Molėtuose augęs Kipras aka Kipronno savo muzikinę kelionę pradėjo Vilniaus klubuose 2010 metais, vėliau daugiau nei dešimtmetį mokėsi Anglijoje, kūrė įvairius projektus, o pastaruoju metu susikoncentravo į techno žanrą. Kovo 9 d. “Gars Records” pristato Kipronno “Voyager” EP. Energingi ir modernūs ritmai neša klausytoją ir tamsesnes erdves. Pristatome šį naują elektroninės muzikos vardą.
Išvykęs studijuoti muzikos produkcijos į Londoną, Kipras nuolat ieškojo progų pagroti, tačiau sąlygos ten dažnai būdavo gana nesvetingos. Žinių ir kūrybiškumo siekis nuvedė į Šiaurės Angliją, kur Edge Hill universitete jis gilinosi į medijos, muziką ir garsą. Apsiginklavęs šiomis naujai įgytomis žiniomis ir dešimtmečio patirtimi, Kipras pasinėrė į garsinius eksperimentus, nuolat kurdamas projektus, retkarčiais užlipdamas ant scenos.
Po daugiau nei dešimtmetį trukusių muzikinių ieškojimų Kipras grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Čia jis pasinėrė į pulsuojantį techno pasaulį – žanrą, labiausiai rezonuojantį su jo siela. Pastaruoju metu jis nukreipė savo kūrybines jėgas į techno orientuoto projektą, pasivadinęs Kipronno pseudonimu. Kelionė tęsiasi, o Kipras yra pasirengęs palikti pėdsaką elektroninės muzikos scenoje.
Kiprai, užaugai Molėtuose. Gal gali trumpai papasakoti, kaip atradai elekroninę muziką: kas tave inspiravo, kokie buvo tavo pirmieji reivai, kaip bei kodėl nusprendei studijuoti muzikos produkciją UK’uose?
Užaugau mažam, bet labai ežeringam miestely. Rasti ten elektroninės muzikos buvo labai sunku, bet jau nuo galbūt 7-erių pradėjau dėliotis įvairius playlistus. Žinoma, elektroninė muzika atėjo truputį vėliau, mano smalsumas padėjo ją rasti. Dabar prisiminus truputį juokinga, bet, galima sakyti, dar nežinodamas, ką reiškia groti, jau turėjau prisirašęs įvairių CD lyg ruoščiausi grojimams.
Sulaukęs 15-os nereikėjo daug galvoti – norėjau sužinoti daugiau, kas yra tas DJ’ing, tad pradejau lankyti DJ mokyklą Vilniuje. Nors ten per trumpą laiką daug neišmokau, bet gavau keletą filmų rekomendacijų, už kurias esu dėkingas iki šiol. Vienas jų – “Berlin Calling”, tiksliau jo soundtrackas bei muzikos emocijos, paliko manyje antspaudą iki šių dienų. Ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine to žodžio prasme, nes turiu Paul’o Kalkbrenner’io audiotracko “Azure” tattoo ant savo rankos, hah. Ilgai netruko ir pradėjau groti vietiniam klube, su draugu pradėjom groti savo pirmuosiuose rave vakarėliuose Utenoje. Muzika tais laikais keitėsi greitai, norėjosi daug eksperimentuoti ir ieškoti, kas labiausiai žavi. Visada žinojau, kad sekantis žingsnis turi būti muzikos kūryba, pasibandžiau savarankiškai ir nusprendžiau, kad noriu keliauti ten, kur yra daugiau galimybių išsilaisvinti bei pasirinkti savo muzikinį kelią – išvykau į UK.
UK. Londonas. Kaip viskas klostėsi ten, Papasakok apie savo pirmas patirtis ir grojimus ten. Kas buvo nauja, kas nustebino, ko trūko?
Nemeluosiu, pradžia Londone buvo nelengva. Užaugęs mažam miestelyje, kur visi visus žino ir esi vienintelis DJ, nelabai daug dar esi gyvenime matęs, plius, su anglų kalba prastokai… Tai buvo mažų mažiausiai iššūkis. Nepaisant to, esu sau dėkingas, kad pasirinkau tokį kelią, nors jis buvo lėtas, žinau, kad mano patirtys mane ir išugdė. Kadangi išlėkiau iš Lietuvos vos tik suėjo 18 metu ir nebaigiau mokyklos, turėjau ją pabaigti ten. Įstojau į Westminster Kingsway College, kur iškart galėjau mokytis ir muzikos produkciją, jos atlikimą, garso inžineriją ir muzikos industriją. Tame koledže buvo įvairių studijų, kuriose galėjom praktikuotis ir įrašinėti, kada norim, žmonės buvo įdomus, todėl ta patirtimi labai džiaugiuosi.
