Interviewing Leon Somov & Jazzu

Kažkada labai seniai gyvavo toks stereotipas, kad gerai groti gali tik užsienio atlikėjai. Prisimenu, prieš daug metų kokiai nors pradedančiai grupei geriausias pagyrimas būdavo frazė „Jūs gerai varot, nepatikėčiau, kad lietuviai”. Po daugelio socialinių ir ekonominių pasikeitimų, apie kuriuos dažniausiai rašoma naujienų portalų „komentarų” rubrikose, šis komplimentas nebeteko prasmės. Atsirado lietuvių muzikantų, kurie groja geriau nei egzotiškieji užsieniečiai. Tiesa, kartais žodžiai „gerai groja” reiškia, kad muzikantai kuria ne Lietuvoje. Tikriausiai vieni žymiausių elektroninės muzikos kūrėjų Leon Somov ir Jazzu savęs ieškodami (ir kartais pamesdami) dienas leidžia tarp Londono dangoraižių. Pirmojo jų koncerto Lietuvoje proga ORE kalbina muzikantų duetą. Sužinosite apie kito įrašo planus ir pavadinimo “Offline” istoriją.

Ko pasiilgstate Londone?

Leonas: Pasiilgstame labai skirtingų dalykų. Bet labiausiai bendras yra namai šeima ir žmonės. Taip pat gamtos ir lietuviško maisto.

Justė: Aš tai nelabai lietuviško maisto pasiilgstu. Bet kartais grižus užplaukia ant smegenu net cepaką (cepeliną, – aut. past.) suryt pusryčiam. Aš šiaip maisto pasiilgstu, nes ten valgai plastmasę, net neskiri ar agurką, ar pomidora kramtai. Pasiilgstu šeimos, namų kvapo, savo žmonių, Mariaus, savo sodybos ir savęs. Nes kartais daug savęs pametu ten, Londone.

Ka dabar veikiat?

L: Šiuo metu esame lėktuve, skrendame iš Frankfurto į Vilnių.

Truputėlį pavargę ir mažai miego, nes šventėm ne tik savo pasirodymą Vokietijoje, bet ir kartu su vokiečiais, patekusiais į Europos futbolo čempionato finalą.

J: Aha,noriu miego.

Kokią knygą skaitote?

L: Interneta. Dažniausiai knygas apie techninius dalykus.

J: Aš skaitau tris knygas dabar. Negerai. Reikia išsirinkt, nes neįmanoma susikaupt. Kita tikrai bus John Irving „Kai rasiu tave”.

Kaip reaguojate į vien tik geras (kiek teko Lietuvoje skaityti) recenzijas apie save?

L: Jei geros recenzijos tai gerai ir reaguojam.

Smagu, kad žmonėm patinka. Mes įsivaizduojame, žinome, ką norime padaryti, bet visada įdomu išgirsti nuomonę tiek gerą, tiek blogą.

J: Aš tai labai mažai mačiau tų recenzijų ir šiaip komentarų ar ko ten.. Viską pasako tai, kad žmonės klauso mūsų muzikos. Aišku smagu kai tavo darbą įvertina gerai. O kas blogai ir kur dar reikia tobulėt suprantam ir patys.

Kodel pavadinimas yra „Ofline” ir apskritai, kaip kilo Jūsų pseudonimai „Jazzu” ir „VaiTaiTau”?

L: Su “Vaitaitau” tai visai ilga ir kita istorija. Pavadinimą sugalvojome su mano labai geru draugu Auriu (grupės INCULTO bosistas). Turėjome planų daryti viską kartu, bet išėjo taip, kad išvažiavau mokytis į Londoną. Dar prieš tai su draugais nusprendėme įrengti įrašų studiją tuo pačiu pavadinimu.

Studija dabar gyvuoja gerai.

Galbut ten įrašysim savo naują dainą.

Pavadinimas „Offline”, juokingai, bet gimė tada, kai persikėlėm gyventi į kitą Londono rajoną ir ten apie puse metu niekam neįvedė interneto. Kaip tik tuo metu derinome planus dėl mūsų albumo „Sutemose”. Tekdavo nemažai lakstyti po interneto kavines.

Kadangi visas albumas įrašytas maždaug tuo pačiu laikotarpiu, tai viskas kažkaip gavosi susiję. Trumpai tariant, albumas išleistas internete, bet įrašytas būnant nuo jo atjungtiems.

J: Mano pseudonimas „Jazzu” gimė labai senai ir net nepamenu kaip. Tiesiog draugai ėmė taip mane vadinti. Bet reikia skubiai pseudonimą keisti, nes yra labai daug „jazzu”: įvairūs projektai, grupės ir t.t. tokiu pat arba panašiu pavadinimu. Jau susigalvojau kas busiu. Vardas, kuris turi istoriją. Visom prasmėm. Būsiu DIVA. Ačiū Karoliui.

Ar muzikantams jie (pseudonimai) reikalingi?

L: Dėl mūsų projekto pavadinimo, tai galvojame jį pakeist. Norim, kad jis būtų bendras kaip grupės, nieko neišskiriant.

