Įsibėgėjant vidurvasariui, nepriklausoma kultūros erdvė „SODAS 2123“ kartu su kavine-baru „Estafetė“ trečiadienį atidarė antrąjį koncertų serijos „LIVE SODAS“ sezoną ir po atviru dangumi vėl kviečia atrasti Vilniaus muzikinės scenos kūrėjus. Pirmajame šios vasaros renginyje susijungė skirtingų kartų balsai: grupės „Garbanotas“ dainininkas Šarukas Joneikis pristatė savo solinį pasirodymą, o sparčiai kylanti atlikėja Barbora Matuzaitė kiemą užpildė nostalgiška ramybe.
„LIVE SODAS“ koncertai klausytojus susiburti kvies liepos 30 d. ir rugpjūčio 27 d. vakarais „SODAS 2123“ kiemelyje. Renginiai nemokami ir atviri visiems.
Barboros Matuzaitės kūryba, kupina nostalgijos ir ramybės, išsiskiria Lietuvoje vis labiau populiarėjančio folko žanro muzikos pasaulyje. Tai kelionė į žemiškų rūpesčių ir džiaugsmų apmąstymus, prasmę ir prieglobstį atrandant gamtoje. Debiutinis Barboros minialbumas „Threads of Grace“ sulaukė reikšmingo dėmesio ne tik tarp klausytojų, bet ir iš žymių Lietuvos atlikėjų, tarp jų – ir to paties Šaruko. Pavasarį buvo išleistas antrasis atlikėjos minialbumas „Circles in the Wind“.
Šarukas savo solinę karjerą pradėjo 2020-aisiais, kai išleido EP „Body Was Found“, tačiau jo kelias scenoje prasidėjo prieš 20 metų, kai Vilniuje susikūrė nostalgiško neopsichodelinio roko grupė „Garbanotas bosistas“, šiandien žinoma kaip „Garbanotas“. Kvartetas tapo tikra sensacija ir buvo pripažintas geriausia alternatyviosios muzikos grupe muzikos apdovanojimuose M.A.M.A.
Šarukas solinėje kūryboje atviras kaip niekad – čia jo nevaržo atsakomybė ir būtinybė laikytis tam tikrų žanro rėmų. Iš pradžių pristatęs solinę kūrybą kaip „slaptą uždokumentuotą etapą“, Šarukas, panašu, neketina slapstytis: metų pradžioje jis pristatė naujausią savo kūrinį „Lopšinė“ ir vis dažniau pasirodo gyvai.
Koks komplimentas apie jūsų kūrybą labiausiai įstrigo ir galbūt iki šiol motyvuoja?
Barbora: Visuomet gera išgirsti gražų žodį, įdomu girdėti žmonių interpretacijas ir džiugu, kai jiems patinka tavo kūryba. Bet visa tai yra tarsi skonio dalykas. Ir, žinoma, gera, kai jis atliepia tavąjį. Bet man gal brangiausia, kai žmonės tiesiog padėkoja už kūrybą. Nes kažkaip tas jausmas, kad tai, ką darai, yra reikalinga, man yra svarbesnis negu komplimentas.
Šarukas: Yra buvę skvarbių žodžių ir įstrigusių ilgam pastebėjimų, padėkų. Bet norėtųsi jų neištarti garsiai, kad neišnyktų viešumoje! O iš senų laikų yra įstrigęs vaizdas, kai grojome gatvėje – mums meta auksinių benamis ir lieka klausytis. Šitas vaizdas vis išnyra atminty.
Pasidalinkite įsimintiniausia akimirka iš savo koncerto, kurioje pajutote ypatingą energiją?
Barbora: Neseniai vykęs mano koncertas čia, „SODAS 2123“, kažkaip užsiliko manyje. Atrodo, daug koncertų buvo, kur viskas praėjo kur kas sklandžiau. Bet gal todėl ir užsiliko, nes nepraėjo sklandžiai, bet tuo pat metu buvo nuoširdus. Išvydus tą kambarį, pilną kartu susigūžusių žmonių, buvau apimta dėkingumo ir jaudulio, džiaugsmo ir nuostabos. Net pamiršau laidą į gitarą įsikišti. Būčiau ir pragrojusi visą koncertą vos save girdėdama ir nesupratusi, kas gi negerai. Tas vakaras man – brangus atsiminimas, lyg kokia išsiliejusi nuotrauka.
Šarukas: Groju ir solo, ir su grupe, tai tų koncertų visai daug jau susigrojo ir tikrai daug skirtingų ypatingumų, nepaaiškinamų šiurpulių būta. Bet dabar iškilo paskutinis Kaune grotas solo koncertas, kuriame aplankė kažkokia keista drąsa ir laisvė nuo vertinimo, lūkesčių ir kitų keistenybių. Gal kokia dvasia bus aplankiusi.
Ko publika apie jus nežino? Gal turite ritualų prieš koncertą, keistų įpročių ar pomėgių, visiškai nesusijusių su muzika?
