Už savaitės prasidės antrasis “8 festival”. Pernykštis #mybloodyfestival sukėlė daug aistrų dėl savo didelių vardų ir panašiai didelių atšaukimų. Šiemet renginys sugrįžta su labiau subalansuotu line-up’u – jame nėra ypatingų “viagrų”, tačiau nėra ir beprasmių užpildymų. Tiesa, vienas cancel jau įvyko – reperis slowthai buvo apkaltintas seksualine prievarta ir jo atsisakė visi vasaros festivaliai. Tikėkimės, tai bus išimtis, ne taisyklė. “8 Festival” 2023 birželio 16-18 dienomis Lukiškių kalėjime Vilniuje.
Iš daugybės festivalio vardų, tarp kurių yra keletas geriau žinomų ir jau koncertavusių Lietuvoje, taip pat visiems gerai pažįstamų lietuvių, norėtume išskirti 8 vardus, kurių galbūt muzikinių programų algoritmai iki šiol neatvedė iki jūsų ausų.
1. Baxter Dury (ENG)
Įsivaizduok Serge Gainsbourg, kilusį iš Londono ir purvinu kostiumu besitrinantį prastos reputacijos baruose. Saviironiškas šiuolaikinis dendis pavergiantis savo gašlia lingvistine akrobatika cockney akcentu.
Pažintis su “Ašarų princu” dažniausiai prasideda nuo eilutės “I’m not your fucking friend”, bet norisi jį “skaityti” tarsi intriguojantį romaną apie kitų vyrų merginas ir kartu sutikt paryčius ant Šv. Nikolajaus cerkvės kupolo.
Muzikos pasaulis apie Baxter’į pirmą kartą išgirdo, tiksliau pamatė, 1977-aisiais. Jo tėvas, žinomas britų muzikantas, Ian Dury albumo viršeliui panaudojo nuotrauką su savo sūnumi. Praėjus 25 metams Baxter’io debiutas “Oscar Brown” tapo įtakingo leidinio “NME” savaitės įrašu.
Į Lukiškes atlikėjas atsiveža naują albumą “I Thought I Was Better Than You”. Savo biografinės knygos “Chaise Lounge” garso takelį, persmelktą mieguistu, psichodeliniu Vakarų pakrantės hiphopu.
2. Deki Alem (SWE)
Pernai broliai dvyniai iš Švedijos uostamiesčio Geteborgo pasiuntė stiprų seisminį signalą. Šiandien jų sprogstamas nepatogiai sąžiningo old school repo, raumeningo drum & bass ir rupaus grunge mišinys kelia bene daugiausia nerimo. Nėra abejonės, šią vasarą jis detonuos ne tik pagrindinėse Europos scenose, bet ir Vilniuje!
Debiutinį Deki Alem įrašą prodiusavo duetas LIOHN & Klahr, dirbęs su Drake, Lady Gaga, Swedish House Mafia ir kitais. Jame – nežabota dueto energija ir pasiryžimas ieškoti savo kelio šiuolaikinėje muzikoje. Sammy ir Johnny Bennett būtina pamatyti gyvai. Ne veltui jie jau spėjo apšildyti savo vaikystės herojus Gorillaz ir apvažiavo pusę Europos. Neapdoroti ir šiurkštūs Deki Alem, kupini analogiško žavesio ir pankiško gyvumo.
Originalus brolių požiūris ne tik į kūrybą, bet ir rinkodarą. Išankstinė naujojo singlo „Fluent Stutter“ perklausa vyko vienoje falafelių užkandinių Stokholme. Pirmąjį savo įrašą broliai išsiuntinėjo tiesiog su prierašu „užsimerk ir mėgaukis linksmybėmis“.
