Björk @ Vingio Parkas, liepos 13

Pradėsiu taip: jei ne skystokas garsas bei dalis nesupratusios, kur eina, publikos, Björk Vingio parke būtų buvęs geriausias metų koncertas. Jis buvo fantastiškas.

Paskutiniuoju albumu „Volta” Björk sukūrė elektronikos, stiprių ritmų, eskperimento ir kažko panašaus į tribal muziką mišinį su politiniu prieskoniu. Visgi šiame koncerte iš „Voltos” skambėjo tik keletas kūrinių, kiti atlikti – jau legendiniai „Yoga”, „Hyperballad” ar „Army Of Me”.

Įžengus į Vingio parką mus pasitiko gera iš kolonėlių sklindanti muzika, kaip antai AROVANE albumo „Lillies” kūriniai, tad koncerto laukimas neprailgo. Nors ir laukti beveik nebuvo ko, tiksliai kaip niekada 20:30 renginį pradėjo Jurga. Žymiausios atlikėjos dainos nuskambėjo gana ramiai, tyliai (taip pat ir naujoji daina „Tyliai”) ir taip įsipaišė į bendrą rengino amosferą bei erdvę. Laukėme Björk.

Iš pradžių į sceną su pučiamaisiais ir spalvingomis suknelėmis atbildėjo islandžių pučiamųjų instrumentų orkestras-choras. Merginoms sugrojus melodiją į sceną įbėgo vakaro šeimininkė. Koncertas žaismingai prasidėjo kūriniu „Earth Intruders”. Margos šviesos nuo scenos, lyg kažko tarp žiūrovų ieškantis žalias lazeris, blizgančiai apsirėdžiusi Björk, vėliavomis ir spalvotomis medžiagomis išpuošta scena kūrė gero, organizuoto šou įspūdį. Björk dainavo įsijautusi, tačiau balso problemos šiek tiek jautėsi.

Koncertas nuo ramių, bet ritmiškai galingų kūrinių iš „Vespertine” bei „Medulla” albumų persikėlė į aukščiau minėtas legendines dainas: „Hunter”, „Army Of Me”, „Hyperballad”, „Cover Me”, „Wonderlust”… Dainos buvo pilnos judesio ir šokio ant scenos, deja, žiūrovai įsitraukė mažiau. Kūriniai buvo atlikti labai gerai, kartais su galingais trip hop, electro ar net techno ritminiais intarpais.

Youtube.com jau yra ir filmukų iš koncerto, kad ir už tvoros…

Army Of Me

Man patiko visas šou, nors pasigedau visuotinio įsitraukimo, minios skandavimo ar net paprasčiausio judėjimo į taktą, kurį gal būtų sukėlęs ir geresnis/galingesnis garsas – kartais žmonių reakcija atrodė tikrai vangi. Taip toliau ir renginiai Vingio parke ims asocijuotis su popiete parke skambant foninei muzikai. Nors kai kurie lankytojai nebuvo tokie ramūs – kur kitur, jei ne parke ant žolytės aptarsi savo gyvenimiškus reikalus ir nuotykius; tie pokalbiai pyktį kėlė, nes garsu nustelbė patį koncertą, nors stovėjau netoli nuo scenos. Smagiai atrodė priekyje scenos įrengta „fanų zona” – sumokėjęs už bilietą keliasdešimt litų daugiau galėjai tapti tikru Björk fanu. Pusė fanų zonos buvo tuščia…

Žinant apie valdžios dotacijas šiam koncertui, stebino ir kiti organizatorių iš „Vilniaus festivalių” sprendimai. Pavyzdžiui, pakabinti tik vieną ekraną. Todėl plastmasines kėdes dešinėje pusėje pasirinkę žiūrovai koncertą galėjo matyti du kartus blogiau nei kairėje pusėje. Kai jie atsistodavo ir eidavo tvorelės link, nuo jos atplešinėjo baltmarškinė „Ekskomisarų biuro” karininkė. Tualetų taip pat buvo pastatyta mažiau, kad policininkai su prožektoriais galėtų pavaikyti krūmuose įsitaisiusius.

Koncertas netruko ilgai. Staigiai prasidėjęs, šis netikėtai baigėsi, publika paplojo prašydama biso ir Björk greitai grįžo į sceną. Atliko „Declare Independence”. Vingio parke kūrinys nuskambėjo simboliškai ir galingai, Björk rėkiant „declare independence, raise your flag and protect your language”. Lietuviai pašėlo, praūžė tikra konfeti ir dūmų audra, o po kelių minučių jau pagavome save žingsniuojančius Vingio parko takeliais namų link.