She Past Away @ Loftas

Š. m. gruodžio 13 d. tamsumas prašalinti nemėgstantys asmenys rinkosi į gerai žinomą Vilniaus pramogų erdvę aukštomis lubomis – Loftas.

Atvykus į objektą jau grojo muzika. Ir grojo ten ne kas kitas, o grupė, ar tiksliau duetas, Niša. Grupė man ligšiolei nebuvo žinoma, tad atlikau internetinę paiešką. Pasirodo, tų nišų yra įvairių.

Ar nebus jie iš Marijampolės įmonės UAB Niša, turėjusios pora civilinių bylų ir vidutiniškai mokančios 637,69€ per mėnesį? Ne, šie vaikinai ne tokie. Plius, marijampolietišką akcentą galima pažinti net ir smarkiai užreverbintame harsh (angl. šiurkštus) dainavime.

Kai kam gali kilti klausimas, ant kiek gi buvo užreverbintas tas vokalas? Atsakau, jog tiek, kad girdėjosi keturi ataidžiai. Tas labai savotiškai suveikė bendraujant su publika. Buvo netgi antras mikrofonas su lempele kitokio tipo dainavimui.

Toliau bandžiau ieškoti grupės Facebook profilio, tai radau kažkokį ne tokį ir privatų.

Grįžtant iš interneto į Loftą, deja, nedaug supratau ką Niša apdainuoja per minėtus efektus, bet panašu visos tos támsumos ne iš Vikepidijos imtos. Aišku, gali dainuot apie mirtį nors nesi patyręs net klinikinės. Yra teigiančių, kad orgazmas yra le petit mort (pranc. mažoji mirtis). Galbūt jį scenoje ir patiria gitaristas Tomas Žalnora ir vokalistas Juozas Masteika? Klausimas lieka atviras…

Pereinant prie vizualikos, 2021 m. įsikūrusio kolektyvo balsas ant ploščiaus nugaros buvo užsirašęs grupės pavadinimą ar logo, kuris gražiai atrodė.

Gražiai atrodė ir LRT Opus Talento konkurse pristatytos grupės nariai. Tiesa, dėl prodiuserio Tomo tas paaiškėjo tik jam nusiėmus plėšiko kaukę, kuri mane dabartiniame politiniame kontekste truputį išgasdino. Žodžiu, merginos, skubėkit, aišku, jei dar yra kur skubėti.

Tęsiant apie vizualiką, maloniai nudžiugino saikingas epileptikams pavojingo aparato Stroboskop naudojimas.

Baigiant apie 277 Facebook pamėgimus turintį darkwawe, post punk, industrial, electropop projektą, reikia pasakyti, kad Niša – tikrai geras pavadinimas. Juk ir muzika nišinė, vilniečiai patys stengiasi užimti kažkokią nišą, nišoje tamsu, nes saulė nepatenka…

Tačiau norint imtis lietuviams nelengvos Vakarų užkariavimo užduoties, tikėtinai pavadinimą tektų anglicizuoti. Ir čia prasideda klausimai – koks žodis geriausiai reprezentuos vieną singlą 2021 m. išleidusio dupleto muziką? O pasirinkimų esti ne vienas:

  • Niche – niša, prieglobstis, tinkama vieta
  • Hovel – pašiūrė, lūšna, lūšnelė, niša
  • Recess – įduba, niša, įpjova, griovelis, užkampis, atostogos
  • Bay – įlanka, skyrius, niša, tarpatramis, platforma, laurai
  • Housing – korpusas, aprūpinimas būstu, gyvenamieji namai, gyvenamųjų namų statyba, gyvenimo sąlygos, niša

Asmeniškai siūlau recess, nes jo pirmos trys reikšmės skamba kietai. Plius, kam nepatinka atostogos?

Tik vėliau supratau kad 2022 m. pasirodžiusio We All singlo autoriai dainuoja gimtąja kalba! Tas labai patriotiška ir pavyzdys tokioms grupėms kaip GJan, kuri dar prieš 11 metų pradėjo muzikinę karjerą, o lietuviškai uždainuoti teikėsi vos prieš šešetą. Na kam visur kišti tą anglų kalbą, kai turime savo gražią, kurią studijuoja geriausių Žemės, o gal ir kitų planetų universitetų studentai.

Prasidėjus She past away benefisui, ovacijų ir kažkokių keistų cypsmų fone už operavimą dūmų mašina atsakingas asmuo užleido tikrai nemažai dūmų. Stoviejusieji arčiau grupės klavišininko Doruk Öztürkcan momentais sunkiai bematė vokalistą-gitaristą Volkan Caner. Nepaisant apšvietimo ypatybių, teko pastebėti, kad turkai jau mažiau išsidažę nei pirmame koncerte. Galbūt su metais, o jų nuo Bursoje suformuoto kolektyvo suformavimo praėjo jau 17 m., ateina supratimas, kad makiažu tiesos nepaslėpsi. Galbūt ateis laikas kai tą supras ir Rytų Europos moterys.

Vizualiai be dūmų buvo ir įvairiaspalvių lazerių. Tiesą sakant, nemaža dalis semplų priminė tokį šaudymą iš įvairaus galingumo lazerinių pistoletų įvairiu dažnumu.

Nišos pasirodymas, itin panašus naudojamų instrumentu ir žmonių kiekiu į hedlainerių, buvo tikrai nirtulingas. Tuo tarpu 2019 m. paskutinį studijinį albumą Disko Anksyiete išleidęs duetas kaip visada laikėsi stoiškai.

Jei koncerto pradininkų skambesys man patiko (nors visi gabalai panašūs atrodė dėl galimai panašių garso efekų), arčiau scenos stovint Volkan vokalas skambėjo duslokai, o ir gitara jo buvo tarsi prisukta. Ryšium su tuo, skambesys buvo labiau sintetinis, kviečiantis šokiui. Tuo visi sėkmingai ir užsiiminėjo.

Interliudo metu, ir už būgnų mašiną atsakingas Öztürkcan ėmė bendraut su publika, pasakot apie ankstesnius koncertus Lietuvoje, bet ėmė veltis kai pabandė įvardint kelintais metais čia viskas vyko ir net pats vos nesusižvengė, pavojingai priartėdamas prie tamsiosios atmosferos išsklaidymo.

She past away atliko ir keletą naujų gabalų, kurie buvo sutikti panašiai kaip senesni, mažiau populiarūs gabalai.

Bise buvo bent 4 numeriai ir, žinoma, žinomiausias post punk, new wave, ir gothic barmenų kokteilis. Jo metu padaugėjo filmavimų, deja, ir vertikalių.

Ir visgi, kas yra ta tikroji tąkart klubą Loftas apglėbusi tamsa, kas yra ta gotika? Vieno interviu metu, Teta Beta suirzusi pasakė: žmonės nuolat manęs klausinėja, kas ta Teta Beta? Nu tai aš ir esu ta Teta Beta!

Tai galbūt mes, atlikėjai ir žiūrovai, ir esame ta gotika? Lyg meilė ir santuoka, lyg janis ir janė, lyg Tomas ir Juozas, lyg Volkan ir Doruk…