Prieš kelias dienas ex-reperis, dabar – multidisciplininis kūrėjas Mardee Lou įsileido į savo naujausią pasaulį “Fugazi”, kuriame skamba tamsokas intensyvus industrial/electronic repas. Mardee Lou yra nauja Lucid Kidd kūrybinė tapatybė, kaip jis pats sako: “tarsi išsinėrimas iš senos odos ir įėjimas į kitą savo gyvenimo bei kūrybos etapą.”
Prieš kelis metus reperis Lucid Kidd pristatė savo melodic-rap/urban albumą „Falling To Grace“. Vos 13-os muziką pradėjusio kurti vaikino singlas „Nothing Back“ pasiekė „Billboard“ topo „Top Thriller Global“ viršūnę. Lucid Kidd muziką įkvepė laisvės kultūra, urban garsai ir Amerikos repo ikonos XXXTentacion bei Juice Wrld.
Šiandien Mardee Lou vadina Lucid Kidd savo jaunesne versija: savo kilme, eksperimentais ir keliu, iš kurio jis atėjo. Mardee Lou nebeieško savęs, o aiškiai žino, ką nori pasakyti.
Kodėl nusprendei pakeisti savo ilgametį sceninį vardą Lucid Kidd į Mardee Lou? Ką šis naujas vardas tau reiškia?
Lucid Kidd buvo mano vardas nuo maždaug trylikos metų, todėl natūralu, kad kažkuriuo momentu pajutau, jog iš jo išaugau. Visada jaučiau savyje didelį potencialą ir norą padaryti kažką daugiau, bet ilgą laiką Lucid Kidd man buvo labiau ieškojimo etapas. Eksperimentavau, bandžiau suprasti, kas aš esu ir kokia kryptimi noriu judėti. Kai pradėjau vis stipriau traukti link elektronikos, ekspresyvesnio skambesio ir apskritai mažiau adaptacijos prie kitų, supratau, kad atėjo laikas naujam etapui. Mardee Lou man jau yra nebe tas, kuris ieško savęs, o kūrėjas, kuris daug aiškiau žino, ką nori pasakyti. Apie vardo pakeitimą galvojau beveik metus, kol iš tikrųjų tam subrendau. Tai buvo tarsi išsinėrimas iš senos odos ir įėjimas į kitą savo gyvenimo bei kūrybos etapą.
Daugelis tave įsiminė per melodic-rap / urban skambesio prizmę. Kuo kūrybiškai skiriasi Lucid Kidd ir Mardee Lou? Ar tai tik vizualinė bei stilistinė transformacija, ar visiškai naujas skyrius?
Man tai yra visiškai naujas skyrius. Lucid Kidd buvo tarsi jaunesnė Mardee Lou versija – mano kilmė, eksperimentai ir visas kelias, iš kurio atėjau. O Mardee Lou jau matau kaip multidisciplininį kūrėją. Tai nėra tik muzikos atlikėjas. Man svarbi režisūra, vizualūs pasauliai, renginiai, drabužiai, visa platesnė kūrybinė išraiška. Muzikoje atsirado daugiau elektronikos, daugiau individualaus skambesio ir daug mažiau noro žiūrėti, ką daro kiti, ir prie to prisitaikyti. Lucid Kidd dažniau ieškojo ir adaptavosi, o Mardee Lou nori kurti, traukti kitus į savo pasaulį ir įkvėpti.
Kaip aplinka reaguoja į tavo naująją tapatybę bei kūrybą?
Dabar – nuostabiai. Pradžioje buvo keista ir man pačiam, ir aplinkiniams. Žmonės nelabai suprato, kas čia vyksta, bet tuo metu man jų nuomonė jau buvo mažiau svarbi. Aš tiesiog nuoširdžiai jaučiau, kad turiu tai daryti ir kad šitas etapas yra didesnis už vien tik sceninio vardo pakeitimą. Kaip sakiau, pats sprendimas manyje brendo beveik metus. Per tą laiką praėjau gana sunkų asmeninį etapą, todėl Mardee Lou atsiradimas man sutapo ir su vidiniu pasikeitimu. Kai pats tuo patikėjau, aplinka irgi pradėjo tai priimti.