3. Egyptian Blue (ENG)
Nešvarus, bet protingas post-punk, įtakotas nublukusio Braitono pajūrio spindesio. Euforijos ir susierzinimo kokteilis. Tai vis dar nenušlifuotas deimantas be pilnaverčio albumo, tačiau jų betarpiškas kontaktas su publika jau atkreipė Europos dėmesį. Foals pakvietė apšildyti savo turo, o Joe Talbot iš IDLES išrinko pasirodyti Glastonberio festivalio scenoje.
Ankstyvosios EB repeticijos dažnai virsdavo keliolikos valandų maratonais. Dėl didelių viskio kiekių šis chaosas kartais sudomindavo ir vietinę policiją. Ilgainiui grupė susitvarkė su darbo etika ir atrado formulę, kurioje kampuoto ir bekompromisinio garso elementai susilieja su melodingumo troškuliu.
Naujausias singlas „Matador“ iškart pateko tarp geriausių šiandieninės kartos kūrinių. Grupė per nepaprastai trumpą laiką nuo pagrindo užkopė į šiuolaikinės post-punk piramidės viršūnę. O iš viršaus atsiveria nauji horizontai.
4. LIFE (ENG)
Naujausias grupės albumas „North East Coastal Town” yra grupės meilės laiškas gimtajam Hull ir jo gyventojams. Šios apylinkės, jų istorija ir bendruomenė sudaro kvarteto DNR. Pūslėtas agit-punk, gaminamas toli nuo Londono, išdidžiai sako muzikantai. Apie meilę, grožį, troškimus, siaubą, chaosą ir, žinoma, politiką.
LIFE turi, ko gero, viską, ko norėtum iš tokių atlikėjų: jie yra politiškai sumanūs, pikti, protingi, smalsūs ir tiesiog stulbinančiai puikūs. Jei diena buvo bloga ir grįžus namo norisi išsirėkti, šiai terapijai tinka beveik bet kuri grupės daina. Juk teisingai nukreiptas pyktis suteikia vilties. LIFE kalba tiesiogiai su pervargusiais, per mažai uždirbančiais millennials’ais, kuriems tenka visa taupymo našta. Nepriekaištinga anarchistinė popmuzika.
Koncertuose energingas grupės lyderis Mez šoka ir laksto po sceną pastėrusiu žvilgsniu, tarsi Jarvis Cocker mylėtųsi su Frank Sidebottom ir the Sultans of Ping. Jaunystė, pyktis, politika ir nepriklausomybė, jokios apatijos ir blaivaus proto. Nuoširdu ir nesuklastota. Kaip tavo nubrozdinti keliai po mošpito Lukiškių kieme.
5. Sophia Kennedy (GER)
Sophia Kennedy – viena universaliausių kompozitorių ir dainininkių Vokietijos popmuzikoje. Kartais jos muzika skamba tarsi garso takelis griūnančiam pasauliui. Joje susijungia liguistai spindinčių 7-8 dešimtmečių melodijų žavesys. Tuo pačiu ši kūryba visiškai aprėpia dekonstruotą klubinės muzikos modernizmą. Vakaro prognozė Lukiškėse: nuo auksinės Kalifornijos saulės bučinio iki niūraus svajingo rūko.
Sophia Kennedy gimė JAV, tačiau būdama 5-erių atsidūrė Vokietijos kaime. Studijuodama kino kūrimą Hamburge, muzikinę karjerą Sophia pradėjo kurdama garso takelius teatrui ir televizijai. Netrukus ji atsidūrė techno klube „Golden Pudel” ir tapo nuolatine jo lankytoja. Debiutinis Sophia albumas per naktį tapo sensacija. „Pitchfork“ ir kiti autoritetai išrinko jį vienu geriausių 2017-ųjų įrašų.
Elegantiškas, melancholiškas, kartais grėsmingas, su smilkstančiomis fortepijono melodijomis, niūriais vibruojančiais vargonais ir nerūpestingomis arfos kilpomis. Naujausias kūrėjos albumas „Monsters“ yra popmuzika, balansuojanti ant griuvėsių ribos. Scenoje jai akomponuoja ilgametis partneris Mense Reents, dar žinomas kaip „Auksinių citrinų pianistas“.
