Vos tik užgeso salės šviesos ir pasigirdo pirmieji „Welcome to the Pleasuredome“ akordai, atmosfera persitempė kaip styga. Dūmai, raudonai mėlynas apšvietimas ir vienas žingsnis į sceną – Carl Craig, pakėlęs ranką, pasveikino publiką be žodžių. Nuo pat pirmų sekundžių ore tvyrojo nerami energija, tokia, kokią pajunti prieš audrą. Bet tai buvo ne niokojanti audra, o pulsas ir nekantrumas. Detroitiškas, atkaklus, viduje laikantis tempą, kuris nepaleis iki paskutinio garso.
Lapkričio 8-ąją Vilniuje, menų fabrike „Loftas“, 35-ojo festivalio „Gaida“ scenoje pasirodė JAV techno legenda CarlCraig, pristatęs savo „Hybrid Set“. Tai buvo vakaras, kurio laukė ne tik klubinė publika, bet ir tie, kurie techno suvokia kaip muziką su idėja, istorija ir gyliu.
Carl Craig viena ryškiausių ir svarbiausių asmenybių antrojoje Detroito techno bangoje. Jei Juan Atkins, Derrick May ir Kevin Saunderson padėjo žanro pamatus, tai Craig suteikė jam masto, melancholijos ir intelektualumo. 1991 m. įkurta jo leidykla „Planet E Communications“ techno žanrą pavertė ne vien pramoga, o savarankiška muzikine filosofija – industrinės ateities vizija, kalbančia ritmu. Skirtingai nei daugelis žanro kūrėjų, Craig niekada nesiekė tapti popkultūros herojumi, jis kuria, tai kuo mėgaujasi, jo muzikos pagrindas yra nuolat kūnu jaučiama dabartis.
Nuo pat pirmųjų taktų tapo aišku, kad laukia intensyvi kelionė po techno labirintus, praturtinta platesnės žanrų amplitudės elementais, nuo džiazo, new wave iki ambient, industrial. Būtent tai ir žymi jo „Hibrid Set“ formatas. Stiprus, pulsuojantis techno palaipsniui didino tempą, o žemi bosai tiesiog vertė klubo grindis drebėti. Jautėsi didžiulė Carl Craig patirtis ir meistriškumas. Kiekvienas perėjimas ir garso efektas buvo apgalvotas ir atliktas itin profesionaliai.
Tačiau labiausiai šiame vakare mane palietė ne stipriausi momentai, o tyliausi. Kai supratau, kad Craig nedemonstruoja galios. Scenoje jis įsilieja į publiką – jokio teatro, jokio ego. Tik žmogus, stovintis už pulto, kuris ne stato sienos tarp savęs ir klausytojų, o ją panaikina. Jo muzika ne bando įtikti ar nustebinti, ji tiesiog yra, kaip oras.
Vizualiai renginys buvo įspūdingas ir dinamiškas. Apšvietimo dizainas puikiai atitiko muzikos ritmus, tapdamas neatsiejama pasirodymo dalimi. Didžiąją laiko dalį sceną dengė intensyvi raudona spalva, kuri sukūrė galingą, kone siurrealistinį efektą. Tačiau geriausi momentai buvo, kai šią raudoną energiją staigiai nutraukdavo mėlynos ir baltos šviesos spinduliai. Šie kontrastingi blyksniai sustiprindavo muzikos kulminacijos, euforijos ir dramos jausmus. Bendras salės vaizdas patvirtino, kad „Lofto“ erdvė buvo idealiai užpildyta garso ir šviesos, o minia buvo visiškai pasinėrusi į hipnotizuojantį ritmą. CarlCraig, stovėdamas už pulto, tapo muzikos dirigento siluetu, valdančiu kolektyvinę salės energiją.
Naktis su Carl Craig „Hybrid Set“ Vilniuje buvo tikras hedonizmo šėlsmas ir kartu tyli meditacija. Pasirodymas dar kartą patvirtino legendos statusą. Tai buvo retas įvykis – galingas, nepamirštamas ir paliekantis norą dar kartą pasinerti į jo kuriamą sudėtingą ir melodingą techno muzikos pasaulį.
Išėjus į naktinį Vilnių, pulsas dar kurį laiką tebeskambėjo krūtinėje. Vakaras, kuris priminė: techno gali būti ne tik ritmas ir šokis, tai gali būti refleksija, architektūra, emocinis peizažas. „Gaida“ festivalis tokiu pasirodymu ne pirmus metus įrodo, kad Lietuvoje elektronika gali stovėti šalia įvairių žanrų muzikos, nuo klasikinės iki eksperimentinės. Tai ženklas, kad scena toliau progresuoja ir klausytojai pasirengę ne tik vakarėliui, bet ir klausymuisi.
Komentarai