Vėliau susipažinau su keletu didžėjų, grojusių aplink Londoną ir taip prasidėjo mano grojimai. Groti buvo smagu, atsirado vis daugiau pažinčių ir nemokamų apsilankymų klubuose, kur galėjau iš arti stebėti, kaip groja main stage atlikėjai. Grojant Londone buvo sunku nuspėti publiką iš anksto, tad visada teko taikytis iš naujo, bet tai buvo įdomus iššūkis.
Labiausiai nepatiko, tai, jog esant ypatingo dydžio konkurencijai Londone, dauguma DJs negauna jokio užmokesčio. Kai kuriose vietose netgi turi pardavinėti bilietus, kad padėtum promoteriui susirinkti pakankamai pinigu – tik tada tave kvies kitą kartą. Kai man liepė prakišinėti bilietus savo draugam, pasijutau išnaudojamas ir nusprendžiau nebegrįžti. Nors mano pagrindinė motyvacija buvo muzika, tačiau toks artistų išnaudojimas, man yra nepriimtinas.
Apskritai, per keturis metus Londone turėjau įvairių pamokų, taip sakant, ups and downs, buvo įdomi patirtis.
Šiaurės Anglija. Studijos Edge Hill University. Kaip ten atsidūrei, ar tenykštė scena skyrėsi nuo Londono?
Pabaiges Music Production and Technology kursa koledže, įstojau į SAE London, bet sugalvojau, kad noriu paįvairinti savo studijas ir pridėti papildomą specialybę. Media skambėjo labai įdomiai, o vienintelė vieta, turėjusi solidų medijų ir muzikos kursą buvo Edge Hill universitetas mažame, galima sakyti studentų miestelyje, Ormskirk. Šis miestelis yra vos pusė valandos nuo Liverpulio, iki šiol vadinamo Anglijos muzikos sostine. Ten gyvenimo balansas stipriai pagerėjo, nes gavau savo peace and quiet, o norint išlėkti į klubą, tai buvo labai lengva. Muzikos scena ten skiriasi, bet, sakyčiau, labai mažai. Klubai, žinoma, mažesni, bet dažnai – ne prastesni ir tikrai labai daug žinomų atlikėjų juose pasirodo. Labiausiai skyrėsi žmonės, jų draugiškumas – nepalyginamas. Londone tave gali apgauti tik todėl, kad jiems taip smagu, o Šiaurėje dažniausiai paklaus, ar viskas alright mate. Žmonės labiau nusiteikę kartu kažką dirbti su muzika ar tiesiog gerai praleisti laiką.
Groti ten pradėjau vėliau, turėjom su draugu savo radijo laidą. Supratau, kad noriu orentuotis į techno muziką, bet susiradus daugiau pažinčių ir potencialių galimybių, atėjo Covid’o laikai ir gavosi taip, kad grįžau į Lietuvą.
Tiesą sakant, dar nežinau, ar tai buvo geras sprendimas, ar ne. Kiekvienoje vietoje reikia pradėti, galima sakyti, iš naujo. Deja, man užtrunka prisitaikyti prie naujos vietos, nes dažniau esu intravertiskas žmogus.
Papasakok apie savo projektą Empathy Slow ir kodėl nusprendei jį iškeisti į Kipronno?
Empathy Slow buvo pradėtas kaip house ir lengvesnio techno projektas, bet kartas nuo karto griždamas į Lietuvą susidomėjau indie dance muzika ir pagalvojau, kad tai yra įdomi niša. Taip pradėjau daugiau kurti indie dance, su draugu iš UK netgi sukūrėme įrašų kompaniją “Inflect Records”.
Kadangi visą tą laiką knietėjo daryti techno, pamaniau, jog pradėti naują projektą geriau nei visiškai keisti jau esantį. Galbūt vieną kitą tracką dar padarysiu ir tam projektui, bet per visą laiką kaip atlikėjas, išmokau, kad geriau turėti aiškų tikslą ir nesimėtyti. Daryti tai, kas mane labiausiai žavi ir kur potencialiai gali atsidaryti daugiau durų. Noriu sukurti specifinį imidžą, aiškiai parodantį, apie ką tas projektas ir ko iš jo galima tikėtis.
Ar galėtum palyginti kaip elektroninės muzikos scenos skiriasi Anglijoje ir Lietuvoje. Kas geriau/blogiau buvo ten ir kaip viskas atrodo čia? Ką norėtum pakeisti?
