Atšventęs 40-metį Andrius vis dar atrodo nepaveiktas vidutinio amžiaus krizės ir, priešingai, yra kaip niekad produktyvus. Dar pernai įrašęs dvigubą albumą, šiemet, vos prasidėjus kalendoriniam pavasariui, jis siūlo Lietuvai naują albumą, naujas idėjas ir naują koncertinį turą, skambiu pavadinimu „Geltona. Žalia. Raudona.” Pirmasis koncertas, buvęs savotišku apšilimu prieš pasirodant gausiai Kauno ir Vilniaus publikai, surengtas muzikos provincijoje Marijampolėje, klube „Lūna”.
Mamontovo vardas pritraukė tiek penkiolikmečius, tiek penkiasdešimtmečius, kurie pamažu užpildė klubo staliukus ir balkoną. Ilgai nevėluodamas scenoje pasirodė ir vakaro kaltininkas, lydimas neatskiriamų bendražygių A. Lukošiaus ir E. Belicko, „Brazo” vardu pristatomo būgnininko ir jaunojo bosisto Tomo, kuriam, kaip jau įprasta, vėl teko groti keletą dar prieš jo gimimą sukurtų dainų. Publika grupei atsakė ilgais plojimais ir aktyviausiųjų merginų bandymu veržtis prie scenos. Apsaugos darbuotojai joms nedviprasmiškai paaiškino, kad „ten negalima, nes užstosit sėdintiesiems vaizdą.” Muzikantai tuo metu sugrojo naujojo albumo mini kūrinį „Tavo vaikai” ir prieš porą metų radijo eteryje sužibėjusį „Mes čia”, šįkart dar labiau paaštrintą gitarų skambesiu. Galiausiai Mamontovas pats pakvietė visus norinčiu artyn scenos – tvarkos saugotojams beliko duoti kelią. Entuziastų nebuvo daug, bet jie įnešė koncertui pakilios dvasios ir per titulinę dainą jau buvo galima pasijusti esant gerame roko koncerte.
Andrius nenustygo scenoje, Eimas smaginosi grodamas tiek gitara, tiek smuiku, tiek fleita, Lukošius šoko prie klavišinų, o Brazas ir Tomas, nors ir nebuvę FOJE nariai, be priekaištų atliko savo darbą. Kliuvo tik kartkartėmis išlįsdavę Thom Yorke’iški Andriaus sceniniai judesiai ir prastas įgarsinimas, pvz. išjungus fuzą gitarų praktiškai nesigirdėdavo, tuo tarpu bosas viso pasirodymo metu skambėjo per garsiai. Publika nekreipė į tai dėmesio, mėgavosi koncertu ir slapčia laukė senųjų FOJE dainų. Pradžioje sugroję bene visą naujojo albumo repertuarą ir eurovizinės „We Are the Winners” ištrauką muzikantai nuėjo atsikvėpti.
Andrius Mamontovas – Deganti saulė
Neužtrukę nei 5 minučių jie grįžo scenon ir atliko „Tušti delnai”, „Geležinė širdis” bei kitus ankstesnės kūrybos hitus. Klausytojai, savo ruožtu, apdovanojo visus grojusius gėlėmis. Mamontovas juokėsi ir ironizavo, jog „Marijampolėj pavasaris turbūt atėjo ankščiau nei visoje Lietuvoje”. Koncerto kulminacija tapo „Laužo šviesa”, kuriai skambant vienas įkaušęs gerbėjas atsiklaupė ir pradėjo nusilenkinėti muzikantams. Jo pavyzdžiu pasekė pirmosios eilės. Įspūdingas vaizdas, į kurį pats Andrius reagavo… niekaip.
Po masinio „Pakartot!” jau antrąkart grįžusi į sceną grupė atliko dar vieną dainą ir atsisveikino su publika. Trijų valandų koncertas baigės, grojusiųjų ir klausiusiųjų akyse – džiaugsmingas nuovargis. Mamontovas galėjo likti patenkintu savimi: jo muzika, nors ir dvidešimties metų senumo, aktuali ir mūsų dienomis.
Labiau reikėtų jaudintis dėl pačios „Geltona. Žalia. Raudona.” idėjos. Paskelbus apie šio albumo išleidimą ir perskaičius Andriaus žodžius: „Lietuvoje šiandien įžvelgiu revoliucinę situaciją” tikėjausi išgirsti kažką patriotiško, kažką, kas galėtų įžiebti tą revoliucinę ugnį tautiečių akyse. „Lūnoj” viso labo buvo viena dekoratyvinė trispalvė ir tik kartą suskambėjusi „Geltona, žalia, raudona”, kuri net nebuvo pakartota koncerto pabaigoj. O juk viskas galėjo įvykti daug aštriau. Mintyse dėliojau vaizdus, kaip Andrius prieina prie mikrofono, surėkia „Dabartinė sistema – š*das!” ir visi jam pritardami tai atkartoja. Tada išjungiau fantaziją ir kartu su publika dainavau „pučia pučia jūrų vėjas…” Andrius turbūt yra per daug mamontoviškas, kad ką nors sakytų tiesmukai. Be to, senoji FOJE kūryba suvienijo marijampoliečius, o vienybė ir yra vienas „Geltona. Žalia. Raudona.” kertinių principų. Galiausiai nusprendžiau neieškoti priekabių ir džiaugtis tuo, kad Mamontovas vis dar neskelbia apie karjeros pabaigą. Jis turi ką pasiūlyti žmonėms, apšilimas Marijampolėje tai darkart įrodė. Įdomu, koki bus įspūdžiai iš didžiųjų miestų.

Kovo 23, 2008 13:34
vienas pastebejimas: Eima grojo ne fleita, bet klarnetu :)))
Kovo 23, 2008 13:49
nemazai net ir faktiniu klaidu.. tad gal geriau tuomet isvis tokio rasinuko nedeti viesai..
o garsistas, tai oi kiek koncertu Andriaus igarsines yra, tad zino, kaip kas turi skambeti;)
Kovo 23, 2008 22:37
ir koncertas man nelabai prie širdies buvo. Tarkim naujausios dainos nuskambėjo labai labai panašiai. Gal sutrukdė staliukai, kurių tikrai ten nereikėjo, o gal.. o gal pi jau išaugo iš a la rockelio amžiaus, nors paauglyste dar džiaugiasi. (: beje įgarsinimas man patiko.
Kovo 31, 2008 00:32
ankščiau???
oi oi kokia as sovietine
Balandžio 7, 2008 09:33
Rashinio "autoriui" – koncertas truko, tikrai ne 3 val. :) …. gal alaus per daug buvo ishgerta? … Prailgo? :)
ir Eimantas niekada nebuvo grupes Foje narys …..
Vasario 19, 2009 15:24
Buvau ten , koncetas puikus, viskas ten vyko labai gerai ir sklandziai , straipsnyje “faktai” neatitinkantys tikroves :( praejo beveik metai bet puikiai viska pamenu … ir joks ne ikauses vaikinukas atsiklaupe per paskutine daina, pirma atsiklaupe mergina, klupanciu buvo ne tik pirmoji eile …. bet tiek to tai ne svarbu , svarbu tik tai kad Marijampolei tokiu koncertu tikrai labai reikia.