Barbora: Gal kaip tik tas keisto atlikėjo įvaizdis dažnai iškreipiamas. Manau, daugelis kūrėjų yra žemiškesni, nei atrodo. Bet, aišku, galiu kalbėti tik apie save. Neturiu jokių ritualų prieš lipdama ant scenos, dažnai vengiu dainų rašymo proceso, mėgstu tvarką – dažnai net pasižiūriu, ar rūbų pakabos vienodu atstumu viena nuo kitos sukabintos. Priešingai įprastam mąstymui, manau, kad pagrindas po kojomis ir stabilumas kūrėjui bei jo kūrybai yra tik į naudą.
Šarukas: Tikrai yra kažkas, ko nežino, bet ššš… Tegul ir nesužino.
Jūsų muzikoje svarbi autentiškumo tema. Kaip pavyksta išlaikyti savitą balsą scenoje, kurioje nuolat atsiranda naujų tendencijų ir lūkesčių?
Barbora: Visuomet, atrodo, grįžtu prie to, kas man svarbu. Manau, nuomonės turėjimas ir pasitikėjimas ja nusveria tendencijas ar lūkesčius. Mano nuomone, kūrybiškumas yra išraiškos forma, todėl man atrodo logiška kurti tik tai, kas yra nuoširdu.
Šarukas: Nežinau, ar pavyksta, bet stengiuosi surasti savo balsą ir tiesas, kurias apdainuoju, groju.
Pastaruoju metu Vilniuje veriasi daug kūrybinių šaltinių. Ar yra vietų, žmonių ar bendruomenių, kurios labiausiai įkvepia jūsų kūrybą?
Barbora: Nepasakyčiau, kad kažkokios vietos tiesiogiai darytų įtaką mano kūrybai, bet Vilnius man – gražus miestas. Pasiilgstu jo keliaudama. Ypač tos gražiai atsiveriančios vasariškos žalumos, pavyzdžiui, Kūdrų parke, Pūčkorių atodangoje ar Ribiškių pažintiniame take.
Šarukas: Labai daug įkvėpimų Vilniuje! Miestas pilnas greta gyvenančių skirtingumų. Seni mūrai, stiklo pilys, betonas ir pievos, miškai, upės ir, aišku, miestelėnai. Pilna įvairaus plauko žmonių, kurie sąveikauja ir dalijasi savo būties įžvalgomis. Tai ir meno bendruomenės: „SODAS 2123“, „Retrito Smarsas“, „Radio Vilnius“, ir pavieniai kūrėjai, ir mokslininkai, ir, ir, ir… Sunku būtų visus įkvėpimus išvardyti.
Ar Vilnius, galbūt kažkuri konkreti jo vieta, turi savo skambesį? Kaip jį apibūdintumėte?
Šarukas: Varpinių miestas! Yra tokia vieta prie Vilnelės, netoli Tymo turgaus. Laiptukais nusileidi prie upės – ten paskutinį kartą klausiausi skambėjimo, bet jis neįsivardija… Matyt, labai daug skirtingų garsų susilieja ir nelabai aišku, ką girdi – praeitį ar dabartį, o gal ir iš ateities koks varpas ataidi.
Jei šiandien galėtumėte duoti vieną patarimą jaunesniam sau, tik pradedančiam muzikinį kelią, ką patartumėte?
Barbora: Neturiu vieno patarimo. Gal dar vis ieškau kažkokio užtikrintumo. Būčiau norėjusi anksčiau atrasti daugiau komforto tame, kad iš pat pradžių nematai viso kelio ir negali apglėbti viso atstumo nuo pradžios iki galo. Gali žiūrėti tik atgal ir matyti, kiek nuėjai. Kažkada viena buvau patekusi į audrą kalnuose. Išėjus buvo toks rūkas, kad temačiau vieną žingsnį priešais save. Bet to pakako, kad užlipčiau ant to kalno. Ir muzikoje, ir gyvenime, manau, viskas veikia panašiai. Reikia drąsos eiti, net kai nematai viso kelio priešais save. Ir, matyt, drąsos man pakako.
Šarukas: Drąsiau, ieškok, nebijok, žaisk – garsiau!
„LIVE SODAS“ – nuo 2025 m. organizuojama nemokama koncertų serija po atviru dangumi, kviečianti išgirsti alternatyviosios muzikos atlikėjus. Vasarą „SODAS 2123“ skulptūrų kiemelis tampa gyvos ir elektroninės muzikos scena, o „LIVE SODAS“ renginiuose pasirodę tokie atlikėjai kaip Šarukas, „Kabloonak“, „Ministry of Echology“, Barbora Matuzaitė, „Arklio Galia“, „Vakaris Mirė“ ir kt. ant žalios pievos buria gausų melomanų būrį.
„LIVE SODAS“ programą organizuoja kavinė-baras „Estafetė“ kartu su kultūros kompleksu „SODAS 2123“. Dainyklos projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. „SODAS 2123“ veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Komentarai