, labai mažą baro-klubo erdvę. Čia nuolat skirtinga patirtis – gali sutikti portugalą, kuris lietuviškai papsakos istoriją apie “detektyvą Blyną” ar užtikti, atrodytų, iš niekur išdygstančią naują erdvę – slaptą kambariuką, kuriame vienais ar kitais tikslais susirenka įdomus kontingentas. Sakoma, kad čia viena naktis kainuoja du metus gyvenimo, nes labai smarkiai prirūkyta, bet, pripažįstame, jog verta.
Prieš kelis metus kartu su berlyniečiais nugriaudėjot Vingio parko estradoje. Kokie įspūdžiai apie Vilnių ir jo nakvišas?
Nathan: Tai buvo gana įspūdinga patirtis. Po atvykimo į oro uostą, mūsų kojos tiesiogine prasme beveik nelietė žemės… Tokia energija, toks publikos priėmimas… Lietuviai paliko mums paliko neaiškų šiltą jausmą pilve, aš vis dar šypsausi tai prisiminęs. Tikrai būtume praleidę savo skrydį, jei tuo būtų rūpinęsis Alexander Arpeggio (juokiasi).
“Juoduomenė”: Įspūdžiai vienareikšmiškai geri. Įsimintina pati renginio erdvė, nuogi bėgikai Vingio parko teritorijoje, galiausiai vos pavyko “Sameheads” komandą įsodinti į lėktuvą skrydžiui atgal. Klasika.
Kuo “Sameheads” ypatingi ir kodėl būtent su jais nusprendėte daryti bendrą projektą?
“Juoduomenė”: Pavyzdžiui, Tadui ypatingi tuo, kad ten nutiko daug pirmų ir spalvingų gyvenimo kartų. Tadas ten sutiko savo meilę, ten pirmą kartą susitiko jų žvilgsniai.
Su “Sameheads” rezidentais turime gražų ir nuoširdų ryšį, vis vienu ar kitu reikalu susikerta darbiniai ar podarbiniai keliai. Todėl esant progai, viuomet norisi padaryti kažką bendro. Šį kartą atradome tokią formą ir bandysime ją įgyvendinti savo namuose – “Opium Club”.
Būnant “Opiume” bus galima virtualiai pasivaikščioti po šią Berlyno instituciją. Vizualiai šios vietos gerokai skiriasi: Vilniuje interjeras švarus ir minimalistinis, tuo tarpu Berlyne kiekvienas kampelis užpildytas įvairiais objektais, bet turbūt šios naktinio gyvenimo institucijos turi ir panašumų?
“Juoduomenė”: Čia gera proga patikslinti – virtualiai po šią Berlyno instituciją bus galima pavaikščioti “Opiumo” rūsyje, kuris, mūsų nuomone, savo intymumu turi daug panašumų su “Sameheads” rūsiu. Blanki šviesa, žemos lubos ir viską gaubianti mistika.
Nekantraujame įpulti į virtualų pasaulį, kurį iš tikro pasaulio į dirbtinį suskaitmenins menininkas Gómito. Kadangi abi erdves daugiau mažiau gerai pažįstame, bus išties įdomi patirtis. Kūnas “Opiume”, o smegenys “Sameheads”.
Kodėl neužtenka tik geros garso sistemos ir juodų sienų, o norisi kažko daugiau? Vienas pagrindinių didžėjaus tikslų – išvesti savo publiką iš proto, ar savo virtualios realybės kūriniais siekiate panašaus efekto?
Nathan: Žmonės reaguoja į garsą, vaizdą, temperatūrą, kvapą… Tai – multisensorinė patirtis, pakylėjanti įprastą naktį klube į kažkur daugiau. “Sameheads” skambesys svarbus tiek koliažų kūrimu ar b-filmų peržiūromis, kiek ir muzikos įrašų paieškomis. Neįmanoma viso to atskirti. Augi ir sugeri įtakas, o paskui išspjauni visa tai savo ypatingu būdu. Kartais mėgstu ir tamsų kambarį bei trankią garso sistemą. Kaip sakoma, įvairovė yra gyvenimo prieskonis.
Ką turėtų žinoti žmonės, susiruošę į “Opiumheads”?
“Juoduomenė”: Žinoti daug gal ir nebūtina. Svarbu būti žingeidiems, žaismingiems ir atviriems vakaro pasiūlymams. Neskubėti ir įsikvėpti tuo, ką ruošiame Vilniaus auditorijai. Verta paminėti, kad be virtualaus pasivaikščiojimo po Berlyno klubą, dieną prieš vakarėlį, draugausime su “Radio Vilnius” ir transliuosime Juoduomenės draugų muziką tiesiai iš “Briusly” visam pasauliui. Tai dar vienas “Sameheads” ir Juoduomenės sumąnymas.
Todėl tiek muzikinė, tiek virtuali ir vizualinė dalis, tikrai vertos visų dėmesio.
Komentarai