„Rome was not built in a day“, tam reikia laiko ir kad viskas tinkamai susiklostytų. Taip 2010-taisiais metais į klausimą, ar gali klausytojai tikėtis išgirsti SH gyvai, atsakė buvęs SH gitaristas ir vokalistas Audrius Kalytis. Dar anksčiau, paklaustas, ar nesinori pereiti į kitą pulto pusę ir pagroti pats, buvęs šios grupės būgnininkas Andrius Kačanovas atsakė lakoniškai: “Norisi”. Grupė iš Kauno gyvavo 1990-2004 ir paliko ryškų pėdsaką to meto Lietuvos scenoje.
Atrodo, laiko atsirado ir viskas susiklostė tinkamai – po daugiau nei 20-ties metų pertraukos ’90-ųjų bangos herojai SH surengs du koncertus: gegužės 30 d. su Skafandru Kauno „Lemmy“ klube ir birželio 6 d. su Mase Kirtimų kultūros centre Vilniuje.
Prieš kelis metus trys originalūs SH nariai nuspendė atgaivinti senąjį, triukšmingą repertuarą ir sugroti kelis nedidelius koncertus. Prie jau minėtų Audriaus Kalyčio ir Andriaus Kačanovo bei gitaristo Ričardo Tubelio, prisijungė bosistas Martynas Tamulis, „Supermeno užkandžių“ sesijose grojęs gitara.
Klausant originalių studijinių įrašų paaiškėjo, kad išliko pakankamai kokybiška medžiaga iš pirmojo SH veiklos periodo, todėl prie koncertų buvo prijungtas ir 1994-1996 metų įrašų masteringo ir leidybos projektas. Naujajame vinile nuguls kasetės “Young Lions” (1994) ir Duisburge Vokietijoje įrašyto EP (1996) artefaktai. O šį pokalbį lydi dainos iš vėliau, jau kita sudėtimi, įrašyto albumo “Supermeno užkandžiai” (2003).
2025-tųjų SH band FB paskyroje pasirodė pranešimas: „Pagaliau išaušo ta diena kada vėl pamatysime SH“. Ten pat nurodyti grupės gyvavimo laikotarpis 1990-2004. Kas paskatino vėl atkurti SH po daugiau nei 20-ties metų?
Audrius Kalytis: Vieną rytą spontaniškai pakalbėjau su Ričardu (gitaristu) ir tiesiog nusprendėm pabandyt pagrot… Pakalbinom būgnininką Andrių ir pradėjom iš lėto repetuoti…
Andrius Kačanovas: Pagrindinis varyklis – noras pagrot keletą koncertų iš seno ir ne visai seno repertuaro. Nėra jokių didelių tikslų ar lūkesčių. Kadangi nemažai dirbu garso įrašų studijoje, tame tarpe ir su LT grupėmis, kažkaip vis dažniau kildavo noras parodyti savo kūrybą, kuri, man atrodo, gali būti dar visai aktuali ir po 20-ties metų. Nu, ir paprasčiausias noras grot kartu gabalus ant scenos…
Ką grupės SH nariai veikė pastaruosius su dešimtmečius?
Audrius Kalytis: Aš dirbau. Kiti irgi dirbo, kūrė, kūrė šeimas, augino vaikus.
Andrius Kačanovas: Gyveno savo gyvenimus.
Kaip atrodys šiuolaikinė SH reinakarnacija?
Andrius Kačanovas: Labai stipriai, manau, nesiskirs nuo to, kad buvo prieš 20 metu. Gal biškį pasikeitė kai kurių narių svorio kategorija, akiniai atsirado. Instrumentai pagerėjo. Bet gal tik tiek.
Kas prisijungs prie 3 originalių narių ir ką grosit?
Andrius Kačanovas: Martynas Tamulis. Jis nėra naujas narys – dalyvavo SH 2.0 variante. Grojo gitara “Supermeno užkandžiuose”, tai kaip ir žino mūsų virtuvę. Grosim savo senas dainas: apie gyvenimą, meilę ir viska kitą, kaip mokam ir kaip tai suprantam.
Audrius Kalytis: Taip. Grosim ankstyvąją kūrybą, nes į užmarštį nuėję kūriniai yra tikrai to – verti, kad juos išgirstų – girdėtų…
Iš pradžių vadinotės Mutantai Romantikai, vėliau – Pornografija, galų gale – SH. Įdomu, jog tai yra Šv. Elenos, atokios salos Atlanto vandenyne, kodas pagal ISO standartą. Dar buvo kalbų, kad tai reiškia „shit“, todėl reikia rašyt SH.. Kokia iš tikrųjų grupės pavadinimo reikšmė?
Audrius Kalytis: Apie Šv. Elenos salą esu girdėjęs iš vieno senų laikų bičiulio, kuris buvo aistringas geografijos mėgėjas. Bet, kad ši sala turi tokį kodą – nežinojau :) SH grupės pavadimas yra tiesiog dvi raidės, nes konteksto ir reikšmės jau niekas neatsimena.