J: Jo, bet aš vistiek būsiu Diva ir šaip. Kartais kai kviečia į kokį projektą ar reikia įrasyti feat, tai labai reikės pseudonimo. Bet labai visi prie „Jazzu” priprato.. Dar galvojau, kad gal reikia pasilikti savo vardą ir pavardę, bet kai Londone ar šiaip už Lietuvos ribų kas nors taria mano vardą, tesugeba ištarti „Husta Kaite”. O aš gi Justė Arlauskaitė, ne kokia ten hustakaitė.

Ar planuojat grįžti gyventi į Lietuva?

L: Į Lietuvą grįžtam vasarai ir norime čia pabūti iki rudens. Bet ateičiai dar turime planų Londone, ten puiki vieta savirealizacijai ir iš ten patogu visur nuskristi.

J: Nu man atrodo, kad iš daug kur patogu kažkur nuskristi. Aš norėčiau gyventi Lietuvoje ir keliaut su koncertais į turus. Bet kad taip įvyktų dar reikia įdėti daug darbo. Man labai patinka Lietuva, tik čia labai mažai muzikos, na gal nemažai, tik didžioji jos dalis – parodija, gavusi muzikos vardą. Dėl to aš labai pasiilgstu Londono. Ten muzikos daug. Ir geros. Ir visko ten daug.

Papasakokite truputį, koks bus pasirodymas Lietuvoje? Ką ruošiate?

L: Turėjome jau tris koncertus iki mūsų pasirodymo Lietuvoje. Dabar tiksliai žinome, ką reikia pakeisti, patobulinti. Norime, kad patiktų publikai ir būtų abipusis malonumas.

J: Tai bus pirmasis mūsų pasirodymas kaip Leon Somov ir Jazzu Lietuvoje. Norime pateikti klausytojams kokybišką produktą, geras emocijas. Į grupę atėjo „gyvi” muzikantai, tai mūsų muziką labai pakeitė. Vien tai bus didelė staigmena, man pačiai tai buvo staigmena. Gera.

Gal yra kokia nors vieta, kurioje norėtumėte surengti svajonių pasirodymą?

L: Man patinka groti mažesnėse vietose, kokiam nedideliam klube ar panašiai. Šiaip nėra tokios svajonių vietos, tiesiog noriu pagroti kiek įmanoma įvairesnėse šalyse.

Galbūt, jei pavyks, rudenį koncertuosime JAV.

J: Man irgi dzin, tik duok dainuot ir kuo daugiau koncertų.

Ar ar planuojate pasirašyti sutartį su kokia nors leidybine firma?

L: Kol kas neplanavome pasirašyti sutarties su jokia leidybine firma. Nemanau, kad tokiu būdu užsidirbtume pinigų. Esame su “sutemos.net” ir džiaugiamės, kad jie mums padeda. Rudenį planuojame leisti vinilą su 2 remiksais ir naujais kūriniais.

Jau turime vieną Stewart Walker remiksą dainai “Mesmerize.” Šiame relyze muzika bus daugiau danceable, elektronika, su minimal techno prieskoniais.

Ar pragyvenate iš muzikos?

L: Manau sunku pragyvent iš tokios muzikos, kurią grojame. Tuo labiau Lietuvoje. Tiesiog mums tai daugiau malonumas ir džiaugiamės jog turime klausytojų ir galime pakeliaut.

J: O aš jau norėčiau ir pragyvent iš muzikos tokios, kokią darau. Man tai ne tik malonumas – kartu ir darbas. Nebent darbą, kuri mėgsti vadintum malonumu. Lietuvoje iš tokios muzikos gerai pragyvent tikrai neįmanoma. Ir dar nebus įmanoma kokius penkiasdešimt metų. Juokavom su draugais, kad reikia įkurt grupę, pavadinimu pvz “Visiškas sušiktas popsas” ir grot popsą ir taip babkes daryt nenusižengiant savo principams, dergtis ir darytis tūsą sau. Ir tiek.

Ar jūs domitės politika, pasauliniu atšilimu ir kitomis globalinėmis bėdomis? Ar prisidedate prie jų sprendimo? Rūšiuojate šiukšles?

L: Tiesa pasakius, ne itin smarkiai, bet prie įdomių ir protingų sprendimų prisidedam. Šiukšlių nerūšiuojam.

J: Politika nesidomiu, nes tai tiesiog labai neįdomu. Šiukšles rūšiuot pradėt būtų pats laikas. Saugoti pasaulį reikia ir gelbėt visais įmanomais būdais. Gražus gi jis, tas pasaulis. Jei pasikeistų tam tikra politika, aišku būtų dar gražesnis.

Kaip kuriate dainas?

L: Užsidarom į studiją mėnesiui, nevalgom mėsos, atsijungiam telefonus. Vaikštom tik basomis kojomis ir tarpusavyje bendraujame natomis. Tokiu būdu susiliejame su muzika ir jausmais. Iš to gimsta menas ir visiška palaima (juokiasi, – aut.past.).

J: Pritariu.

Offline Project live @ Satta Outside liepos 11 – 13, Smiltynė

Foto: Rokas Darulis