Skiriasi ir muzika, ir stilistika, ir kultūra. Kadangi ten elektroninė muzika visus šokdina daug metu, yra daug daugiau klasikinių trackų bei stilių. Kas be ko, pati industrija yra didesnė ir tuomet kai į Lietuvą mažai kas atvykdavo, ten buvo galima pamatyti įvairias pasaulinio lygio žvaigždes, grojančias aukščiausio lygio klubuose. Kadangi dabar Lietuvoje visa tai keičiasi, smagu matyti, kad vis daugiau visko vyksta ir vis daugiau užsienio DJs renkasi groti Lietuvoje.
Sakyčiau, vienas didžiausių skirtumų ir yra tai, kad UK didelė elektroninės muzikos industrija egzistuoja jau senai ir, nors kartos keičiasi, dauguma kultūrinių dalykų išlieka. Tuo tarpu Lietuvoje ši scena dar yra savo kultūros kūrimo procese bei mokymosi kreivėje. Todėl tikiuosi, prie to proceso prisijungti bei tobulėti kartu.
Papasakok, kaip atradai “Gars Records” ir kaip gimė idėja savo debiutinį EP išleisti šioje įrašų kompanijoje?
Viskas prasidėjo tada, kai 2019 metais paskutinėse “Sūpynėse” keletui minučių užkalbinau Mantą T – norėjau pasakyti, kad jis sugrojo visiškai bombinį setą. Ta proga paminėjau, kad kuriu muziką ir būtų įdomu išgirsti jo nuomonę apie tai – jis draugiškai atsakė, kad lauks mano trackų. Pradėjęs kurti techno, vis dažniau paklausdavau jo nuomonės apie savo skambesį ir t.t. Kadangi Mantas turi labai daug patirties šiuose reikaluose ir yra Lietuvos techno OG, man jo nuomonė visad atrodė išmintinga, o patarimai – taiklūs.
Grižęs į Lietuvą, pradėjau dirbti išskirtinai su techno muzika, po kiek laiko sugalvojau pasidalinti su Mantu ir paklausti apie potencialias galimybes dėl gigų. Mantas ir Deividas aka Jaroska tada jau turėjo “Gars Records”. Mantas pasiūlė toliau tobulinti ir kurti naujus trackus galimam “Gars Records” leidiniui – man tai pasirodė kaip solidus būdas kažką vystyti Lietuvos muzikos industrijoje. Be to, mes su Jaroška jau esam kartu dirbę, kai leidom vieną jo kūrinių “Inflect Records”. Kas be ko, “Gars’ų” išleisti kūriniai skamba puikiai. Dėl šių priežasčių tai buvo lengvas sprendimas.
Tavo 6 kūrinių “Voyager” EP kovo pradžioje bus išleistas skaitmeniniu ir vinilo formatuose. Kaip gimė šis įrašas, ką norėjai juo papasakoti?
Džiaugiuosi, kad leidžiam šiuos 6 originalius kūrinius, savotišką abstrakčią kelionę. Pats kurdamas kaip ir įsivaizdavau kosminę kelionę ir tam tikras stoteles, kurios siejasi su tam tikrais mano gyvenimo tarpais. Pavyzdžiui, gabalas “Voyager” yra keliautojas, patiriantis daug iššūkių savo kelyje, tačiau, nepaisant jų, užsibrėžęs tikslą eiti toliau. Kaip ir minėjau, viename ankstesnių atsakymų, kažkur keliauti ir prisitaikyti gali būti tikras iššūkis – būtent tą patirtį ir to meto sentimentalius garsus panaudojau šiame kūrinyje. Toliau labai nesiplėsiu, bet, tikiuosi, klausytojai šiuos kūrinius savaip susies su savo jausmais ir patirtimis ir galbūt tą akimirką atsiras daugiau motyvacijos, atsiras džiaugsmo ar pasimirš, kas kelia nerimą. Tai pat planuose yra ir remiksai, juos bus įdomu išgirsti ir man. O dėl vinilo, bus labai faina apčiuopti savo įrašus fizinėje formoje. Taip pat bus labai geras atsiminimas ateityje.
Ar turi savo viziją, kur ir koks norėtum būti, tarkim, po 5 metų?
Manau, vienas dalykas tikrai aišku – kūrybinio proceso tikrai nepamesiu. Dėl tikslų, būtų smagu, jei dažniau kviestų pagroti, o ateityje – ir ne tik Lietuvos klubuose ar festuose. Toliau darysiu tai, ką myliu, o visa kita parodys laikas. Netolimoje ateityje tikiuosi išsileisti ir įvairiuose užsienio leibluose. Išduosiu mažą paslaptėlę, labai norėčiau išsileisti “Mutual Rytm” įrašų kompanijoje, dirbsiu ta kryptimi ir galbūt tai įvyks. Po 5 metų tikiuosi būti patenkintas savo pastangomis ir išleidęs pakankamai kūrinių, kurie būtų grojami ir klausomi.
Internete:
Komentarai