Andrius Kačanovas: Nemanau, kad yra kažkoks vienareikšmis ataskymas. Kaip kam patinka, taip tegul ir susigalvoja, ką galėtų reikšti SH abreviatūra. Juokingas variantas kažkada buvo Saldusis Hašišas. Man jis labiausiai patinka – jį ir renkuosi.
Šiandien jus kartais vadina lietuviško shoegaze pradininkais, ką manote apie tai? Ko iš tikrųjų tuo metu klausėtės? Kokios buvo jūsų inspiracijos?
Audrius Kalytis: Vaikystėje daug klausiausi juostinio brolio magnetofono, kur buvo daug klasikinio roko, synth pop, post punk įrašų. Vėliau, kai jau pradėjom aktyviai groti, tuo metu populiarus pankrokas tapo nuobodokas… Pasaulyje atsirado daug naujos gitarinės muzikos, shoegaze (tuo metu dar net nebuvo populiarus toks terminas) buvo My Bloody Valentine. Iki šiol nežinau, kuris albumas geresnis „Isn’t Anything“ ar „Loveless“ :) Visa kita buvo tiesiog eksperimentinė gitarinė muzika. Tai muzika, kurios garsas iki tol nebuvo atrastas. Į lentynėlę buvo sudėti reti Fred Frith įrašai, taip pat – Sonic Youth, Steve Albini ir keli Swans abumai. Klausydami mokėmės “negroti” taip, kaip groja mums patinkančios grupės.
Andrius Kačanovas: Sunku apie save sakyti, kad buvome pradininkais. Bent jau man kažkaip visai kitaip asocijuojasi shoegeizas.
Klausėmės Sonic Youth, Primus, Jane’s Addiction, My bloody Valentine, Pixies, Morphine, Franko Zappa ir dar daugybės kitų atlikėjų. Bet čia turbūt net ne inspiracijos, o paprasčiausiai tokios muzikos klausėmės tais laikais, žinoma, ji vienaip ar kitaip įtakojo mūsų kūrybą.
1994-taisiais kartu su Airija laimėjote „Blogiausių grupių festivalį“. Tais pačiais metais „Zona records“ išleido bendrą kasetę su kitais „blogiukais“ Empti. Kaip tuo metu atrodė muzikinė aplinka Lietuvoje ir kaip joje jautėsi tokie „jaunieji liūtai“ kaip jūs?
Andrius Kačanovas: Silpnokai. Nebuvo instrumentų, nebuvo už ką nuomotis repeticijų patalpų, Nelabai daug kur buvo ir grot tais laikais. Bet buvo daug fainų bendų, su kuriais bičiuliavomės ar net nesibičiuliavom – jau tada matėsi, kad tas puodas, nors ir ant silpnos ugnies, bet jau pradeda virt. Buvo labai linksmi laikai.
Audrius Kalytis: Pamenu tik, kad labai norėjom turėt gerus įrašus – norėjosi skambėti kaip
niekas kitas!
Man labiausiai iš tos kasetės patinka kūrinys „Pilve“. Ar galite papasakoti apie jo atsiradimą ir kontekstą?
Audrius Kalytis: Man atrodo, nuo kelių akordu prasidėjo… Paskui tamsų rudenio vakarą,
tiesiog kieme ant suoliuko, parašiau kelias eilutes ir studijoj parodžiau kitiems.
Andrius Kačanovas: Subliminal kūrinys apie rūką pilve. Žinomo tų laikų animacinio filmuko įkvėptas
Šiandien skaitant grupės biografija, viskas atrodo labai gražiai: po „blogiukų“ išleistas sėkmingas singlas „Sumaišyk mane su cukrumi“, 10 savaičių „Lietuvos top20“, nominacijos „Radiocentro“ ir „Bravo“ apdovanojimuose, britų žvaigždžių Chumbawamba apšildymas. Kaip visa tai atrodė iš vidaus? Buvote per tikri ir per nuoširdūs pramogų verslui?
Audrius Kalytis: Man tai buvo pakankamai paranojiškas laikas. Atsvara buvo tiesiog sugrot kiek įmanoma geriau, nes scenoj įtampa dingdavo. Apšildyt Chumbawamba buvo GERAS! Tai buvo turbūt didžiausias koncertas, kuriame iki tol grojome.
Albumo „Supermeno užkandžiai“ pristatymas vyko gana keistoje vietoje – Ukmergės rajono Jasiuliškių pensionate, pasidabinę Supermeno marškinėliais, grojote neįgaliesiems. Kam kaip kodėl kilo ši idėja?
Andrius Kačanovas: Nu, matyt biškį vyrai buvo ant ribos ir nutarė, kad reikia pristatymą saugumo sumetimais daryt gydymo įstaigoje. Maža kas, o čia tiesiai vietoje ir priims, jei prireiks.