Užsiminei, kad gyvenimas ir patirtys Berlyne stipriai paveikė tavo požiūrį į muziką. Kuo labiausiai nustebino vietinė muzikos scena ir (sub)kultūra?
Labiausiai – žmonių laisvė. Tas nesirūpinimas, ką apie tave pagalvos kitas žmogus. Berlyne žmonėms dažnai nereikia paaiškinti, kodėl jie kažką daro – jie tiesiog daro. Elektroninė muzika man ir anksčiau buvo artima, DJ’inu maždaug nuo penkiolikos metų.
Dar Lietuvoje vienas svarbių momentų buvo pirmi kartai “Opiume” – ten stipriai atradau elektroninės muzikos sceną. Sesė irgi rodė įvairius renginius, pradėjau daugiau lankytis “Opiume”, “Galerijoje” ir kituose klubuose.
O Berlynas parodė, kiek dar plačiau visa tai gali egzistuoti. Labai daug davė ir aplinka universitete – Catalyst buvau apsuptas skirtingų sričių menininkų, kūriau su draugais, bendradarbiavau. Sąmoningai ėjau studijuoti ne muzikos, o kino ir režisūros, nes nenorėjau, kad kažkas man aiškintų, kaip „teisingai“ daryti muziką. Norėjau ją atrasti pats, o kinas padėjo dar labiau išplėsti mano mąstymą.
Minėjai, kad kino studijos ir atmosferinių pasaulių kūrimas pakeitė tavo santykį su muzika. Kaip tai veikia tavo muzikos kūrimo procesą?
Nebemąstau tik apie atskirą dainą. Daug dažniau galvoju apie visą meninę išraišką – atmosferą, vaizdą, charakterį, judesį, pasaulį aplink kūrinį. Žiūrint daug kino, ypač seno ir gero kino, pradedi suprasti, kad esmė nėra padaryti kažką kuo „teisingiau“ ar techniškai nepriekaištingiau. Įdomiausia yra kuo aiškiau išskleisti savo nefiltruotą, individualią menininko ekspresiją. Tą požiūrį labai stipriai persinešiau ir į muziką.
Kiek laiko praleidi eksperimentuodamas studijoje, kol gimsta galutinis, „nušlifuotas“ kūrinys? Ar dažnai tenka išmesti tai, kas iš pirmo žvilgsnio skambėjo puikiai?
Labai dažnai. Kartais vakare atrodo, kad sukūrei kažką visiškai naujo ir jau turi pasaulinį hitą, o kitą dieną paklausai ir supranti, kad gal ne visai. Bet net ir toks gabalas yra žingsnis link kažko kito. Aš kuriu labai daug – turiu virš 250 demo per pastaruosius metus ar kiek ilgiau. Tiesiog darai, eksperimentuoji ir žiūri, kas išlieka. Iš didelio kiekio atsiranda keli kūriniai, apie kuriuos iškart jauti: gerai, čia jau yra kažkas pilno, verta užbaigti ir parodyti pasauliui. Dar ir dabar grįžtu prie senesnių demo, nes ne visada kūrinio laikas ateina tą pačią dieną, kai jį pradedi. Kartais idėja turi palaukti, kol pats iki jos priaugi.
Socialinėje erdvėje dažnai kalbi apie vidinės intuicijos išsaugojimą ir atsiribojimą nuo išorinio industrijos triukšmo. Ar sunku išlaikyti šį autentiškumą šiuolaikiniame, socialinių tinklų ir algoritmų valdomame pasaulyje?
Manau, bet kokiam kūrėjui tai tikrai nėra lengva. Labai svarbu neužsidaryti vien socialinėse erdvėse. Jeigu nori sukurti kažką tikro, turi pats patirti gyvenimą, o ne tik žiūrėti, ką kiti sukūrė iš savo patirčių. Reikia keliauti, kalbėtis su žmonėmis, turėti gerų diskusijų, patekti į naujas aplinkas. Berlyne sutikau daug labai intelektualių, dažnai ir už mane gerokai vyresnių žmonių, kurie mane stipriai augino. Supratau, kad pirmiausia reikia ieškoti savyje, o tada sąmoningai stebėti, kas iš išorės tave iš tikrųjų energetiškai pakrauna. Kitaip tariant, reikia nuolat save edukuoti ir nepamiršti realiai gyventi.