6. Talk Show (ENG)
Šis new wave punk kvartetas susitiko menų universitete Goldsmiths College Londone. Pandemijos izoliacija privertė muzikantus permąstyti savo vertybes. Jie išmetė savo pirmuosius bandymus į šiukšlių dėžę ir uždavė sau paprastą klausimą. Kaip sukurti masyviai skambančią šokių muziką grojant gitaromis?
Grupė išplėtė savo akiratį už naujosios bangos ir post punk ribų. Jie ėmė gilintis į senus soul įrašus, elektroninę muziką, didžėjų setus „Boiler Room“, MF Doom ir Beastie Boys. Vis dėlto favoritu išliko Elvis Presley, susiejęs juos pačioje pradžioje.
Naujausią savo minialbumą „Touch the Ground“ grupė įrašė elektroninės muzikos legendų Hot Chip studijoje. Muzikantai džiaugiasi matydami savo įrašus „Rough Trade“ lentynose. Ir nekantrauja pagroti Viliuje: „It’s coming thick and fast. Off to Lithuania for 8 Festival. Superb.“ Vargu, ar esate matę taip tvirtai ir sandariai grojančią grupę.
7. The Cool Greenhouse (ENG)
Iki 2020-ųjų tai buvo solinis Tom Greenhouse projektas. Netikėtai taiklūs pastebėjimai ir siurrealūs anekdotai išlieka priešakyje, tačiau su grupe šis žaidimas tapo dar įdomesniu. Praėjusių metų pabaigoje išleistas albumas „Sod’s Toastie“ pakėlė visa tai į darnesnę visumą. Flirtas su melodija, patobulintos akordų eigos ir aranžuotės, impulsyvūs klavišiniai ir firminiai pasikartojančių gitarų dūriai.
Savo išskirtinį post-punk The Cool Greenhouse pastūmėjo link tobulumo. Nesuderinami rifai, alcheminė instrumentinė chemija ir nepagarbus spoken-word vokalas džiugina. T.Greenhouse nebūtinai siekia žmones jaustis nepatogiai, jis tiesiog sako taip, kaip yra.
Jei tavo singlą nusiperka aktyvus naujos muzikos propaguotojas Henry Rollins, reiškia kažką darai teisingai. Šis žinomas muzikantas pavadino T.Greenhouse kūrybą nauju mėgstamiausiu atradimu post-viskas muzikoje. Apie koncertą Vilniuje grupė pranešė: „Nuostabu! It’s not quite Baltic enough for us on tour in Northern Germany at the moment so we’re heading to Lithuania to play in a prison!“ Galime tik pridurti, kad bus išties nuostabu!
8. Working Men’s Club (ENG)
Šios grupės kūryba yra tarsi rinkinys, sudarytas iš įvairių garsų, epochų ir žanrų mišinio. Vienintelis nuoseklus dalykas jame yra išskirtinis Minsky-Sargeant vokalas. Legendinės „Hacienda“ laikais jie būtų buvę šio klubo rezidentais. Madčesteris teka jų venomis.
Pernai išleisto antrojo albumo „Fear Fear“ dainos gimė pandemijoje ir izoliacijoje, tačiau reikalauja dalijimosi. Dviejų pirštų pyktis ir dviejų kojų šventė. Dainos, skirtos agituoti ir šokti, širdžiai ir sielai, čia, dabar ir rytoj.
Pasak „The Guardian“, Vakarų Jorkšyro grupė atšiaurią post-punk elektroniką sušildė Detroit techno ir italo house. Įkvėpti konkrečios praeities, tačiau skambantys šviežiai, šiuolaikiškai ir originaliai. Šiame „darbininkų klube“ svarbiausia yra muzika, vaibai ir jausmas, verčiantis tave judėti. Kiekvienas gali prisijungti. Nepamiršk savo šokių batelių.
Komentarai