Pirmą kartą apie VEIVERĮ išgirdau, kai pernai vasarą Solo Ansamblis pasikvietė šį atlikėją į “Juodą Palangą”. Iš Marijampolės kilęs ex- didžėjus ir prodiuseris Gytis Veiveris savo muzikinį kelią pradėjo nuo entuziastingo naktinių klubų bei klubinės kultūros tyrinėjimo Kaune. Persikėlus į sostinę šokių muzikos ritmai persidengė su asmeninėmis aistromis muzikai ir jos kūrybai, Gytis apšildė “solisto” Jono Šarkaus punktò ir štai prieš savaitę VEIVERIS pristatė savo debiutinį albumą “Virsmas”.
Tavo paskyrose pasitinka credo „You’ve lost it“. Galima rasti ir pilnesnę versiją: How much longer? Is it still not enough? Seems like you’ve lost it.“ Ką turi omenyje?
Virsmas prasideda, kai pasieki tam tikrą tašką. Kai nebegali pakęsti esamos situacijos ir esi nepatenkintas aplinka bei savimi. Savotiškas dugnas, lyg savęs praradimas. Sąmoningai priėjus šią išvadą turi pasirinkimą – arba keitiesi, arba lieki toks pat.
Ką tik išleidai EP „Virsmas“. Kas kuo virsta?
Čia aš po truputį virstu pats savimi.
Šiuo albumu simboliškai pertekiu savo asmeninę kelionę pokyčių bei tikrojo savęs link.
Įrašuose dalyvauja ir punkto, 5ZYL, Dievaži. Pristatyk, kas jie tokie ir kodėl pasirinkai kolabint būtent su šiais kūrėjais?
5ZYL – Žygimantas Dzikevičius, mano manymu vienas geriausių klubinės-šokinės muzikos prodiuserių Lietuvoje. Tikras talentas, taip pat vienas iš bičiulių, su kuriuo susipažinau savo muzikinės karjeros pradžioje. Jei nori tobulėti ir tapti geresniu, turi lygiuotis į geriausius.
Dievaži – Ieva Taraskevičiūtė, puiki vokalistė ir dainų rašytoja, turinti išskirtinį balso tembra. Nepaisant Ievos išskirtinių vokalinių sugebėjimų, mes esam geri draugai ir turėjom vienijantį uždavinį – sulieti du ganėtinai skirtingus muzikinius pasaulius ir sukurti bendrą kūrinį. Manau savo užduotį įvykdėme puikiai :).
punktò – Jonas Šarkus, vienas unikaliausių reiškinių Lietuvos (elektroninės) muzikos scenoje, griaunantis daug normų savo išskirtiniu ir bebaimiu požiūriu į saviekspresija. Jonas inspiruoja mano paties artistiškumą, kūrybingumą ir drąsa scenoje – tikra dovana dirbti su atlikėju, kuris mane įkvepia.
Jei koks nors festivalis paprašytų tavęs kuruoti vieno vakaro programą – ką pakviestum?
Laisvalaikiu klausau įvairios stilistikos muzikos, bet vardan to, kad žanrai labai “nesipjautų”, šio vakarėlio atlikėjus sukviesčiau bent dalinai pagal skambesį:
– Sextile
– Boy Harsher
– Mano Juodoji Sesuo
– Akli
– Kyla Vėjas!
Sunku realiai suvokti tokį vakarėlį, bet svajoti galima :).
Kokią lietuviškos muzikos ertmę, tavo nuomone, užpildo „Virsmas“?
Net nežinau, ar užpildo, ir juolab neįsivaizduoju, kokia toji ertmė. Bekurdamas savo muziką net nepagalvojau apie Lietuviškos muzikos kontekstą, ir kaip jame telpu.
Mano nuomone Lietuvoje yra dar labai daug vietos įvairių žanrų muzikai, tad manau, jog mano muzika ne “užpildo” tam tikrą tarpą, bet labiau populiarina dar ne tiek išsivysčiusį skambesį.
Kas suteikė impulsą susidomėti tamsesne ir kreivesne muzika?
Taip tiesiog gaunasi, be jokių išorinių impulsų. Atrodo, kad visa muzika atsiranda natūraliai, iš vidaus.
Noriu paminėti, jog laisvu laiku eskizuoju ir žymiai lengvesnio skambesio muziką, tačiau nesugebu šiu “šviesesnių” idėjų pilnai realizuoti į užbaigtus kūrinius. Galbūt dar ne laikas.
Pradėjai kaip didžėjus, bet vėliau pradėjai kurti savo muziką. Ko pritrūko didžėjaus veikloje?