Audrius Kalytis: Kiek pamenu, idėja buvo leidėjo. Atmosfera ten buvo gera. Pensionato gyventojai buvo labai laimingi. Buvo pilnavertis, stiprus koncertas.
Tais laikais po Lietuvą turavote su tokiomis grupėmis kaip Skamp ar G&G Sindikatas. Abi jos vis dar koncertuoja. Ar įsivaizduotumėt bendrą koncertą šiandien? Kaip atrodytų SH svajonių koncertas 2025-taisias?
Audrius Kalytis: Intensyvių koncertinių gastrolių nepamenu, nors pavienių koncertų buvo nemažai. Su Skamp lyg ir grojome vienoje scenoje. Svajonių koncertai bus dabar – senų gabalų albumo pristatymo pasirodymai. Tolimesnių planų kol kas neturime.
Andrius Kačanovas: Empti (senas sąstatas), Blyškūs Veidai, Summerland, Drigentai. O iš “naujo kraujo” atstovų: Skafandras, Candee Train, Masė ir dar keli.
„Ore“ interviu A.Kalytis yra sakęs: „Atsirado spaudimas, kalbos, kad muzika turi būti tokia, kitaip ji neparsiduos. Mums tai buvo nauja, nežinojom, kaip elgtis ir leidomės įtakojami.“ Ką mainais į visa tai siūlė „Bomba records“? Ar tuo metu galėjote išgyventi iš muzikos?
Andrius Kačanovas: Galėjom, bet prastai.
Audrius: Be abejo, spaudimas buvo, juk turėjome reikalų su (tuo metu) didžiausiu šalyje leidėju. Reikėjo kažkaip skelbtis radijuje ir televizijoje. Bet mūsų grupės atžvilgiu, daug bendrų kompromisų ieškojo ir leidėjas.
2004-taisiais tuometinis „Bomba records” vadovas Vytautas “Zenka” Juozapavičius jūsų albumą „Supermeno užkandžiai” pavadino didžiausiu metų nusivylimu. 2020 m. pokalbyje su Manomuzika.lt užsiminėte, jog „Nepaisant to, kad leiblas seniai nebeegzistuoja, “Supermeno užkandžių” dainos šiai dienai vis dar visiškai nepriklauso tikrajam autoriui.“ Sklinda gandai, jog Zenka, įkūręs naują leiblą „Green Repress“, kuriame perštampuoja „Bombos“ katalogą, jau ruošia „užkandžius“ naujam gyvenimui. Jums nuo šio leidinio nepriklausytų nė centas?
Audrius Kalytis: Visa istorija painoka. Aš ir pats visų smulkmenų nežinau, nes po albumo išleidimo ilgai neužsibuvau Lietuvoje – išvykau gyvent į užsienį ir tolimesnių įvykių nesekiau. O vėliau išaiškėjo, kad ne tik grupei teko nutraukti veiklą, bet ir „Bomba records“ vadovui Zenkai teko palikt pareigas. Vėliau leidybinė firma bankrutavo.
„Supermeno užkandžių“ teisės atiteko trečiosioms šalims. Taigi, ši istorija turbūt verta antkapio… Bet jeigu kas nors kada nors ir prikels tą albumą naujam gyvenimui – nenustebčiau, jei tai ir būtų Zenka. Keletas centų, tikėtina, atitektų ir autoriui :)
Andrius Kačanovas: Tegul gal pats Zenka atsako.
„Bomba“ pardavė apie 3 tūkst. fizinių albumo kopijų – šiandien Lietuvos kontekste tai atrodo visai solidu. Andrius Kalytis prieš 15 metų sakė: „Manau, didžiausia klaida buvo pasirašyti sutartį su mums netinkančiais leidėjais.“ Kartu su atgimimu „Zona records“ išleidžia jūsų rinktinį ankstyvųjų kūrinių vinilą. Ar tai sufleruoja, kad savo laiku reikėjo likti su „Zona“?
Audrius Kalytis: Pasirašyti sutartį su “Bomba” buvo adekvatus sprendimas, bet ne tokiom sąlygom. Visgi, reikia pripažinti, grupė, prodiuseris, vadyba ir pats leidėjas padarė iš tiesų didelį darbą kuriant šį albumą, bet tai netapo proveržiu, o tik geru bandymu ta linkme.
Andrius Kačanovas: Nieko čia neturėtų sufleruot. Taip nutarėm, taip ir padarėm. Neturim jokių nereikalingų iliuzijų ir norim pagroti kelis koncus, o gal ir ne kelis. Nelabai, manau, suksim “Supermeno užkandžių” linkme ir daugiau planuojam pagrot tai, ką norim, kaip norim ir kur norim.
Ačiū “Zonai” už kantrybę su mumis ir senais laikais, ir dabar, kai jau išsivystė tam tikri bambėjimo sindromai ir panašiai.
Kada labiausiai jaučiatės ore?
Audrius Kalytis: Kai būna šauni repeticija.
Internete:
Komentarai