Authors Kornelija Tananaitė
15-asis Šoblės kino festivalis
Antri metai kuomet lankausi Šoblės kino festivalyje, galima sakyti, įkritau pakankamai vėlai ir visada pagalvoju, kodėl anksčiau apie jį nežinojau. O šiais metais stebėjausi, jog jau penkiolikti metai, kai festivalis gyvuoja. Itin struktūruotai apie festivalį parašyti nepavyks. Galbūt todėl, kad […]
Vis dar aktualus „Badautojų namelio“ kontekstas
Peržiūrėjus filmą vis grįždavau prie minties, kaip paprastai visa tai pateikta. Be dirbtinumo, be bandymo sukelti „svarbumo“ įspūdį. Tarsi paimtum žmogų ir tiesiog jį filmuotum – kasdieniškai, bet nuoširdžiai. Tikrai kiekvienas galime personažuose pamatyti save. Nors filmo tema sunki, bet ji neslegia ir leidžia reflektuoti be jokio spaudimo.
Priimti netektį, apie tai kalba Igno Jonyno filmas „Siena“
Ką padarytum dėl savo dukros? Matydama kadre pagrindinio veikėjo, Viliaus, veidą jutau, jog jis šiuos žodžius mintyse taria, galvodamas apie Urtę, kai filmo dialoge pasigirsta žodžiai: ką padarytum dėl savo sūnaus. Ši mintis jungia ir apibrėžia gruodžio mėnesį kino ekranus pasiekusį Igno Jonyno filmą „Siena“.
VDFF 2025: „ji laukia saulėlydžio“
Tikriausiai kiekvienas, išnaršęs savo šeimos archyvus, norėtų atrasti tą išskirtinį vaikystės įrašą, kurį sudėtų į filmą. Režisierės ir buvusios “Ore” bendradarbės Martynos Ratnik filme pateikiama scena, kurioje tėtis dokumentuoja mažosios eilinę Martynos dieną, norėdamas palikti įrašą ateinančioms kartoms. Šis intymus archyvinis fragmentas tampa atspirties tašku trumpametražiam filmui „ji laukia saulėlydžio“ (2024), Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatytam tarp trijų lietuvių premjerų.
Marija Nemčenko Aržanych ir jos „Gulbės nugara“
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis pristatė tris lietuvių trumpametražių filmų premjeras. Tarp jų – Marijos Nemčenko Aržanych filmas „Gulbės nugara“ (2023m.). Menininkė nemažai dirba su migracijos, tapatybės temomis ir renkasi jas pateikti per tam tikrą simboliką. Apie filmo simbolius ir kūrybinį […]