Viskas prasidėjo nuo live set’ų – juos pradėjau nemokėdamas valdyti DJ pulto. Po to buvo periodas, kai miksavau kūrinius būdamas didžėjumi, bet jau kuris laikas esu sugrįžęs prie savo gyvos muzikos.
Būti didžėjumi vakarėlyje yra tikrai smagu, tik man pritrūko saviraiškos, kurios apstu darant gyvos muzikos pasirodymus.
Esi gyvenęs Marijampolėje, Kaune ir Vilniuje. Kuo/ar skiriasi šių miestų skambesiai?
Esu gimęs ir augęs Marijampolėje, tačiau nieko neišmanau apie šio miesto skambesį. Iš šio miesto išvykau tada, kai pradėjo bręsti mano muzikinis suvokimas, o gyvenant Marijampolėje mano ausyse skambėdavo tik užsienio atlikėjai.
Kaune gyvenau apie 6 metus, ir per tokį trumpą laikotarpį pajutau, kaip miestas pakeitė savo skambesį. Manau, kad Kaunas yra žymiai “paprastesnis”, bet jokiais būdais neprastesnis. Daug kūrybingų ir aktyvių žmonių, orientuotų į kultūrą. Tačiau nepaslaptis, kad laikui einant daug talentų pabėga iš Kauno gyventi į Vilnių ir Kaunas iki galo nesuskamba, nesubręsta pilnai, kaip galėtų.
Vilniaus skambesį vis dar atrandu su kiekviena diena, bet jau pasidarė akivaizdu, kad čia, Vilniuje, yra daugiau scenų bei galimybių reikštis alternatyvios muzikos atlikėjams. Populiariosios scenos senbūviai Vilniuje taip pat reiškiasi žymiai dažniau nei bet kur Lietuvoje.
Naujausia tavo kūryba, minialbumas „Virsmas“, išleista kasetėje. Kuo tau patrauklus šis formatas?
Man kasetė turi labai simbolinę reikšmę, bet taip pat ir praktišką. Visų pirmiausia, mano ankstyviausi muzikos prisiminimai atkeliauja iš vaikystės, kuomet kasečių pagalba klausydavausi įvairios muzikos. Nesvarbu kur, tėčio automobilyje ar kai viešėdavau pas senelę. O dar visas smagumas įrašinėti “ant viršaus” kasetės savo balsą ir taip sugadinti kūrinį! Tik geri prisiminimai.
Dabar prisimenant atrodo, jog vaikystėje net gi ne muzika ėmė viršų, bet pats faktas, kad gali įdėti kasetę į magnetofoną, paspausti keleta klavišų ir išgirsti muziką – tai buvo žymiai svarbiau už pačios muzikos grožį.
Antra, manau kasetė yra vienas patogesnių formatų turėti savo kūrinį išleistą ne tik kažkur “debesyje”, bet turėti ir fizinį, apčiuopiamą, nepriklausomą nuo interneto ir muzikos platformų. Vis svarstau, jog per daug laiko įdėjau į savo kūrybą, kad ji “kabėtų” kažkur interneto tinkle.
2021-aisiais pasirodė tavo „Drumstis“ EP. Jame dar nėra vokalo, palyginus su šiandienine kūryba, skambesys labiau „klubinis“. Kaip tau pačiam šiandien skamba šie įrašai?
Manau visos praždios įdomios, nes jose yra krislas to, kas seks vėliau. Šiandien Drumstis skamba labai svetimai, bet tuo pačiu ir labai pažįstamai. Jaučiu ir suprantu buvusio skambesio ištakas bei priežastis, ir tuo pačiu pastebu, kaip stipriai pasikeičiau. Atrodo, virsmas tikrai įvyko :).
Nuo pat pradžių išsiskiri ryškiu įvaizdžiu – kodėl tau tai svarbu? Kur semiesi įkvėpimo?
Mano sceninis įvaizdis – tai dalis manęs, galbūt net labiau tikresnis už mano kasdienę išvaizdą. Tai yra žvilgsnis į mano prigimtį; į tai, kur link keliauju. Įkvėpimo nereikia, kad galėčiau atrodyti taip, kaip man gražu.
Ką Gytis veikia, kai nusiima Veiverio beretę?
Nedaug. Tik svajoja, sugalvoja, sukuria ir svajoja toliau.
Kas toliau, a?
Manau “Virsmas” bus tik labai įdomaus kelio pradžia. Pagyvensim ir pamatysim :)
Internete:
Komentarai