Kaip iš savo perspektyvos matai dabartinį Lietuvos alternatyviosios / elektroninės muzikos kontekstą? Ar mes vis dar bandome kopijuoti tendencijas, ar auginame unikalų ir pasauliniu mastu įdomų skambesį?
Man atrodo, kad tikrai turime labai stiprių atlikėjų, bet dar per mažai žmonių eina iki galo. Dažnai pamatai tendenciją, pasiskolini kryptį arba atrandi vieną savo formulę ir tada ją ilgai šlifuoji, užuot toliau ieškojęs ir laužęs taisykles. Aš dėl to nekaltinu vien kūrėjų – čia yra ir mūsų visuomenės, ir šalies istorijos dalis. Manau, labai sveika bent kuriam laikui išvažiuoti iš Lietuvos ir pamatyti, kaip dar gali būti. Yra atlikėjų, pavyzdžiui, Free Finga, kur aiškiai jauti, kad žmogus atrado savo pasaulį ir kuria iš savęs – dėl to tai ir veikia. Problema prasideda tada, kai paskui atsiranda daug kopijų. Įkvėpimas yra normalu, bet vis tiek turi perleisti jį per save. Man atrodo, Lietuvoje dar turime kur augti šitoje vietoje, ir man smagu jaustis to pokyčio dalimi.
Kas tau yra didžiausias variklis sunkiausiais kūrybinio kelio momentais, kai kyla abejonių dėl to, ką darai?
Man atrodo, daug kas pasikeitė tada, kai pradėjau tvarkytis savo galvą ir nuoširdžiai aiškintis, ko iš tikrųjų noriu. Ne tik ko noriu sau, bet ką noriu duoti pasauliui. Kai viską matai tik iš ego perspektyvos – nori pinigų, skaičių, peržiūrų – labai lengva palūžti, nes visa tai svyruoja. Bet kai supranti didesnį kontekstą ir matai, ką gali duoti kitiems, tavo nepasitikėjimas savimi ar negatyvios mintys tampa mažiau svarbios. Net būtų nesąžininga leisti joms sustabdyti tai, ką gali sukurti ir padovanoti pasauliui. Man tai ir yra vienas didžiausių variklių.
Kokių muzikinių eksperimentų ar netikėtų bendradarbiavimų galime tikėtis iš Mardee Lou ateityje?
Tikriausiai labai daug. Ambicijų tikrai netrūksta. Labai norėčiau kada nors padirbti su Tyler, The Creator, su Ye. Iš Lietuvos scenos tikrai matau bendrą darbą su Free Finga, taip pat būtų įdomu padaryti kažką su “Big Boy Studios” – gal bendrą renginį ar platesnę kūrybinę kolaboraciją. Turiu ryšių Vokietijoje, važiuosiu į Niujorką, todėl nenoriu dabar burti konkrečių vardų ar pažadų. Galiu pasakyti viena: mano ambicijos tikrai yra tarptautinės, ir tikiu, kad ilgainiui jos nuves iki darbo su pasaulinio lygio kūrėjais.
Jei tavo naujieji kūriniai turėtų režisierių, kurie kino kūrėjai geriausiai atspindėtų Mardee Lou kuriamą atmosferą?
Aš nelabai kuriu pagal vieną konkretų režisierių ar menininką. Man nebūdinga pažiūrėti į kažką ir galvoti: „noriu padaryti kaip jis“. Inspiraciją renku iš labai skirtingų vietų – kino scenų, muzikinių klipų, gyvenimiškų momentų, žmonių, kelionių. Gali būti truputis Tarantino energijos, kažkoks lietuviškas jausmas, visiškai kito filmo atmosfera ir dar kažkas iš muzikinių vizualų – visa tai susimaišo. Iš muzikinės pusės tarp didžiausių inspiracijų tikrai būtų Tyler, The Creator, Kendrick Lamar ir King Krule. Man svarbiausia neužsiciklinti ties vienu žmogumi ar estetika, o susirinkti skirtingus impulsus ir iš jų sukurti kažką savo.
Internete:
Komentarai